Ragina nedelsti: šios ligos mastai Lietuvoje gali būti pavojingai dideli

Statistika rodo, kad Lietuvos žmonės lyginant su kitomis Europos šalimis depresija serga retai, tačiau specialistai sako, kad kovojančių su šia liga lietuvių yra dešimt kartų daugiau, nei rodo oficialūs duomenys. Medikai ragina žmones nebijoti prašyti pagalbos, mat ankstyvoje stadijoje diagnozuotą depresiją suvaldyti galima kur kas greičiau ir paprasčiau.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad 2020 metais depresija pagal ligos apsunkintus gyvenimo metus (ligos apsunkinti gyvenimo metai – kokybinis, o ne kiekybinis kriterijus, kuriuo pasaulinės organizacijos matuoja sergamumo mastus – DELFI) bus antroje vietoje po širdies ir kraujagyslių ligų. Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje įvairių formų depresija yra paveikusi apie 350 mln. žmonių.

Nors depresijos problema neaplenkia ir Lietuvos, tačiau žvelgiant į Europos Sąjungos (ES) statistikos biuro „Eurostat“ duomenis, situacija tikrai neatrodo tokia prasta. Pagal paskutinius 2014-tų metų duomenis šalyje užfiksuota tik 3,9 proc. asmenų, patyrusių depresinius simptomus. Toks procentas net nesiekia Europos vidurkio.

Tuo tarpu didžiausius rodiklius turi tokios šalys kaip Vengrija (10,3 proc.), Portugalija (10,1 proc.) ir Švedija (9,2 proc.) Daugiau atvejų užfiksuota net ir lietuvių pamėgtose Didžiojoje Britanijoje ir Estijoje.

Tačiau Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, geriau žinomo kaip „Vasaros 5“, direktorius Martynas Marcinkevičius sako, kad depresija Lietuvoje serga gerokai daugiau žmonių, nei rodo statistika.

Anot jo, lietuviai vis dar bijo ir gėdijasi prisipažinti turintys psichologinių problemų. Be to, gydytojas sako, kad Lietuvoje reikėtų suskaičiuoti ne tik valdiškų įstaigų, bet ir privačių klinikų duomenis tam, kad būtų atspindėti realūs depresijos sergamumo mastai.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad išsivysčiusiame pasaulyje psichikos sutrikimus ir epizodus, kuriems jau reikėtų gydymo, patiria nuo 20 iki 45 proc. žmonių. Šie rodikliai nereiškia, kad kas ketvirtas ar kas trečias žmogus serga, tačiau patiria bent vieną tokį epizodą per gyvenimą. Žinant prastus Lietuvos sveikatos rodiklius mes būtume arčiau tos viršutinės ribos apie 30–40 proc.

Didžiausia problema, ypatingai postsovietinėse šalyse, kad iš sergančiųjų pagalbos kreipiasi vos ne kas dešimtas, o kartais dar mažiau. Vakarų pasaulyje kreipiasi kas penktas.

Visose postsovietinėse šalyse yra išlikusi ta didžiulė psichiatrijos baimė ir žmonės tiesiog labai bijo kreiptis, esą paskui negalės įsidarbinti, negalės gauti teisių ir t.t. Ir apskritai, vis dar galvojama, jog žmogus nuėjęs į kažkokią įstaigą lieka paženklintas juodos dėmės“, – kalba M. Marcinkevičius.

Tiesa, rodikliai rodo, kad moterys depresija serga daug dažniau nei vyrai, tačiau gydytojas sako, kad taip yra greičiausiai todėl, kad moterys į įstaigas kreipiasi dažniau. Anot jo, moterys šiuo atveju yra šiek tiek išmintingesnės, nes sugeba pripažinti sau ligą, o vyrai „gydosi“ kitokiu būdu – griebiasi alkoholio.

DELFI portalas kviečia atlikti vadinamąjį Burnso depresijos testą, naudojamą visame pasaulyje kaip instrumentą, matuojantį depresijos sunkumą. Amerikiečio profesoriaus Davido D. Burnso depresijos skalė yra laikoma patikima priemone nuotaikai įvertinti.

Lietuva – palanki terpė depresijos ligoms

Depresijos skirstomos į dvi grupes: endogenines, nulemtas vidinių, įgimtų veiksnių, ir egzogenines, kurios išsivysto dėl tam tikro gyvenimo būdo ir aplinkos.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius sako, kad žmonės depresija dažniau serga šalyse, kuriose yra šaltesnis klimatas ir mažiau saulės, kurios yra labiau išsivysčiusios, taip pat ten, kur gyventojai patiria stresą – vyksta karai, neramumai, revoliucijos ir socialiniai lūžiai. Anot gydytojo, Lietuvai įtaką daro visi trys neigiami faktoriai.

„Pirmiausia, esame šiaurės šalis ir netgi dienos metu lietuviai sėdi kabinete su įjungta šviesa. Mes turbūt gyvename blogiau nei dar šiauriau esančios šalys, kur yra sniego, natūraliai padidinančio šviesos kiekį.

Antras dalykas – nors visi lietuviai ir skundžiasi, mes neabejotinai esame netoli turtingų ir išsivysčiusių šalių, kuriose vyrauja didelė įtampa ir didelis psichologiniais krūvis. Dauguma žmonių dirba įtemptą darbą prie kompiuterių su didžiuliais informacijos srautais, o ne kažkur ramiai avytes augina ir ožkas gano.

Na ir trečias dalykas yra tas, kad mes vis dar esame postsovietinė šalis. Ta karta, kuri gimė po nepriklausomybės, auga, tačiau didesnė dalis žmonių yra dar tie patys pensininkai, kuriems buvo sunku adaptuotis, perprasti tą socialinį lūžį.

Daug kas neprisitaikė, taip ir nesugebėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų. Sovietmetis vis dar yra mūsų mąstyme ir mes vis dar iš to vaduojamės“, – svarsto M. Marcinkevičius ir priduria, jog tas sovietinis palikimas nebėra toks ryškus, koks buvo 1990 metais ar per Rusijos krizę 1999– 2000 metais ir daugiau įtakos turi vyresnio amžiaus žmonėms.

Anot gydytojo, nors socialinio lūžio faktorius, didinantis depresijos mastą šalyje, ir mažėja, tačiau jį keičia įtampa ir greitėjantis gyvenimo tempas.

„Aš jums pasakysiu vieną pavyzdį – ne per seniausiai kalbėjau su vienos pakankamai rimtos tarptautinės kompanijos atstovybe. Man jų atstovas sakė, kad kai jie įsikūrė Lietuvoje, maždaug 1995 metais, per savaitę iš centrinio biuro gaudavo kokius tris faksus su tam tikrais nurodymais, tuo tarpu dabar aukštesnes pareigas užimantys žmones per dieną gauna mažiausiai 30 laiškų.

Nesvarbu, kad tai paprastas elektroninis laiškas, tačiau jį vis tiek reikia perskaityti, reikia atsakyti bent keliais žodžiais ir visa tai užima ne tik laiką, bet ir protinio darbo dalį“, – tikina M. Marcinkevičius.

Žmonės „gydosi“ alkoholiu

Depresija sergantis asmuo jaučiasi liūdnas, beviltiškas, praradęs susidomėjimą veikla, kuria mėgavosi iki tol ir t.t. Negydoma liga ilgainiui trukdo atlikti elementarius kasdienius veiksmus, blogiausia, anot specialistų, kad būna atvejų, kai liga priveda ir prie savižudybės.

PSO duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje nusižudo beveik 1 mln. Tuo tarpu Lietuva pagal savižudybių skaičių Europoje atrodo prasčiausiai. M. Marcinkevičius teigia, kad šiais laikais depresija psichoterapijos ir medikamentų gydymu yra lengvai įveikiama liga, tačiau negydoma ji pradeda žaloti ne tik psichinę, bet ir fizinę žmogaus sveikatą.

„Šiuo metu depresiją efektyviai galima pagydyti per 3–6 mėnesius priklausomai nuo sunkumo. Tačiau čia kaip ir su bet kuria liga – jeigu žmogus nesigydo, tai natūralu, kad ta liga vis sunkėja, apauga naujais simptomais. Dažnai somatinės ligos pasireiškia kaip hipertenzija, opa. Na, o kas labai būdinga Lietuvai, kad depresija yra labai susijusi su alkoholio vartojimu. Jo pavartoję žmonės pirmus kartus pasijaučia geriau, tačiau yra viena problema, kad alkoholiui nustojus veikti depresinė simptomatika sustiprėja.

Čia išeina uždaras ratas, panašiai kaip su greitaisiais kreditais – jeigu susidaro sunkesnė finansinė padėtis, žmogus ima greitąjį kreditą, tačiau šitam naujam kreditui reikia dar didesnės sumos pinigų. Taip ir atsitinka, kad pavartojusiam alkoholio žmogui reikia vis didesnio alkoholio kiekio. Ir mes kartais nebežinome, ar alkoholizmas atsirado dėl depresijos, ar dėl ko kito“, – kalba gydytojas.

Žvelgiant į statistiką, pagalbos į valstybines įstaigas daugiau žmonių kreipėsi tik paskutiniaisiais, 2016 metais. Gydytojas sako, kad žmonės vis dar bijo kreiptis į psichiatrą dėl sovietmečiu vyravusių stereotipų. Anot jo, žmonės manydavo, kad depresijos diagnozė apribos galimybes kažkur įsidarbinti, gauti teises ir t.t.

Direktorius džiaugiasi, nes dabar atliktas didžiulis darbas ir tokių apribojimų yra likę mažai. Jie dažniausiai pritaikomi tik dėl rimtesnių psichozinių ligų, pavyzdžiui, šizofrenijos.

„Niekam nesunku pasakyti, kad serga kraujospūdžiu ar padidinta opa, tačiau jeigu serga depresija ar kažkuo, tai daugumai pasidaro gėda. Žmonės iškart užlipdo psichinio ligonio etiketę visam gyvenimui. Juk susirgus plaučių uždegimu nesergama visą gyvenimą – liga pagydoma ir viskas“, – vyraujančiais stereotipais piktinasi M. Marcinkevičius.

Pagal dabar galiojančias nuostatas nuotaikos (afektinius) sutrkimus turintiems asmenims gali būti apribotos galimybės pretenduoti į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, pretenduoti į teisėjų tarnybą, dirbti branduolinės energetikos objektuose, dirbti su patikėta įslaptinta informacija ir kt.

Psichikos sveikatos skyriaus vedėja Aldona Radlienė sako, kad tokie draudimai taikomi ne paprastiems depresijos atvejams.

„Depresija pasireiškia įvairiais sunkumo laipsniais. Grubiai tariant, apribojimai galioja tik labai sunkia depresija sergantiems žmonėms. Ta depresija, apie kurią kalbame visuomenėje, dažniausiai būna paprastesnės formos, o yra tokių, kurios labai sunkiai išgydomos ir iš tos būklės žmogų labai sunku išvesti. Tai yra atvejai, kai jis tampa stipriai nekritiškas savo būklei“, – kalba A. Radlienė. Taip pat ji priduria, kad tokie apribojimai žmogui yra taikomi tik tam tikram laikotarpiui.

Pagalba prieinama, bet ne visada kvalifikuota

Neseniai DELFI publikavo tekstą apie devyniolikmetę Robertą, sirgusią depresija. Ji pasakojo apie susidūrimą su psichiatre valstybinėje įstaigoje, kai jai per pirmą susitikimą buvo išrašyti stiprūs antidepresantai ir raminamieji. Dėl šios priežasties mergina pasirinko privačių specialistų pagalbą už kurią, kaip pati sakė, mokėjo nemažus pinigus.

Psichikos sveikatos centro direktorius sako, kad psichologinė pagalba Lietuvoje yra prieinama pakankamai neblogai. Anot jo, Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų, tačiau, komentuodamas devyniolikmetės atvejį, jis pripažįsta, kad privačiame sektoriuje dažnai dirba labiau patyrę ir labiau kvalifikuoti psichoterapeutai.

„Mūsų centras irgi tą labai jaučia – iš mūsų nemažai specialistų išeina apgailestaudami, būtent dėl finansinės priežasties. Aš jums galiu pateikti faktą – šiai dienai, pavyzdžiui, už psichoterapijos seansą valstybė moka nepilnus 13 eurų. Tai jūs įsivaizduokite, jog iš tų 13 eurų pusė nueina mokesčiams, o specialistui lieka visai nedaug.

Maksimaliai už tai, ką mes gaunam iš sveikatos draudimo fondo, žmogui už darbą galima sumokėti 6-7 Eur. Tai jūs suprantate, kad geriausių specialistų tikrai nelabai įmanoma prisikviesti“, – sako gydytojas ir priduria, kad kvalifikacijos trūksta tikrai ne visų valstybinių įstaigų darbuotojams. Anot jo, kitur yra teikiama tikrai gera pagalba.

Vyrauja tokia praktika, kad lengvai depresijai gydyti kartais užtenka psichoterapijos, o kartais prireikia ir lengvo medikamentų kurso. Vidutinio sunkumo depresijai, kuri, anot gydytojo, pasitaiko dažniausiai, jau reikalingas kombinuotas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas, na, o sunkiai depresijai gydyti jau reikia stacionaraus gydymo. M. Marcinkevičius sako, kad sunkiausiąja depresijos forma serga nedidelis procentas žmonių, kurie turi tikrai sunkius simptomus – negali pakilti ir lovos, nieko nevalgo ir pan.

Geresnis gyvenimas turi savo kainą

„Mano prognozė pesimistinė“, – šiuolaikinį žmogų užgriūsiančių psichologinių problemų mastus numato psichiatras. Didžiausią pavojų jis įžvelgia augančioje kartoje, kurių smegenys kasdien turi pakelti milžiniškus informacijos srautus.

„Ši karta apskritai nepaleidžia telefonų iš rankų. Mūsų smegenys ir akys nesiilsi, kai mes nuolatos būname informacijos sraute ir ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir kasdienėje.

Žmonės dirba darbe su informacija, per pietų pertrauką naršo socialiniuose tinkluose, o grįžęs namo vėl lenda į išmaniuosius įrenginius. Aš suprantu, jeigu žmogus dirba statybose ir grįžęs jungiasi į feisbuką, tai tokiu atveju jis pakeičia veiklos principą ir smegenys atlieka skirtinga darbą“, – kalba gydytojas. Anot jo, geresnė valstybės finansinė padėtis turi savo kainą – žmonės dažniau sirgs psichinėmis ligomis.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].