Dažniausi nusiskundimai – tarp darbingų žmonių
„Pastaruoju metu, prasidėjus rudens sezonui ir kai yra daug pacientų po COVID-19 ligos, tokių skundų išties daugėja, ir tai normalu, nes didelę mūsų emocinės sveikatos dalį veikia grįžimas į darbus, mokymo įstaigas. Pastebime, kad energijos stoka, nuotaikų kaitomis skundžiasi daug darbingo amžiaus žmonės. Jie jaučia didelę įtampą tiek darbe, tiek galbūt ir namų aplinkoje. Didesnis emocinis krūvis sukelia pervargimą, natūraliai atsiranda nuotaikų kaitos. Iš vyresnio amžiaus žmonių tokių skundų taip pat išgirstame, bet tai dažniausiai būna paūmėjus lėtinėms ligoms arba prastesnę savijautą sukelia aplinkiniai veiksniai“, – pastebi šeimos gydytoja K. Gricienė.
Paklausus, kuriuo sezonu sulaukia daugiausia tokių pacientų, K. Gricienė sako, kad vasarą situacija tikrai geresnė. O štai kiekvieno kito laikotarpio pradžioje sudėtingiau, pavyzdžiui, kaip dabar. „Daug pasikeitimų, daugiau atsakomybių, grįžimas į rutiną, reikia daugiau pastangų, darbo, daugiau fizinių ir emocinių jėgų. Vėliau, kai įsivažiuojame į rutiną, viskas stabilizuojasi, priprantama prie situacijos, vienaip arba kitaip ją gebame išspręsti arba prisitaikyti. Pastebime, kad pati oro kaita sukelia vienokių ar kitokių simptomų“, – sako šeimos gydytoja.
Energijos stoka ir nuotaikų svyravimai lydi vienas kitą
„Dažniausiai skundžiamasi dėl energijos stygiaus, bet visi šie simptomai, tokie kaip nuotaikų kaitos, silpnumas, yra susiję ir susipynę. Kiek laiko tai gali trukti, sunku atsakyti vienareikšmiškai, nes kol patiriame vienokių ar kitokių situacijų, kurios paaštrina blogą savijautą, kol aplinkiniai dirgikliai veikia, tol mes galime jaustis prastai. Pavyzdžiui, jeigu dirbame viršvalandžius ar labai intensyviai kam nors ruošiamės, tarkime, varžyboms, – daug sportuojame, natūraliai atsiranda nuotaikų svyravimai ir jėgų stygius, tai tų simptomų ir patirsime“, – paaiškina K. Gricienė.
Kalbėdama apie nuotaikų svyravimą, gydytoja sako, kad jeigu jis nesusijęs su jokiais išorės dirgikliais ir vis tęsiasi, jau reiktų sunerimti, ypač jei dar ir aplinkiniai pastebi, kad žmogus vieną dieną linksmas, kitą – piktas, trečią – liūdnas ir pan. Tokiose situacijose svarbu pasistengti atpažinti save, permąstyti, kodėl taip jaučiamasi, ir jeigu aplinkoje nėra jokių situacijų, kurios darytų įtaką tokiai kaitai, reiktų kreiptis į gydytoją. Neretai tai būna rimtesnės psichologinės problemos, kurias reikia nieko nelaukus spręsti.
„Jeigu mes stengiamės šias problemas savyje pažinti, atrasti priežastinį ryšį, kas galėtų sukelti tokius simptomus, bet pakoregavę savo gyvenimo būdą, pritaikę rekomendacijas vistiek nejaučiame jokio pagerėjimo, tai vienu ar kitu atveju išties reikėtų susirūpinti. Jeigu nieko nedarysime, toliau vešime didelį krūvį, tai tie simptomai gali tęstis metų metus. Tokių pacientų turime“, – teigia K. Gricienė.
Šeimos gydytojas, pasak medikės, susirinkęs informaciją ir pasidaręs detalesnę analizę skiria reikiamus tyrimus, o galbūt ir be tyrimų gali rekomenduoti papildus, psichologinę ar kitą pagalbą.
„Ligų yra daug, vienos dažniausių, su kuriomis susiduria ypač darbingo, vaisingo amžiaus moterys, mažakraujystė, ji sukelia energijos stygių, jėgų stoką. Kitiems pacientams nustatomos skydliaukės problemos, kurios galėtų sukelti tokius simptomus. Būna ir vitaminų, mikroelementų trūkumas, vitamino D stoka, kurią dažnai nustatome po vasaros, mat žmonės įsivaizduoja, kad labai daug šio vitamino gauna iš saulės, nors iš tikrųjų pas mus tos saulės tiek mažai, kad nespėjame pakankamai jo gauti. Saulė mums padeda šio vitamino gauti tik mažą dalį, pagrindas yra mityba“, – patikina K. Gricienė.
Nenumokite ranka į kasdienius gydytojų patarimus
Paklausus, kaip galime sau padėti, K. Gricienė sako, kad kai užčiuopiame priežastį, kuri galėtų lemti tokią mūsų savijautą, turime į tai atsižvelgti ir mėginti išspręsti.
„Yra labai paprastų, bet naudingų patarimų, kaip galime patys sau padėti. Daugelis žmonių, kai išgirsta, numoja ranka, neva tai bendrosios rekomendacijos, ir netiki, kad jos gali padėti, tačiau sąžiningai taikant šiuos patarimus galima išspręsti nemažai problemų“, – kviečia patikėti jų naudingumu įsitikinusi šeimos gydytoja.
Darbo ir poilsio režimas būtinas
K. Gricienė sako, kad visų pirma sveikatai labai svarbus darbo ir poilsio režimas.
„Daug žmonių, ypač jaunų, yra maksimalistai, nori išpildyti tiek savo, tiek aplinkinių lūkesčius ir savęs darbui, karjerai atiduoda gerokai per daug. Normalu turėti mėgstamą darbą, bet reikia suprasti, kad darbas nėra vienintelis gyvenimo tikslas, šalia turėtų būti ir asmeninis gyvenimas, pomėgiai, poilsis“, – pastebi gydytoja.
K. Gricienė darbo dieną pataria suskirstyti tam tikromis atkarpomis: „Jeigu dirbame nuo 8 iki 17 val., tai tą laiką būtina maksimaliai skirti darbui, nesinešti užduočių namo, kad po darbo galėtume pasirūpinti kitais dalykais, skirtume laiko poilsiui. Poilsis – tai nebūtinai masažai, baseinai ar SPA procedūros. Poilsiauti puikiai galima ir namuose bei aplink juos. Svarbu, kad poilsis neapkrautų smegenų veiklos. Beje, jeigu visą dieną įtemptai dirbame prie kompiuterio, tai po darbo reiktų ekranus riboti, geriausias būdas jų išvengti – užsiimti mėgstama veikla. Puikiai tinka knygų skaitymas, rankdarbiai, kiti mieli širdžiai hobiai.“
Šeimos gydytoja sako, kad jeigu tik pavyksta, labai verta išeiti į kiemą ir pabūti gryname ore kasdien: „Šviežias oras tikrai pravėdina mūsų smegenis, taip atsipalaiduojame. Kiekvieną dieną bent pusvalandį reiktų rasti laiko pasivaikščioti. Ir nereikia specialiai važiuoti į parkus ar miškus. Aišku, tai dar geriau, bet užtenka ir paprasto pasivaikščiojimo savo apylinkėse.“
K. Gricienė atkreipia dėmesį, kad dirbant ypač svarbu kas valandą ar dvi daryti pertraukas. Atsistoti nuo kėdės, įsipilti vandens, pasidaryti arbatos, paeiti kur nors toliau, kad kūną pailsintume iš sėdimos padėties. Idealu, jei tai pavyksta padaryti kas valandą. Reiktų neapkrauti ir akių, – dauguma žmonių didžiąją dalį darbo laiko praleidžia prie ekranų, tad svarbu nepamiršti pramankštinti akių, nukreipti žvilgsnį į tolį. Be to, jei darbinėje aplinkoje labai sausas oras, gydytoja pataria papildomai jį drėkinti.
„Kalbant apie darbą iš namų, situacija labai dažnai būna dvilypė. Didelė dalis žmonių dirba namuose visą laiką, neskaičiuodami savo laiko, nesilaikydami normalių darbo valandų režimo. Kiti, priešingai, – darbas lieka nepadarytas, nes namuose vis randa ką nuveikti. Tam, kad darbas ir poilsis būtų kokybiški, padės konkretus tvarkaraštis: kada dirbama, kada pertraukėlės, kada jau baigiasi darbas. Svarbu vidury darbo savęs netrukdyti, o nuosekliai jį atlikti, – šiuo atveju padės, jei dieną dirbsite griežtai pagal tvarkaraštį. Balansas ir kasdienis veiklos tvarkaraštis viską sudėlioja į vietas ir žmogus nesiblaško, vienu metu nedaro dešimties darbų, nes taip nė vieno iš jų iki galo ir nepadaro“, – įsitikinusi šeimos gydytoja ir priduria, kad labai svarbi ir pati darbo vieta, – ją reiktų įsirengti normalią, patogią, pritaikytą dirbti, o ne sėdėti kur nors ant lovos ar sofos.
Prieš miegą patys sau kenkiame
Šeimos gydytoja sako, kad be galo svarbu laikytis miego higienos taisyklių. „Daug žmonių susiduria su miego problemomis. Nekokybiškas miegas naktį lemia pervargimą, jėgų stoką, nuotaikų svyravimus dieną. Iš viso miego higienos taisyklių yra apie dešimt, bet pagrindinės ir pačios svarbiausios apie tai, kad būtų kasdienis režimas, – kasdien turime gultis ir keltis panašiu metu, net savaitgaliais. Jeigu miegas savaitės dienomis būna normalus, tarkime, išmiegama 6–8 valandas, tai savaitgalį nėra poreikio miegoti už visą darbo savaitę. Pastovus miego režimas mums padeda kokybiškai pailsėti naktį, ir vėliau nereikia miegoti iki 12-os valandos, kad atgautume jėgas“, – sako K. Gricienė.
Gydytoja įspėja, kad prieš miegą labai svarbu nevartoti stimuliuojamųjų medžiagų, kofeino, žaliosios arbatos, taip pat nerūkyti cigarečių (ir elektroninių). Prieš miegą svarbu nepersivalgyti, geriausia pavalgyti prieš 4–6 valandas iki miego, o jei nepavyksta, tai maistas vakare neturėtų būti riebus, kaip tik labai lengvas.
„Prieš miegą gerą valandą ar dvi stenkitės vengti ekranų: televizoriaus, kompiuterio, telefono. Apskritai, lovoje patamsyje naršymas telefone yra labai žalingas mūsų akims. Mėlyna ekrano šviesa smegenis stimuliuoja, taigi patys sau prieš miegą trukdome užmigti. Visi ekranai turi būti patraukti į šoną. Prieš miegą reiktų užsiimti ramia veikla: paskaityti knygą, paklausyti ramios muzikos, užsiimti rankdarbiais. Dabar yra nemažai programėlių su meditacijomis; įvairios refleksijos, nusiraminimo pratimai irgi veikia kaip pagalba iš šalies. Galima naudoti tokias priemones – jos padeda“, – patikina K. Gricienė.
Miegamasis, pasak gydytojos, turėtų būti išvėdintas, tamsus, apsaugotas kiek tik įmanoma nuo išorinio triukšmo: „Jeigu naktį pabudinėjame, šiukštu negalima žiūrėti į telefoną, kelinta valanda, nes valandų tikrinimas dar labiau išbudina ir dažnai sukelia daug neigiamų emocijų – nusiraminti tuomet išvis gali būti neįmanoma.“
Stebuklingos tabletės nėra, emocinė sveikata – ne mažiau svarbi
„Jeigu ilgą laiką savo blogą būseną ignoruojame, nieko nedarome, tai turime suprasti, kad atgauti normalią savijautą irgi gali užtrukti ilgesnį laiką, turėsime investuoti savo energijos, dėti dar daugiau pastangų. Kai kurie pacientai teigia, kad jau metus blogai jaučiasi, bet jiems nepavyksta išeiti iš to rato. Prašo skirti gydymą vaistais, kad grąžintų sveikatą. Bet stebuklingos tabletės juk nėra“, – tiesiai sako šeimos gydytoja.
K. Gricienė atkreipia dėmesį, kad jeigu delsime, kai kurios ligos gali sukelti negrįžtamų fiziologinių pakitimų mūsų organizme, tad labai svarbu žiūrėti savęs, pasinaudoti patarimais, stengtis padėti sau, o jei niekas nepadeda – kreiptis į gydytoją, kuris profesionaliai pakonsultuos.
„Dar labai dažnai žmonės pamiršta emocinę sveikatą, nors ji turėtų būti lygiavertė fizinei. Emociniai dalykai kaupiasi, ir jeigu jų niekur neišreiškiame, nesusitvarkome, visa tai kaupiasi viduje bei anksčiau ar vėliau sprogsta – įvyksta lyg vulkano išsiveržimas. Tuomet gali pasireikšti ir pykčio tramdymo sutrikimų – žmogus nebekontroliuoja emocijų. Žmonės tampa irzlūs, nervingi, pikti ant viso pasaulio ir patys nežino kodėl. Taigi labai svarbu palaikyti emocinę sveikatą“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Pasak K. Gricienės, šeimos gydytojų komandoje dirba psichologai, kurie gali padėti, todėl ji labai kviečia pasinaudoti jų pagalba be jokios baimės: „Dažnai žmonės bijo psichiatrų, psichologų ir iš nežinojimo šių specialistų tikslios veiklos juos painioja. Tad noriu paaiškinti, kad psichiatrai yra gydytojai, galintys diagnozuoti ligas, išrašyti vaistų. Viso to negali psichologai. Jie – labiau parama žmogui, psichologinė pagalba iš šalies, kurios nedvejojant reiktų kreiptis, nes tokie specialistai tam ir yra šalia.“
Jeigu ieškote nemokamos psichologinės pagalbos, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris patars ir tinkamai nukreips. Taip pat galima kreiptis psichologinės pagalbos kontaktais, kur pagalbą telefonu, internetu teikia savanoriai konsultantai ir profesionalai:
Psichologinė pagalba moterims: Pagalbos moterims linija – Pagalbos moterims linija , www.moteriai.lt
Psichologinė pagalba: „Jaunimo linija“
Psichologinė pagalba suaugusiems: „Vilties linija“
Psichologinė pagalba vaikams: „Vaikų linija“
Krizių įveikimo centras www.krizesiveikimas.lt
Daugiau informacijos apie pagalbos linijų veiklas rasite: www.klausau.lt