Trejus metus Airijoje gyvenantis Arvydas jau nuo vaikystės su nerimu laukia pavasario. Vos tik pradėjus žiedadulkėms sklisti ore jis pradeda čiaudėti, sloguoti, išsausėja akys.
„Kiekvienais metais jau žinau, kada maždaug viskas prasidės ir kaip jausiuosi: vieną rytą atsikeli ir jau jauti, kad akys išsausėjusios, pastoviai čiaudi, vos išėjęs į lauką, pastoviai bėga nosis. Grįžęs namo prausiuosi, kad tik niekur neliktų žiedadulkių“, – apie šienligę pasakojo lietuvis.
Visgi pašnekovas prisipažįsta, kad nors ligos simptomai kasmet pasireiškia vienodi, bet jų stiprumas skiriasi.
„Kai gyvenau Lietuvoje, yra buvę atvejų, kai net vairuoti negalėjau: labai skaudėjo akis, jos buvo labai raudonos, beveik negalėjau matyti. Airijoje su akimis problemų turėjau mažiau, bet vienais metais buvo prastai su kvėpavimu. Nubusdavau naktimis, nes trūko oro kvėpuoti“, – pasakojo Arvydas.
Arvydas pastebi, kad dažniausiai simptomai jam išryškėja balandžio pradžioje ir tęsiasi kartais net iki rugpjūčio.
Nuo paveldėjimo iki gyvenimo sąlygų
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė prof. Brigita Šitkauskienė pastebi, kad neatsitiktinai ši alergija lietuviškai vadinama gana vaizdingai – šienlige. Jau nuo seno žmonės pastebėjo, kad kai kuriems slogos simptomai prasideda žydinčiose pievose. Vis dėlto mediciniškai ši liga vadinama polinoze arba sezonine alergine sloga ir su šienu tiesioginio ryšio nelabai turi.
„Pagrindinė šios ligos priežastis – organizmo įsijautrinimas žiedadulkių alergenams. Kodėl tai nutinka, pilnai nėra aišku, didele dalimi, kaip kitų alerginių ligų, šienligės pasireiškimas siejamas su paveldėjimu. Per genetinį užkodavimą mes paveldime polinkį sirgti vienomis ar kitomis ligomis“, – aiškino specialistė.
Kalbant apie alergines ligas, dažnai pastebima, kad jei nors vienas iš tėvų yra kam nors alergiškas, tikimybė, kad alergija pasireikš ir vaikui, stipriai padidėja.
„Šienligė kyla dėl per daug aktyvios imuninės reakcijos į aplinkoje esančius alergenus, kuriuos daugelis žmonių toleruoja. Prie visko prisideda ir kiti mūsų aplinkos veiksniai: daugėja naujų cheminių junginių buityje, maiste, kurie mūsų organizmui yra neįprasti, svetimi. Nors tokiu būdu lengviname savo kasdieninę buitį, bet tai atsiliepia dažnėjančiomis alerginėmis reakcijomis. Be to, prisideda ir stresas, įtampa, kiti žalingi veiksniai. Visa tai lemia audringesnę mūsų imuninės sistemos reakciją į visa tai, kas jai „svetima“, nepriimtina“, – tęsė pašnekovė.
Įsijautrinęs organizmas tai, ką turėtų įprastai toleruoti, nusitaiko kaip į priešą, o kartu pradeda gaminti antikūnus, kurie veikia lyg kariai. Į organizmą patekus alergenui prasideda „kova“ – imuninė reakcija ir pasireiškia alergijos simptomai.
„Kadangi žiedadulkės daugiausiai patenka per kvėpavimo takus, pirmiausiai ir dažniausiai pasireiškia intensyvios slogos simptomai: čiaudulys, vandeningos išskyros, peršti nosį, sunku prakvėpuoti“, – kalbėjo B. Šitkauskienė.
Ne tik sloga
Gyvenimo kokybę sunkinanti sloga nėra vienintelis šienligės požymis. Kaip pasakojo gydytoja, akių paraudimas, sudirgimas, ašarojimas taip pat neretai lydi šią alerginę ligą.
„Žiedadulkės gali patekti ir giliau į kvėpavimo takus, jų sukeliama reakcija pasklisti plačiau. Kadangi sinusai siejasi su nosies ertmė, kai kuriems gali pasireikšti ir alergenų sukeltas sinusitas. Alergenams leidžiantis žemiau į kvėpavimo takus, gali atsirasti ir astmai būdingi simptomai - dusulys“, – toliau vardijo specialistė.
Esant labai audringai alerginei reakcijai, gali net pakilti kūno temperatūra, o pacientas jaustis kaip peršalęs, varginti nuovargis, galvos skausmas.
Nereikėtų pamiršti, kad šienligės atvejais neretai gali kilti ir kryžminės reakcijos, kai organizmas įsiaudrina ir nuo kitų alergenų, kurie turi struktūrinių panašumų. Šios reakcijos pasireiškia labai individualiai, pavyzdžiui įsijautrinusiems beržinių medžių žiedadulkių alergenams, tokios reakcijos gali kilti nuo obuolio, persiko ar net morkos, bulvės.
„Suvalgius jų gali pradėti perštėti gerklę, gomurį, gali atsirasti patinimas ar net prasidėti gerklų edema. Tokiais atvejais gali kilti labai grėsmingų simptomų, net anafilaksinis šokas, galintis pasibaigti mirtimi, nesuteikus savalaikės tinkamos pagalbos. Tokie atvejai nėra dažni, bet tikimybė yra, todėl esant rizikai, būtina turėti pirmos pagalbos priemonių“, – įspėjo B. Šitkauskienė.
Gydytoja pritarė, kad šienligę galima sumaišyti ir su peršalimu. Būna pacientų, kurie jaučiasi pavasarį vis peršąlantys, tačiau nesusimąsto, kad tai kartojasi reguliariai ir gali būti susiję su žiedadulkėmis – šienligės atvejai. Be to, peršalimo metu paprastai būdingas didesnis karščiavimas.
„Ar turite šienligę, patvirtinti gali tik gydytojas specialistas alergologas-klinikinis imunologas, atlikęs alerginius mėginius, kurie leidžia nustatyti, ar organizmas yra įsijautrinęs alergenams ir kuriems alergenams, ar jie turi priežastinį ryšį su simptomais. Nustačius ligą, sudaromas gydymo planas. Pirmiausiai aptariama, ko reikėtų vengti (svarbu kiek įmanoma pašalinti ar sumažinti kontaktą su alergenu). Kartu paskiriami vaistai – nurodant, kokius vaistus vartoti sezono (augalų žydėjimo) metu; taip pat patariama, kaip planuoti ateitį, kokios profilaktikos ir tolimesnio gydymo priemonės, kad liga neprogresuotų“, – pasakojo specialistė.
Išsiaiškinti, ar neserga šienlige, pacientams siūloma ir dėl to, kad neretai, galvodami, kad tiesiog peršalo, liaudiškais būdais besigydantys žmonės gali sau prisivirti dar daugiau košės.
„Konsultuotis atvyksta žmonių, kurie pasakoja, kad pavasarinę slogą, gerklės perštėjimą bando gydytis augaliniais ekstraktais ar medumi, bet paskui jaučiasi tik blogiau. Nereikia pamiršti, kad meduje yra gausu žiedadulkių, o ir kiti produktai, kurie stimuliuoja imunitetą šiuo atveju nėra tinkami. Kaip tik, esant šienligei organizmas per daug audringai reaguoja į aplinką (alergenus), todėl nereikia papildomai skatinti alergenų sukeltos imuninės reakcijos“, – patarė pašnekovė.
Kaip sau padėti?
Be medikamentų, kurie gali padėti lengviau ištverti žiedadulkių sezoną, pacientams rekomenduojama imtis ir kitų priemonių. Pasak specialistės, pirmiausiai sezono metu reikia vengti kontakto su alergenu ir mažinti jo patekimą į organizmą.
„Gamtos žydėjimo nesustabdysime, bet reikia žinoti, kaip elgtis tuo metu, kai jų yra ore. Prieš einant į lauką reikėtų atkreipti dėmesį į meteorologines prognozes, kuriuose galima matyti žiedadulkių ore indeksus. Be to, galime ir patys numatyti, kad jei yra saulėtas ir sausas oras, jų bus daugiau. Tokiais atvejais patartina naudoti kvėpavimo takus apsaugančias kaukes, kurios mažina ir žiedadulkių patekimą su įkvepiamu oru“, – pridėjo profesorė. Būtent dėl kaukių koronaviruso pandemija pasitarnavo šienlige sergantiems pacientams. Jei anksčiau jie nedrįsdavo dėtis viešumoje kaukių, šį pavasarį tikrai galėjo drąsiai save apsaugoti nuo žiedadulkių.
Jei lauke vėjuota, rekomenduojama užsidėti ir akinius. Jie sumažins žiedadulkių patekimą į akių gleivinę.
Grįžus iš lauko rekomenduojama drabužius palikti prieangyje, kad neįneštumėte žiedadulkių į gyvenamąsias patalpas. Jas vėdinant naudoti sudrėkintą medžiagą ar kitus filtrus, kurie sulaikytų žiedadulkių patekimą į namus.
Gamtos mylėtojams reikėtų atsargiau elgtis ir su lauko augalais. Pradėjus sprogti pumpurams ir žydėti augalams, nenešti jų į namus, kartu nekaupti džiovintų puokščių ar žydinčių kambarinių augalų.
Šiemet paūmėjimas prasidėjo anksti
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų alergologijos skyriaus vedėja Aušra Astrauskaitė pastebi, kad šiais metais šienligės paūmėjimas šalyje prasidėjo gana anksti.
„Praktiškai pirmieji pacientai tai pajuto dar sausį. Šiemet labai anksti pradėjo žydėti alksnis ir lazdynas. Be to, jau prieš tai šilto oro masės iš Pietų atnešdavo žiedadulkes. Taip pat ankstyvas šiemet ir beržo žydėjimas. Ypač jo žiedadulkėms lietuviai genetiškai turi polinkį alergizuotis“, – kalbėjo ji.
Be to, dalis pacientų, kuriems dar nėra diagnozuota šienligė, šį pavasarį alerginę reakciją galėjo painioti ir su plintančiu koronavirusu.
„Tiems, kurie dar nežino, kad tai šienligė, kartais reikia ir kelerių metų, kol supranta, kad čia ne vis panašiu metu pasireiškiantis peršalimas, o alergija žiedadulkėms“, – teigė gydytoja.
Kaip jau minėta, sloga ir čiaudėjimas, ne vieninteliai simptomai, kurie gali lydėti šienligę. Kaip pasakojo A. Astrauskaitė, su šia liga žmonėms, turintiems atopinį dermatitą, neretai paūmėja ir pastaroji liga: atsiranda bėrimų, niežėjimo, o palietus žiedadulkes gali net išberti delnus.
Gydytoja įspėjo, kad šienligė itin pavojinga mažesniems vaikams. Kartais tėvai gali ir net nežinoti, kad vaikas alergiškas žiedadulkėms. Įprastai pirmieji sezonai, kai pasireiškia alergija, praeina tik su nedidele sloga, tačiau, jei kartu vaiką lydi kryžminės reakcijos, jo būklė gali labai pablogėti pavalgius tokias reakcijas provokuojančių produktų.
Labiau užterštos žiedadulkės
A. Astrauskaitė taip pat pabrėžia, kad sirgti šienlige yra genetiškai užkoduota. Jei vienas iš tėvų turi alergiją, jų vaikui taip pat didėja tikimybė susidurti su šia gyvenimo kokybę bloginančia liga.
Gydytoja pastebi, kad paskutiniais metais šienligė nustatoma ir pakankamai mažiems vaikams – 2–4 metų, nors anksčiau ši liga dažniausiai būdavo diagnozuojama vyresniame amžiuje ar paauglystėje.
Pašnekovė teigė, kad situacija keičiasi ir dėl ekologinės situacijos: didėjant taršai užsiteršia ir žiedadulkės, kurios tampa „piktesnės“.
„Todėl greičiau ir joms alergizuojamasi ir simptomai gali būti stipresni. Ekologinė situacija taip pat prisidėjo prie to, kad pastaraisiais dešimtmečiais žmonės šienlige serga daug dažniau ir sunkesnėmis formomis“, – pastebėjo specialistė.
Taip pat skaičiuojama, kad miestų gyventojai serga dažniau šienlige nei kaimo gyventojai. Žinoma, statistikai įtakos gali turėti ir tai, kad miesto gyventojai tiesiog turi lengvesnį priėjimą prie sveikatos apsaugos sistemos ir jiems ši liga dažniau diagnozuojama.
„Bet kokiu atveju, įtariant, kad turite šienligę, reikėtų išsitirti. Žinojimas dar niekam nepakenkė. Be to, pirmus kelerius metus galite jausti tik nestiprią slogą ir jūsų gyvenimo kokybė gali nenukentėti, tačiau vėliau liga gali progresuoti ir išsivystyti net bronchų astma. Taigi, jei panašiu metų laiku be aiškaus peršalimo sloguojate, čiaudote, pakosėjate, reikėtų kreiptis į gydytoją ir gauti siuntimą pas alergologą“, – rekomendavo specialistė.