Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tiria visų įtartų profesinių ligų priežastis. Surinkta informacija perduodama Profesinių ligų valstybės registrui. Pagal jį pernai 189 asmenims šalyje buvo užregistruotos 366 profesinės ligos. Odos vėžys, kvėpavimo takų ligos, kataraktos, stuburo disko ligos, klausos susilpnėjimas ar kurtumas – tai tik kelios ligos iš ilgo profesinių ligų sąrašo.
Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Šie veiksniai skirstomi į cheminius, biologinius, ergonominius ir fizikinius.
Kaip rodo VDI statistika, du trečdaliai (67,8 proc.) susirgusiųjų profesinėmis ligomis praėjusiais metais buvo vyrai. Beje, verta pridėti, kad kartais vienam žmogui diagnozuojama ne po vieną ligą.
„Vyrams profesinės ligos nustatomos daug dažniau nei moterims. Taip yra todėl, kad dažniausiai profesinės ligos nustatomos transporto, statybos, žemės ūkio, apdirbamosios gamybos sektoriuose, kur vyrauja darbai, susiję su sunkių krovinių kėlimu rankomis, kartotiniais judesiais, triukšmu ir vibracija“, – komentavo VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Darbuotojas turi teisę reikalauti saugių sąlygų
Pavyzdžiui, profesinės ligos pripažįstamos ilgamečiams sunkiosios technikos, kaip traktorių, ekskavatorių, buldozerių, vairuotojams. Jiems diagnozuojamos ausų ligos dėl triukšmo, kaulų–raumenų sistemos – dėl vibracijos.
„Tobulėjant technikai triukšmo ir vibracijos lemtų ligų diagnozuojama vis mažiau, tačiau darbai, kai tenka tvarkyti krovinius rankomis, išlieka aktualūs. Dėl krovinių kilnojimo ir kartotinių judesių kaulų–raumenų sistemos ligos nustatomos sveikatos priežiūros, statybos, maisto produktų gamybos, transporto sektoriuose“, – vardijo specialistė.
VDI atstovė pabrėžė, kad vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu už visas prevencines priemones įmonėje yra atsakingas darbdavys, tačiau ir patys darbuotojai turi pareigą laikytis įmonėje nustatytų prevencinių priemonių.
„Darbuotojas turi teisę reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: įrengtų kolektyvines apsaugos priemones, būtų tariamasi su darbuotojais apie su darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo veiklą. Darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja prevencinių priemonių – techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų – įgyvendinimą ir apie tai informuoja darbuotojus“, – apie darbo saugiomis sveikatai sąlygomis organizavimą kalbėjo pašnekovė.
Nepakankamai bendrauja su darbuotojais
Paprašius įvardyti, kokias klaidas dažniausiai daro darbdaviai, neužtikrinantys saugios sveikatai darbo aplinkos, J. Kažukauskaitė-Sarnickienė pirmiausiai įvardijo tai, kad dažnai įmonėse būna neišsamiai įvertinta profesinė rizika darbo vietoje.
Ją vertinant nesitariama su darbuotojais, kurie gali pateikti informaciją apie jų darbo vietoje esančius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, neįvertinami pagalbiniai darbai ar darbo organizavimo aspektai arba darbo aplinkos veiksniai vertinami kaip mažareikšmiai.
Tarp klaidų paminėta ir tai, kad su darbuotojais ne visada darbdaviai aptaria numatomas rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, nustatomas taikomų priemonių veiksmingumą bei tinkamumą.
VDI primena, kad tais atvejais, kai darbdavys nesudaro saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, asmuo turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu į VDI teritorinį skyrių.
Sektoriai, kuriuose daugiausiai susirgimų
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro specialistė Viktorija Pratuzienė taip pat pabrėžia, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nesvarbu, kokią veiklą vykdo įmonė ar kokia darbo sutarties su darbuotoju rūšis.
Kaip skaičiuoja specialistė, kasmet Lietuvoje užfiksuojami keli šimtai profesinių ligų atvejų (2016 m. – 461, 2017 m. – 536, 2018 m. – 415, 2019 – 366). Pagal statistinius duomenis, kaip jau minėta, dažnai vienam asmeniui diagnozuojama ne viena, o dvi ar daugiau profesinių ligų, dėl kurių darbuotojas neteka nuo 20 iki 80 proc. darbingumo.
Praėjusiais metais daugiausia profesinių ligų buvo registruota apdirbamojoje pramonėje – apie trečdalis visų profesinių ligų (30,87 proc.).
Neatsilieka ir transporto ir saugojimo sektorius. 15,85 proc. visų susirgimų. Taip pat statyba – 15,30 proc., žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė – 13,11 proc.
„Šiuose sektoriuose daug sunkaus fizinio darbo, greitų pasikartojančių judesių, triukšmingos ir virpesius generuojančios technikos. Daug pakėlimo ir nuleidimo operacijų, kurios traumuoja dirbančiojo stuburą“, – susirgimų priežastis vardijo V. Pratuzienė.
Pastebima, kad profesinėmis ligomis dažniausiai suserga 40–65 metų gyventojai, kurių darbo stažas rizikos veiksnių sąlygomis yra 20–49 metai.
Tyli, nes bijo prarasti darbą
Specialistė pastebėjo, kad iš tiesų sergančiųjų skaičius turėtų būti didesnis, tačiau žmonės profilaktinių patikrinimų metu dėl įvairių priežasčių nedrįsta gydytojams pasisakyti apie simptomus. Jie bijo prarasti darbą.
„Dažnas darbuotojas net ir nežino, kaip atpažinti profesinę ligą, o į gydytoją kreipiasi tuomet, kai liga jau įsisenėjusi ir žmogus nebepajėgia atlikti įvairių kasdienių užduočių arba liga staigiai progresuoja, sutrikdydama gyvenimo kokybę. Be to, Lietuvoje trūksta ir darbo medicinos gydytojų“, – akcentavo ji.
V. Pratuzienė, paklausta, kokių profesinių ligų Lietuvoje daugėja paskutiniu metu, įvardijo, kad pastaraisiais metais šalyje stipriai padaugėjo profesinių ligų, kurių priežastis yra ergonominiai veiksniai. Jiems priskiriami tie veiksniai, kurių pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms. Pernai tokių veiksnių sukeltos ligos sudarė beveik pusę (48,63 proc.) visų susirgimų.
Antroje vietoje – fizikinių veiksnių sukeltos profesinės ligos (48,09 proc.). Šiems veiksniams priskiriamas triukšmas, visą kūną ir rankas veikianti vibracija.
„Profesinių ligų „populiarumą“ nulėmė sunkus fizinis darbas, reikalaujantis dirbančiojo raumenų jėgos. Tai labai įtemptas fizinis darbas su dideliu rankų, kojų ir liemens dinaminiu ir statiniu krūviu, krovinio kėlimas ir pernešimas, dažni monotoniški įtempti darbo judesiai, dalyvaujant pečių juostos, rankų, plaštakos ir pirštų judesiams, periodiškai būnant nepatogioje priverstinėje darbo pozoje ir kita. Dėl šių priežasčių pažeidžiami raumenys, sausgyslės, nervai, raiščiai, kaulai, sąnariai ir jų maišeliai, kremzlės ir stuburo diskai. Fizikinių veiksnių grupėje dominuoja triukšmas ir vibracija darbo aplinkoje, viršijanti leistinus ribinius dydžius – tai mechaninė technika“, – vardijo specialistė.
Kaip išvengti profesinių ligų?
Kaip minėjo pašnekovė, darbuotojai neretai net nežino, kad jiems gali grėsti profesinė liga. Taigi, ką reikėtų žinoti? Kada tai gali grėsti?
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad profesinių ligų atsiradimui įtakos turi kenksmingų rizikos veiksnių dydis, koncentracija darbo vietoje, taip pat darbo laiko trukmė per pamainą kenksmingų veiksnių poveikyje, prieiga prie apsaugos priemonių. Žinoma, įtakos turi ir individualios darbuotojo organizmo savybės.
Norintiems išvengti profesinių ligų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė priminė apie privalomus sveikatos patikrinimus: prieš įsidarbindamas darbe, kur galima profesinė rizika, darbuotojas privalo pasitikrinti sveikatos būklę, o jau dirbdami gyventojai – tikrintis sveikatą periodiškai.
Profesinių ligų susirgimo riziką mažina ir tai, kai naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.
Darbuotojas taip pat turi nepamiršti, kad visada gali reikalauti darbdavio, kad pastarasis užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbdavys taip pat turi informuoti savo darbuotojus apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus veiksnius, šalinti nustatytas rizikos priežastis.
Jei darbe kyla pavojus darbuotojo saugai ir sveikatai, jis gali atsisakyti dirbti. Taip pat atsisakyti dirbti galima tuos darbus, kuriuos saugiau atlikti nėra apmokytas, nesuteikiamos apsaugos priemonės.
„Specialistai atkreipia dėmesį, kad darbo našumas ir kokybė gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei darbuotojas bus sveikas ir jausis užtikrintas savo saugumu darbo vietoje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia, kad šalyse narėse būtų garantuota rizikos veiksnių darbo vietoje prevencija, darbuotojų sauga, supratimo apie darbuotojų sveikatą skatinimas bei glaudesnis darbuotojų, darbdavių, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų bendradarbiavimas“, – akcentavo V. Pratuzienė.
