Trumparegystė auga kartu su žmogumi
Med. dr. Paulius Rudalevičius teigia, kad niekas iš gydytojų tiksliai nežino priežasties, kodėl atsiranda trumparegystė. Jis tikina, kad šių pacientų yra labai daug, kai kuriose šalyse trumparegių yra net apie 40 procentų ir tie skaičiai tik didėja.
„Tai yra labai stipri genetinė predispozicija, jei vienas arba abu tėvai yra silpnaregiai, tai gana didelė tikimybė, kad jų vaikai tą trumparegystę paveldės. Taip bus nebūtinai, tačiau tikimybė yra, kartais tas genas persirita per kartą. Tai nėra liga, o refrakcijos yda, akies optikos būklė, kai žmogus pakankamai gerai nemato į tolį ir priklausomai nuo ydos laipsnio, matymas yra geresnis arba blogesnis.
Trumparegystė vystosi ilgėjant akies ašies ilgiui, didėjant pačiai akiai. Žmogui augant, kartu su juo auga ir trumparegystė. Akies ilgis didėja, atstumas nuo ragenos iki tinklainės didėja ir tokiu atveju šviesos spinduliai nesusirenka ten, kur reikia. Jeigu tas atstumas ir toliau tempiasi į priekį, tai trumparegystės laipsnis didėja“, – tikina gydytojas.
Pasireiškia vaikams, progresuoja paauglystėje
Pasak pašnekovo, jeigu trumparegystė atsiranda jaunesniame amžiuje, iš anksto yra žinoma, kad ydos laipsnis bus didesnis. Jo teigimu, jeigu trumparegystė atsiranda, kai žmogui 17-18 metų, viskas dažniausiai baigiasi akiniais, kurių stiprumas yra tik 1 ar 1,5 minusinės dioptrijos.
„Jeigu vaikui yra 6 metai ir kalba eina apie 1 ar 1,5 minusines dioptrijas, greičiausiai vėliau jis turės akinius su 6 ar 8 minusinėmis dioptrijomis. Tai labai individualu, bet visa tai pasireiškia vaikams ir labiausiai progresuoja paauglystėje, nes tuo metu visas organizmas ir akis sparčiai auga, o vėliau apie 19-20 metus sustoja. Kai kuriems dar po truputėlį progresuoja, tačiau to priežasčių pasaulyje niekas tiksliai nežino.
Trumparegystės korekcijos būdai
Anot P. Rudalevičiaus, trumparegystė nėra liga, tad jos gydyti negalime, tačiau galime ją koreguoti. Jo teigimu, vienas iš korekcijos variantų yra akiniai, tačiau yra pacientų, kurie jų negali nešioti, nes svaigsta galva, juos pykina.
„Dažniausiai tai lemia per didelis stiprumo skirtumas tarp akių, pavyzdžiui vienos akies stiprumas yra 2, o kitoje 8 minusinės dioptrijos. Minusisnis stiklas viską sumažina, smegenyse vyksta procesai ir jos iš abiejų akių bando padaryti bendrą vaizdą. Tada atsiranda kontaktinių lęšių privalumas prieš akinius, nes uždėjus kontaktinius lęšius tokiam pacientui išeina integrali akies optika ir niekas nieko nedidina ar nemažina, pacientas mato gana kokybiškai.
Antras variantas yra kontaktiniai lęšiai, apie juos yra visokiausių nuomonių, tačiau mes, kaip akių gydytojai, prieš lęšius nieko neturime. Vienintelis dalykas yra kontaktinių lęšių nešiojimas ir higiena, nes visą laiką išlieka infekcijos rizika. Jeigu yra supratimas ir atsakomybė, kad tai yra svarbu, parenkami geros medžiagos kontaktiniai lęšiai, dedantis ir išsiimant plaunamos rankos, pajutus simptomus, kad akis yra dirginama, padaromos pertraukos, keičiami skysčiai, tai viskas su jais yra gerai. Yra pacientų, kurie visiškai netoleruoja kontaktinių lęšių ir negali jų nešioti.
Trečias korekcijos būdas yra operacinis, regos lazerinė korekcija. Reikėtų suprasti, kad operacija tinka ne kiekvienam pacientui. Ji atliekama, kai yra garantijos, jog jau nebesikeičia refrakcijos yda, nes jei ji progresuoja po operacijos, po metų ar dviejų žmogus vėl matys blogai“, – aiškina jis.
Akių mankšta
Oftalmologo nuomone, akių mankšta prilygsta lengvam sportui. Pasak jo, galbūt akių pratimai atpalaiduos mintis ir akis, mažins stresą bei nuovargį, bet iš esmės mankštos akies ilgio nepakeis ir refrakcinės ydos nesustabdys bei nesumažins.
„Akių mankštą galima daryti ir ji yra labai sveika, esmė pakelti akies energijai. Įvairiose šalyse yra atliktos studijos, kad daugiau laiko lauke praleidžiantiems vaikams, kurie turi galimybę žiūrėti ne tik į kompiuterį ar knygas, bet į tolį, trumparegystė dėl kažkokių priežasčių nebesivysto arba jos vystymasis yra stabdomas. Kita teorija, kuri įsitvirtinusi kelerius metus, kad buvimas lauke, užsiėmimas aktyvia veikla ir augančio vaiko buvimas didelėje erdvėje stabdo ydos progresavimą“, – atskleidžia specialistas.
Kada reikia tikrintis akis?
Gydytojo teigimu, labai svarbu, kad gimusį vaiką apžiūrėtų gydytojas, nes akyse yra eilė patologijų. Jeigu jų laiku nepastebime ir nieko nedarome, tokia akis lieka tinginė, neišmoksta matyti. Pasak jo, akis mokosi matyti iki 6-7 metų vaikui.
„Formuojasi regos nervų galimybės transformuoti visus šviesos signalus į nervinius signalus ir siųsti į smegenis. 1-5 metų amžiaus vaikui dar kartą reikėtų patikrinti, ar nėra jokių refrakcijos ydų, didelių skirtumų tarp akių stiprumo. Kai prasideda mokyklinis amžius, vaikų akis reikėtų tikrinti kas metai ar du. Kai žmogui yra 18-20 metų, jis paprastai žino, kad yra trumparegis, tai nereikia kas pusmetį lakstyti pas akių gydytojus. Jeigu didėja minusai, reikia atkreipti dėmesį į tai kas vyksta.
Nuo 45-55 metų žmogui kartais prasideda amžinės akių ligos, tai yra glaukomos ir tinklainės degeneracijos. Deja, yra ligų, kurių negalime išgydyti, bet galime jas sustabdyti ir jeigu tai padaroma laiku, galime kontroliuoti ir jos neprogresuos. Kai žmogui sueina 65 metai, visos problemos šauna į viršų, jau tada ligų tikimybė smarkiai kyla“, – komentuoja specialistas.
Kaip atliekami tyrimai?
P. Rudalevičiaus teigimu, dėl didesnio laipsnio trumparegystės gali atsirasti kai kurios akių ligos, o tokiems pacientams yra atliekami papildomi tyrimai. Specialistas tikina, kad tyrimas yra paprastas, pacientas apklausiamas, patikrinamas regėjimas su dešine ir kaire akimi, o automatizuotos pagalbines priemonės leidžia objektyviai įvertinti akies refrakcijos būklę.
Atsiranda per greitai augant akims
Optometrininkė Božena Kuftin tikina, kad trumparegystė yra dažniausiai pasitaikantis vaikų regėjimo sutrikimas, tačiau tik 1-2 proc. vaikų trumparegystė yra įgimta. Anot specialistės, trumparegystė dažniausiai išsivysto mokykliniame amžiuje, nors pastaruoju metu ji vis dažniau nustatoma besiruošiantiems lankyti mokyklą vaikams.
„Pagrindinė trumparegystės priežastis – akies pailgėjimas, todėl dažniausiai atsiranda mokykliniame amžiuje per greitai augant akims. Trumparegystė vaikui atsiranda, kai dėl tam tikrų aplinkybių, akys pradeda per greitai augti, jos tampa didesnės, ilgesnės nei turėtų būti. Populiariai tariant, trumparegė akis yra didesnė nei gerai matanti akis. Kuo daugiau trumparegystės dioptrijų, tuo akis didesnė, tuo labiau akies vidinės struktūros (tinklainė ir gyslainė) ištemptos, tuo daugiau papildomų ligų atsiras ateityje“, – aiškina ji.
Sąveikauja ir aplinkos veiksniai
Pasak jos, tikslios trumparegystės atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad ji atsiranda, sąveikaujant paveldimiems ir aplinkos veiksniams: trumparegiai tėvai, lytis, rasė, išsimokslinimo lygis, profesija, artimo darbo krūvis, ilgas bei įtemptas skaitymas, rašymas, žiūrėjimas į kompiuterio, telefono, televizoriaus ekranus iš arti, netinkamas darbo vietos apšvietimas, netinkama laikysena skaitant ir rašant, buvimas lauke ir panašiai.
„Trumparegiais paprastai tampama dar vaikystėje, todėl visų trumparegystės prevencijos ir kontrolės priemonių yra reikalinga imtis labai anksti. Gaunama vis daugiau įrodymų, kad akių augimą ir trumparegystės progresavimą galima paveikti. Jei vaikui yra didelė rizika tapti trumparegiu (pvz., abu tėvai trumparegiai), artimieji turi dėti visas pastangas, kad ta trumparegystė prasidėtų kuo vyresniame amžiuje, ir progresuotų kuo lėčiau.
Riziką sumažina tokie dalykai, kaip sveika mityba, aktyvus laikas lauke, natūralioje šviesoje, žiūrėjimo iš arti, ypač skaitmeninių priemonių, griežtas ribojimas. Reguliarus, bent kartą per metus, vaikų regėjimo tikrinimas. Vykdomas nuo pat kūdikystės, jis padeda laiku diagnozuoti trumparegystės pradžią ir leidžia laiku imtis reikalingų priemonių jos progresavimo kontroliavimui“, – pabrėžia pašnekovė.
Korekcija turi būti teisinga
B. Kuftin tikina, kad trumparegystės korekcija akiniais ar kontaktiniais lęšiais turi būti teisinga. Pasak jos, svarbu reguliarūs apsilankymai pas akių specialistus, bent kartą per metus, kad būtų parinkta tinkamiausia korekcijos priemonė. Anot optometrininkės, nešiojantys kontaktinius lęšius, gydytojams turėtų pasirodyti bent kas 6 mėnesius.
Pasak pašnekovės, mažesnei akių apkrovai labai svarbus ir tinkamas darbo vietos apšvietimas, buvimas lauke bei subalansuota mityba – vartoti daugiau maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių bei liuteino ir zeaksantino, reikalingų akių sveikatai palaikyti. Specialistė moko kaip tinkamai reikėtų atlikti akių pratimus ir stiprinti jų raumenis.
„Akių mankštos pratimais ne tik pailsinsite akis, bet ir nuimsite jų įtampą, sustiprinsite akių raumenis. Darbo ir poilsio režimas – sąmoningai kontroliuoti laiką praleidžiamą dirbant su išmaniaisiais ekranais, kompiuteriais. Reguliarios pertraukėlės dirbant kompiuteriu ypač reikalingos, kad akys nepervargtų, rekomenduojama vadovautis auksine taisykle 20/20/20 dirbant kompiuteriu, kas 20 minučių daryti trumpą 20 sekundžių pertrauką, per kurią reikia žiūrėti į 20 metrų atstumu nutolusį objektą“, – pataria ji.
1. PRATIMAS
Stipriai užmerkite akis ir palaukite kelias sekundes, tada atmerkite ir atpalaiduokite jūsų akių raumenis. Žvelkite į tolį 5 sekundes, vėliau 5 sekundes žiūrėkite į artimą objektą esantį 30 cm atstumu pvz., pirštą. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus. Sufokusuokite regėjimą ties toli esančiu objektu pvz., žiūrėkite pro langą ir sutelkite savo dėmesį į namą, kuris yra toli.
2. PRATIMAS
Laikykite galvą tiesiai. Pamirksėkite 10-15 kartų. Akių raumenys tuo pačiu metu neturėtų būti įtempti.
3. PRATIMAS
Pažaiskite žvilgsniu „šaškėmis“: žiūrėkit į viršų dešiniau, tada į apačią kairiau, tiesiai į tolį ir atvirkščiai. Šis pratimas truks apie 12 sekundžių.
4. PRATIMAS
Pratimai akims yra labai paprasti ir nereikalauja daug laiko. Jūs galite daryti juos tiek namuose, tiek biure, ir svarbiausia – tai pagelbės jūsų pavargusioms akims.
Pratimai dirbantiems kompiuteriu
1. PRATIMAS
Stipriai užsimerkite, tada atidaryti akis plačiai. Tai kartokite mažiausiai 5 kartus.
2. PRATIMAS
Užsimerkite ir pamasažuokite vokus sukamaisiais pirštų judesiais. Taip darykite apie minutę.
3. PRATIMAS
Laikykite galvą tiesiai. Darykite sukamuosius judesius akių žvilgsniu pagal laikrodžio rodyklę, tada pakartokite judėjimą priešinga kryptimi.
4. PRATIMAS
Kas 20 minučių darykite bent 20 sekundžių pertrauką. Sutelkite savo dėmesį į objektą, kuris yra ne mažiau kaip 6 m atstumu nuo jūsų monitoriaus. Tada staigiai perkelkite žvilgsnį, į kitus daiktus, kurie išdėstyti skirtingais atstumais.
Šiuolaikiniai modernūs tyrimai
B. Kuftin teigimu, šiuolaikinės optikos turi modernią aparatūrą, kuri leidžia tiksliai, profesionaliai ir greitai ištirti regėjimo sutrikimus bei parinkti tinkamą optinę korekciją.
„Autorefraktometru vienu metu gali būti atlikti trys tyrimai. Per kelias sekundes išmatuojama ragenos optinė galia ir gaubtumas, visos akies optinė galia ir išmatuojamas ragenos kreivumas tūkstančiuose taškų.
Papildomi testai – kryžminio cilindro, raudono – žalio fono, binokulinio balanso ir kt. Tai būtina, kad tyrimas taptų kuo objektyvesnis ir korekcija tikslesnė. Kai kuriais testais nustatome, ar taisyklinga akių padėtis, ar nėra žvairumo, polinkio žvairuoti. Renkame akinius skaitymui, papildomai atliekami regėjimo testai 40 cm atstumu. Kontaktinių lęšių nešiotojai tiriami plyšine lempa (kitaip tariant mikroskopu) dėl galimų akių pakitimų nešiojant kontaktinius lęšius“, – sako ji.