Netikėjo, kad sporto salėje jam patiks, kol neįkalbėjo pusbrolis
Andrius prisipažįsta, kad sportą mėgo nuo mažens – nesvarbu, ar tai būdavo krepšinis, futbolas ar tinklinis. Turbūt dažnas kūno kultūros pamokose žaistus žaidimus prisimena su nostalgija, tačiau Andrius jais neapsiribojo – perėjęs į gimnaziją, jis pradėjo lankyti lengvąją atletiką.
„Mokytoja mane pastebėjo ir pasiūlė lankyti treniruotes. Tada ilgai negalvojau ir sutikau. Pasitreniravau, ir prašau – prizinės vietos savo rajone“, – prisimena vaikinas.
Net ir dirbdamas 12 valandų per parą, laiko treniruotei jis surasdavo. Dabar vaikino darbo diena tetrunka 8 valandas, todėl jis viską suspėja lengviau ir salėje pasirodo 4 kartus per savaitę. Likusį laisvą laiką Andrius skiria poilsiui ir susitikimams su draugais – nebėra nieko, ko jis nespėtų.
Rezultatus pastebi ne tik pats: dažnai sulaukia aplinkinių pagyrų
Atėjo metas, kai Andrius į savo treniruotes norėjo pažiūrėti dar rimčiau, todėl užsisakė programą, kurioje jo treniruotėms buvo pritaikyta ir subalansuota mityba.
„Aišku, buvo sunku priprasti prie valgymų, maisto gaminimo, o ir rytais reikėdavo prisiversti anksti keltis, jei norėjau gražiai atrodyti. Būdavo dienų, kai 10 valandą dar vartydavausi lovoje, bet su Nojaus Berlinsko programa tekdavo keltis 7 valandą ir valgyti pusryčius. Sunku buvo prisiversti, bet kentėjau. Buvo verta – forma pakito jau po mėnesio“, – sako jis.
Andriui patiko, kad rezultatus mato ne tik jis, bet ir aplinkiniai žmonės – vaikinui malonu išgirsti pagyras. Motyvacijos jam netrūksta – jis priduria, kad Anglijoje žavisi vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie net ir vaikščiodami su lazdelėmis ateina į sporto klubus.
„Reikia tik truputėlio ryžto, atsisakyti viso nesveiko maisto. Nesakau nieko, kartais galima pačytinti, užvalgyti kokios nors pagundos. Rezultatas neatsiras po dviejų savaičių ar mėnesio – reikia įdėti darbo, ir pamatysite veidrodyje visai kitą žmogų, o tuo pačiu gerai jausitės. Džiaugiuosi, jei motyvuoju bent kažkiek kitus žmones – tai tik dar vienas spyris į užpakalį“, – sako Andrius.
Radus laiko sau, pasikeičia visas gyvenimas
Sporto klubo „Nero Fitness“ asmeninis treneris Rimas Petraitis mano, kad pasakymas „nesportuoju, nes neturiu tam laiko“ atsiranda dėl to, kad žmonės tiesiog per daug „apsikrauna“ nereikalingais veiksmais savo dienotvarkę.
„Jeigu dauguma iš vakaro ar ryte susiplanuotų visus savo darbus ar truputį mažiau laiko praleistų socialiniuose tinkluose, tada ir atrastų ta papildomą valandą treniruotei. Šiais laikais yra daug fizinės veiklos pakraipų ir kai kurios tikrai nereikalauja daug laiko. Pavyzdžiui – HIIT (High-intensity interval training). Šių treniruočių metodu galite sportuoti tik po 10–20 minučių tris ar keturis kartus per savaitę ir jau jausitės daug žvalesni, energingesni ir labiau motyvuoti bet kokiai veiklai“, – aiškina treneris.
„Dabar turiu kelis tokius klientus, kurie nebuvo sportavę 20–30 metų, bet dabar jau 2-3 metus sąžiningai eina į treniruotes ir netgi pergyvena, kai tenka kokią praleisti dėl tikrai pateisinamų priežasčių. Jeigu žmogus neturi laiko sau, vadinasi jis tiesiog užsiima ne ta veikla, kuria turėtų. Tiems, kas skaito šį straipsnį, reikėtų pamąstyti – ar dirba tam, kad egzistuotų, ar nori dirbti taip, kad galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą“, – sako treneris.
„Dabar didelis pasirinkimas grupinių treniruočių, asmeninių trenerių ir įvairių sporto šakų. Skirkite tris dienas per savaitę reguliariai fizinei veiklai ir pamatysite, kaip greičiau sekasi nudirbti visus darbus, kaip turite daugiau jėgų, esate žvalesni, mažiau sergate, pataisote savo figūrą ir tampate patrauklesni aplinkiniams. Sportas skatina laimės hormonų gamybą, tad ir nuotaika prie viso to taps geresnė“, – privalumus vardija R. Petraitis.
Valanda sporto – vos 4 proc. dienos laiko
Savo klientams ji teigia visada primenanti, kad šie nustotų sau kartoję, jog sportuoti neturi galimybės, nes trūksta laiko. „Juk tai tik savęs apgaudinėjimas. Laiko tikrai pakaks viskam, jei išmoksime teisingai jį susiplanuoti. Atminkim, kad valanda sporto yra tik 4 proc. žmogaus dienos laiko“, – sako ji.
K. Kanclerės manymu, kad ir koks užsiėmęs žmogus bebūtų, jei jis myli save, jam svarbi jo sveikata bei puiki savijauta. Kaip tik todėl jis tikrai atras laiko kelioms treniruotėms per savaitę.
„Būtina visada sau priminti, kad sportas – ne bausmė. Iš savo asmeninės darbo patirties su tikrai užsiėmusiais žmonėmis, kaip medikai, odontologai, verslininkai, galiu pasakyti, kad būna visko. Ir valios trūkumų, ir savęs apgaudinėjimo bei laiko stokos, bet kai turim tikslingai iškeltus tikslus ir tų tikslų įgyvendinimo terminus, mes pasiekti galime labai daug. O kai yra pasiekti rezultatai, tada netrūksta valios ir nebelieka saviapgaulės, taip pat ir laiko treniruotėms atsiranda daug daugiau“, – teigia trenerė.
Anot jos, pirmas motyvacijos veiksnys yra aplinka, o antras, ne mažiau mūsų pasirinkimą motyvuojantis veiksnys – rezultatas.
„Manau, kad jei vadovausimės šiais aspektais, tai atsiras tiek laiko, tiek motyvacijos stengtis pasiekti užsibrėžtų rezultatų, o kad nepritrūktų motyvacijos siekti tų rezultatų, visada akcentuoju, kad reikia išmokti nepasiduoti ir kad greitų rezultatų niekada nebūna“, – aiškina ji.
„Neturime laiko“, nes jį suryja televizoriaus ir telefono ekranai
„Tačiau dauguma iš mūsų suranda minutėlę kitą televizijos laidoms, feisbukui ir instagramui. Nustebtume paskaičiavę, kiek laiko praleidžiame prie televizoriaus ar telefono ekrano kiekvieną dieną. Tad ar išties taip sunku atrasti bent 30 minučių sportui? Pateiksiu keletą patarimų, kaip į savo dienotvarkę įtraukti sportą“, – sako M. Časaitytė.
Mes visuomet galime atsikelti valanda anksčiau, kad pasportuotume. Tai puikus būdas turintiems šeimą bei žmonėms, kurių pagrindiniu pasiteisinimu tampa nuolatinis nuovargis po sunkios darbo dienos. Juk rytinė mankštelė ar pasivaikščiojimas ne tik pramankština mūsų raumenukus, bet ir suteikia daugiau energijos – tai tikrai puiki dienos pradžia. Telieka tik laiku nueiti miegot ir pirmyn.
Pietų pertrauka? Metas pajudėti! Kiekvienas iš mūsų turime pietų pertrauką, kurią galėtume išnaudoti kur kas naudingiau nei su kolegomis aptariant karščiausias dienos naujienas ar tiesiog sėdint prie stalo bei žiūrint feisbuko naujienas. Pats metas nužingsniuoti į šalia esančią sporto salę arba pasirinkti kiek tolimiau esančią vietą pavalgyti ir taip pramankštinti savo kūną.
Į darbą – pėsčiom. Tokiu būdu ne tik sutaupysite krūvą pinigų bei laiko išvengiant sėdėjimo kamščiuose, bet ir padidinsite savo fizinį aktyvumą, pabūsite su savo mintimis. Kartais užtenka ir keliolikos minučių ėjimo kur kas geresnei savijautai.
Sportuokite su draugais. Kartais vienam sportuoti pritrūksta ir valios, ir jėgų. Apsižvalgykite aplinkui – galbūt jūsų draugų tarpe yra panašių į jus. Suburkite grupelę. Tokiu būdu vienas kitą paremdami ir palaikydami galite pasiekti kur kas daugiau, o ir sportuoti bus tikrai smagiau.
Sportuoti galima ir namuose. Galbūt jums toli važiuoti iki sporto klubo, o laisvo laiko atrastumėte kaip tik kamščių metu? Puikus pasirinkimas pasportuoti namuose. Internete yra nemažai video su pratimų pavyzdžiais bei paaiškinimais kaip tuos pratimus atlikti, tad kai tik rasit laisvą minutę – pagalba bus po ranka.
Galų gale pamilkite aktyvumą, paverskite sportą įpročiu! Juk nesunku atrasti laiko tokiems kasdieniams dalykams kaip dantų valymas, valgymas ar miegas. Po truputėlį priprasite prie sportinio aktyvumo ir greitai neįsivaizduosite savo dienos bent jau be minimalaus pajudėjimo. Tačiau labai svarbu viską daryti palaipsniui, po truputį didinant krūvį. Gera pradžia – nedidelė rytinė mankštelė, pasivaikščiojimas, keletas pritūpimų, kol puode verda pusryčiai… Pradėkite planuoti laiką, susidėliokite prioritetus, išsikelkite tikslus. O motyvacija ateis kartu su geresne savijauta bei pasiektais rezultatais.