Štai taip apskaičiuosite, kiek druskos per dieną suvalgote: net ir mažas nukrypimas gali turėti negrįžtamų pasekmių

Turbūt retas patiekalas virtuvėje įsivaizduojamas be druskos, tačiau didžiąją dalį jos gauname per nusipirktus produktus. Sveikatos specialistės tikina, kad šiandien dauguma žmonių Lietuvoje suvartoja per daug druskos, tad šalyje didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Klausiame jų, kokią žalą organizmui gali daryti per didelis druskos kiekis ir ar galima druskos visiškai atsisakyti?

Druska siejama su lėtinių ligų rizika

Pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, nepaisant atsirandančių prieštaringų duomenų, druska yra siejama su lėtinių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, inkstų ligos, onkologinės ligos, nutukimas ir įvairios kitos lėtinės uždegiminės ligos, rizika.

„Rekomenduojama per dieną neviršyti 5 gramų druskos arba 2 gramų natrio. Lietuvoje suvartojama 7-11 gramų druskos per dieną. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad didžioji dalis – 70-75 procentų druskos suvartojama nesąmoningai, tai yra vartojant įvairų maistą, kuriame gausu druskos.

Itin didelius kiekius druskos turi įvairi perdirbta mėsa arba žuvis bei jų gaminiai: rūkyti, sūdyti, vytinti, konservuoti, įvairūs kitokie produktai, kurie buvo konservuoti, rauginti. Taip pat daug druskos turi įvairus pramoninis maistas: duonos gaminiai, sūriai, padažai, užkandžiai ir panašiai. Taip pat ir mineralinis vanduo”, – druskingiausius produktus mini ji.

Druskos kiekį reikėtų mažinti

E. Cikanavičiūtės teigimu, jeigu perdozuojama druskos, labiausiai pažįstamas simptomas yra labiau išreikštas troškulys. Pasak jos, tokie požymiai, kaip patinimai ar padidėjęs kraujospūdis, nors ir pasireiškia, bet rečiau pastebimi ir susiję su lėtinėmis ligomis.

„Remiantis šiuo metu pasaulinių su sveikata susijusių organizacijų rekomendacijomis, druskos reikėtų mažinti ir atsisakyti net ir neturint jokių ligų, o siekiant sukurti sveikatai palankias sąlygas. Druską rekomenduojama atsakingai riboti iki minimalių kiekių arba atsisakyti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, inkstų ligomis, kepenų ligomis, pasireiškiant įvairios kilmės tinimams“, – tikina ji.
Druskos atsisakymas pavojingas retais atvejais

Jos teigimui, visišką druskos atsisakymą techniškai gan sunku įsivaizduoti, nes tokiu atveju žmogus turėtų valgyti tik namuose gamintus maisto produktus (kepti duoną, gaminti sūrius) ir maistą iš jų. Anot jos, valgant bent šiek tiek pramoninio maisto, deja, druskos atsisakymo reiškinys kol kas nelabai gali egzistuoti.

„Natrio natūraliai yra tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės produktuose. Todėl darant prielaidą, kad žmogus visiškai nevartotų pridėtinės druskos, reikiamą minimalų 200-500 miligramų per dieną natrio kiekį jis galėtų suvartoti sveikatai palankios ir subalansuotos dietos pagalba.

Todėl pasigirstančios rekomendacijos vengti visiško druskos atsisakymo nėra pagrįstos, nes išsivysčiusios šalys kenčia nuo jos perteklinio vartojimo ir su tuo siejamų ligų. Druskos atsisakymas gali būti pavojingas tik itin retai pasitaikančiais atvejais, kai žmonėms diagnozuojami natrio apykaitos įgimti ar įgyti sutrikimai”, – pabrėžia pašnekovė.

Druskos kiekio apskaičiavimas

Klausėme dar vienos gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit nuomonės, kuri patvirtina, kad druskos norma dienai yra vienas arbatinis šaukštelis, kuriame yra 5 gramai druskos ir 2 gramai natrio. Pasak jos, kadangi Lietuva pirmauja susirgimų širdies kraujagyslių ligomis, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar kitai širdies kraujagyslių ligai, rekomenduojama tik pusė arbatinio šaukštelio, tik 2 gramai druskos.

„Žmonės sako, kad negali be druskos valgyti vienokio ar kitokio produkto, vis dėlto tai yra liežuvio receptorių pripratimas ir po truputį reikėtų pratintis dėti žolinius prieskonius, druską palikti, bet minimaliai. Visokių žolelių yra labai daug ir savo receptorius mes tikrai galime lavinti. Druskos kiekį lengvai galima paskaičiuoti, maisto porcijoje turi būti ne daugiau kaip 1 gramas druskos. Kadangi karantino metu žmonės daugiau gaminasi namie, kiek mes porcijų gaminame, tiek gramų druskos ir reikėtų dėti“, – pasakoja ji.

Lietuviai suvartoja per daug druskos

Anot dr. R. Petereit, Lietuvoje žmonės dažnai vietoje rekomenduojamų 5 gramų suvartoja net 12 gramų druskos, nes ne tik druskina maistą, bet ir valgo pakankamai daug paruošto sūdyto maisto, kaip mėsos gaminiai, duona, bandelės ir sūriai. Jos teigimu, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad didžiąją dalį druskos gauname jau su kitais produktais, tad jos turėtume suvartoti nedidelį kiekį ir stebėti, ką ir su kuo valgome, galbūt ieškoti alternatyvų.

„Ilgainiui didelis druskos kiekis gali išprovokuoti širdies kraujagyslių ligas ir kraujospūdis gali padidėti. Lygiai tas pats, jeigu mes visiškai nevartojame druskos. Mažai druskinti maistą yra geras dalykas, bet jei jos visiškai negauname, tai ilgainiui organizme pradeda trūkti natrio ir praktikoje pasitaiko tokių pacientų, kuriems reikia vartoti labai daug druskos, siūloma net po valgomą šaukštą“, – tikina specialistė.

Sukelia daug neigiamų padarinių

R. Petereit aiškina, kad valgydami žmonės nesusimąsto apie druskos kiekį, nes yra skanu, tačiau jeigu jos suvartojama per daug ir negeriama vandens, organizmas dehidratuoja. Jos teigimu, didelis druskos kiekis gali būti ir hipertenzijos priežastis, gali padidėti mūsų nervų sistemos dirglumas, didelis druskos kiekis kenkia ir virškinimo trakto gleivinei.

„Druska gali skatinti ir onkologinių ligų atsiradimą. Yra tyrimų, kad druska lėtina medžiagų apykaita, jei ji sulėtėja, auga svoris. Jeigu mes valgome nemažai maisto ir jį padruskiname, tai galbūt druskos suvartojame per daug ir dėl to tas svoris auga. Čia labai individualu, tačiau negalima sakyti, kad svorio priežastis yra per didelis druskos vartojimas“, – situaciją komentuoja ji.