Tiesa, cholesterolis, kaip medžiaga, nėra problema. Kaip aiškina Antakalnio poliklinikos Vilniuje gydytoja Vaida Momkuvienė, cholesterolio turime visi ir jis reikalingas normaliai organizmui funkcionuoti.
„Problema atsiranda tuomet, kai „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje viršija nustatytas ribas“, – įspėja specialistė.
Ne tik vyresnio amžiaus žmonėms
Pastebima, kad asmenims nuo 40 metų su amžiumi didėja širdies kraujagyslių ligų, kaip miokardo infarktas, insulto rizika, todėl vyresni nei minėto amžiaus gyventojai turėtų periodiškai tikrintis cholesterolio koncentraciją kraujyje.
„Taip pat stebėti cholesterolio kiekį patartina anksčiau nei 40 metų tiems asmenims, kuriems nustatyta tam tikra patologija – kaip antai antsvoris, ankstyvas kraujospūdžio padidėjimas, diagnozuotas cukrinis diabetas, šeimos nariams nustatytas cholesterolio kiekio padidėjimas“, – pridėjo V. Momkuvienė.
Šeimos gydytoja Ingrida Čereškienė prideda, kad iš tiesų cholesterolio kiekio padidėjimo problema, deja, Lietuvoje nemažėja.
„Asterosklerozė yra lyg tylioji epidemija, liga progresuoja ne vienerius metus, lėtai, o komplikacijos – trombozės – įvyksta staiga“, – sakė ji.
Pasak jos, padidėjęs cholesterolio kiekis visada kelia pavojų žmogaus sveikatai, nes jis padidina širdies ir kraujagyslių ligų ir jų komplikacijų riziką, o ypač pavojingas jau minėtas blogojo arba mažojo tankio cholesteriolio ir trigliceridų padidėjimas.
Tikrintis kartą per metus
Antakalnio poliklinikos gydytoja V. Momkuvienė primena, kad suaugusiems gyventojams būtų tikslinga cholesterolio kiekį pasitikrinti per kasmetinį profilaktinį patikrinimą.
„Kadangi Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra aukštas, Lietuvoje yra įgyvendinama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Ši programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Šiems asmenims kartą per 1 metus šeimos gydytojas ne tik atlieka cholesterolio koncentracijos kraujyje vertinimą, bet ir nustato širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei nustatoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, pacientai yra siunčiami į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas ir gydymas“, – pasakojo gydytoja.
I. Čereškienė pastebi, kad dažniausiai gyventojai susirūpina cholesterolio kiekiu ir jį tikrinasi nuo 30–40 metų. Vis dėlto specialistė atkreipia dėmesį, kad reikėtų stebėti ne tik bendrąjį cholesterolio kiekį, bet ir atlikti lipidogramą. Į šį tyrimą įtrauktas ne tik bendrojo cholesterolio, bet ir didelio tankio lipoproteinų, mažo tankio lipoproteinų ir trigliceridų koncentracijos nustatymas kraujo serume.
Pirmas žingsnis – keisti gyvenimo būdą
Pasak jos, cholesterolio padidėjimo priežastys gali būti kompleksinės. Vis dėlto pagrindinė priežastis – netinkami mitybos įpročiai: per riebus, gausus transriebalų maistas, taip pat nutukimas, mažas fizinis aktyvumas.
„Taip pat cholesterolis gali padėti, esant sulėtėjusiai skydliaukės veiklai, įgimtai dislipidemijai“, – vardijo ji.
Vis dėlto padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis – dar ne kraujagyslių ligų nuosprendis. V. Momkuvienė pasakojo, kad cholesterolio kiekį galima kontroliuoti.
„Kai kuriais atvejais užtenka pakeisti gyvenimo būdą, mitybą, kai kuriais atvejais tenka skirti vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje. Visais atvejais reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris įvertinęs paciento sveikatos būklę ir visus rizikos veiksnius sudarys konkrečiam pacientui tinkamą planą“, – tęsė ji.
„Taip pat svarbu didinti reguliarų fizinį aktyvumą, o, jei reikia, gydytojui priskyrus, vartoti cholesterolį mažinančius vaistus“, – aiškino I. Čereškienė. Pasak jos, susidūrus su padidintu cholesterolio kiekiu reikia siekti sumažinti jį iki normos ribų, o tai galima pasiekti sumažinus antsvorį ar nutukimą, pradėjus reguliariai sportuoti ir pakeitus mitybos įpročius.
Ar liaudies patarimai veiksmingi?
Internete galima rasti daugybę liaudies patarimų, kaip mažinti cholesterolio kiekį. Pavyzdžiui, vartojant medų, valgant avižų košę pusryčiams ar net geriant liepžiedžių arbatą. Gydytoja V. Momkuvienė teigia, kad kai kurie maisto produktai vis dėlto turi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje.
„Tačiau pacientams nederėtų pasikliauti moksliniais įrodymais nepagrįstais metodais ir įvairiais neaiškaus efektyvumo papildais“, – įspėjo ji.
Tą patį pastebi ir I. Čereškienė: „Liaudiškos priemonės – įvairios žolelės, česnakai ir pan. – nėra mokslo įrodytos priemonės cholesteroliui mažinti. Tačiau, jei žmogui jie skanūs ar sveiki, galima juos vartoti, tačiau nesitikint, kad tokiu būdu pavyks sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje“.
Kita vertus, specialistė pridėjo, kad žuvų taukai, Omega–3 rūgštys turi šiokią tokią įtaką mažinant cholesterolio kiekį, o skaidulų gausus maistas padeda „iššluoti“ cholesterolio perteklių iš žarnyno. Tuo metu Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja pataria nepamiršti į kasdienę mitybą įtraukti 5 porcijas vaisių ir daržovių per dieną, pilno grūdo produktų bei baltymais praturtinto maisto. „Vaisiai ir daržovės yra pagrindinis skaidulų šaltinis, didesnis jų vartojamas siejamas su širdies kraujagyslių ligų, insulto rizikos mažėjimu“, – teigė V. Momkuvienė.
Europos kardiologų draugija mažinantiems „blogojo“ cholesterolio kiekį pataria rinktis nesmulkintų grūdų produktus, vaisius, daržoves, ankštinius augalus, liesią mėsą, pieno produktus, žuvį. Taip pat patariama vengti saldumynų, pyragų, nenatūralių maisto produktų.