Tiesa, kokio dydžio ji bus ir kiek tęsis, prognozuoti sunku, nes tikrasis poveikis žmonių savijautai greičiausiai pasimatys tik pandemijai pasibaigus.
Skaičiai primena 2008 m.
„Žmogaus studijų centras“ kartu su „Baltijos tyrimais“ šalies emocinę būseną stebi dar nuo 2008 m. Kaip rodo naujausi, praėjusį lapkritį atlikto tyrimo duomenys, per pandeminius metus lietuvių savijauta gerokai pakito ir tikrai ne į gerąją pusę.
Pavyzdžiui, per pastaruosius metus sumažėjo žmonių, kurie gyvendami Lietuvoje jaučiasi reikalingi visuomenei. 2019 m. tokių buvo 58,1 proc., o 2020 m. – 56,8 proc.
Įdomu tai, kad prieš dvejus metus – 2018 m. – šis rodiklis buvo perkopęs 2008 m. lygį ir siekė net 63,7 proc. Tyrimo duomenimis, iki prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvą ištikusios ekonominės krizės reikalingi visuomenei jautėsi 62,7 proc. šalies gyventojų, o vėliau sekė duobė: 2009 m. tokių buvo 56 proc., dar po metų vos 33,2 proc.
Tos pačios apklausos metu lietuvių buvo klausiama, ar atsižvelgiant į visas aplinkybes jie gali teigti, kad yra laimingi. Šiuo aspektu pokytis dar akivaizdesnis – 2019 m. laimingais jautėsi 72,7 proc. šalies gyventojų, 2020 m. jų liko 68,4 proc.
Kaip matyti pagal ilgalaikius tyrimo duomenis, lietuvių laimės pojūtis prieš metus, iki prasidedant pandemijai, buvo identiškas kaip 2008 m. Kas sekė po to? 2009 m. šis rodiklis buvo sumažėjęs iki 69,9 proc., dar po metų siekė tik 55,7 proc.
„Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė dr. Rasa Ališauskienė atkreipia dėmesį, dar aiškesnius duomenis apie lietuvių savijautos pokyčius rodo kitas emocinį klimatą matuojantis „Gallup“ tyrimas. Jis Lietuvoje įprastomis sąlygomis buvo atliekamas kartą per metus, tačiau per pandemiją pirmojo karantino metu tautiečių emocijos matuotos penkis kartus, antrojo karantino – tris.
Minėtas tyrimas rodo, kad pandemijai prasidėjus neigiamų emocijų šuolis buvo milžiniškas – lyginant su 2018 ir 2019 m. nerimo, streso, liūdesio rodikliai išaugo kone dvigubai.
„Bet jeigu lygintume su situacija po 2008 m. krizės, tai tada nebuvo tokio neigiamų emocijų šuolio. Gal buvo šiek tiek pakilęs nerimas, bet nepalyginamai kaip dabar“, – pastebi R. Ališauskienė.
Situacija sunkiau prognozuojama, kyla didesnė baimė
Vis dėlto, anot R. Ališauskienės, prieš daugiau nei dešimtmetį vykusi krizė sukėlė ne tik kitokias visuomenės reakcijas, bet ir paveikė kitas žmonių gyvenimo sritis nei COVID-19 liga.
„2008 m. krizė vis tiek buvo labiau finansinė-ekonominė, nebuvo kitų žmonių gyvenimą varžančių priemonių. Mažėjo galimybės – bankrotai, emigracija, mažėjo pinigų, buvo neaiškumas, kaip toliau planuoti, bet asmeninės laisvės ir sveikatos tai tiesiogiai nelietė. Truputį kiti pagrindai“, – įžvalgomis dalinasi R. Ališauskienė.
Sociologė pastebi, dabartinei situacijai žmonės negali padaryti jokios įtakos, ji yra labiau neprognozuojama, o atsiradęs didelis neapibrėžtumas, nežinia, kada tai baigsis, kelia daugiau baimės.
„Per ekonominę krizę blogiausiu atveju žmonės pradeda ieškoti ar kitos veiklos srities, ar kažkokių kitokių pajamų, jeigu sugriuvo tai, ką jie darė prieš tai. Tokie procesai vis tiek kartojasi kas dešimtmetį – krizė buvo 1998 m. , buvo dar anksčiau, tai nebuvo kažkas visiškai nepažįstamo. O šiuo atveju pirmiausiai atsiranda psichologiją, psichiką veikiančios neigiamos emocijos“, – teigia ji.
Kad pandemijos sukeltą poveikį žmonių savijautai lyginti su 2008-ųjų krize sunku, sutinka ir Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro vadovas, klinikinės psichologijos ir psichotraumatologijos profesorius Evaldas Kazlauskas. Anot jo, anąkart pagrindiniai stresoriai buvo susiję su finansiniais sunkumais.
„Šią pandemiją aš labiau lyginčiau su kitomis pandemijomis arba kitomis gamtos katastrofomis, kur mes turime ilgalaikių tyrimų rezultatus. Tyrimai rodo, kad po žemės drebėjimų, cunamių padaugėja potrauminio streso, padaugėja emocinių sunkumų. Bet taip pat tokie ilgalaikiai tyrimai parodo, kad žmonės turi daug psichologinio atsparumo ir sugeba tuos sunkumus įveikti“, – sako jis.
Beveik pusės lietuvių emocinė gerovė prasta
Kad pandemijos poveikis žmonių savijautai matomas jau dabar, rodo ir VU mokslininkų vykdomas tęstinis psichologinės sveikatos tyrimas. Jis yra plataus masto, net 10-yje Europos šalių vykdomo tyrimo dalis.
Pirmuosius tyrimo rezultatus mokslininkai paskelbė dar spalį. Jie parodė, kaip lietuvių savijautą paveikė pavasarinis karantinas. Anot E. Kazlausko, apibendrinant galima teigi, jog lietuvių emocinė savijauta suprastėjo jau po pirmosios bangos – lietuviai patiria daugiau nerimo, depresiškumo, adaptacijos sunkumų.
„Net 60 proc. dalyvių nurodė, kad juos vidutiniškai arba smarkiai paveikė neužtikrintumas dėl pandemijos trukmės ir jos keliamos rizikos. 37 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių paveikė baimė užsikrėsti koronavirusu. Dar didesnė dalis – 56 proc. – jautėsi gan stipriai paveikti baimės, kad užsikrės jų artimieji.
Tyrimo dalyvius paveikė ir pokyčiai, kilę kovojant su viruso plitimu. 49 proc. dalyvavusiųjų tyrime jautėsi vidutiniškai ar smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais. 23 proc. dalyvių paveikė pajamų praradimas ar praradimo grėsmė. Nemaža dalis tyrimo dalyvių pajuto pandemijos poveikį emocinei savijautai: 51 proc. žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 proc. – liūdesį, 29 proc. jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši“, – apibendrintus tyrimo, kuriame dalyvavo 670 suaugusiųjų, duomenis paskelbė VU mokslininkai.
Remiantis šios analize, beveik pusė – 46 proc. – tyrimo dalyvių nurodė, kad jų psichologinė gerovė yra prasta.
„Taip pat 31 proc. šio tyrimo dalyvių patiria išreikštus depresijos ar nerimo simptomus. Savižudybės rizika būdinga 21 proc. tyrimo dalyvių, o 22 proc. iš jų ši rizika yra aukšta“, – nurodoma tyrime.
Kaip teigia VU profesorius, toks pats tyrimas atliekamas ir dabar, antrojo karantino metu, tačiau jo rezultatų mokslininkai dar neturi.
Atvėrus gyvenimą viskas nepasibaigs
Tiek R. Ališauskienė, tiek E. Kazlauskas neabejojo, kad dabar matomos žmonių reakcijos ir emocinės sveikatos pokyčiai – dar ne viskas. Specialistai teigė, kad pandemija turės ilgalaikių pasekmių, o tikrasis jų mastas pasimatys tik sveikatos krizei pasibaigus.
„Tokia pandemija XXI a. yra užklupusi pirmą kartą, tai mes sunkiai galime įvertinti, kokias pasekmes ji turės. Kita vertus, turime įvairių prieš tai buvusių katastrofų, pandemijų tyrimų duomenis ir galime šiek tiek svarstyti, kokios jos gali būti. Nepaisant to, kokius emocinius sunkumus visuomenėje stebime šiuo metu, mes matome, kad visuomenė nesugriūva, kad mes vis tiek funkcionuojame, kad visuomenė yra atspari“, – teigia klinikinis psichologas E. Kazlauskas.
Kad prognozuoti, kokio gylio emocinė duobė laukia po pandemijos ir kada pradėsime iš jos lipti, sunku antrino ir R. Ališauskienė. Ji teigė, kad tai taip pat priklausys ir nuo suvaržymų trukmės, ekonominių padarinių. Be to, kol kas lieka neaišku, ar karantinas nesikartos.
„Galima prognozuoti, kad jei sąlygos nesikeičia, karantinai, veiklų ribojimai tęsiasi, tai ir tos emocijos panašiai tęsiasi, tik jos vis labiau agresyvėja. Iš nusivylimo, pasimetimo jos pradeda pereiti į agresiją, pyktį ir galbūt net kažkokius smurtinius veiksmus. Bet laike nieko neįmanoma prognozuoti“, – kalba specialistė.
Vis dėlto sociologė mano, kad psichologinių sunkumų neabejotinai bus ir jie bus dar ryškesni, nei matoma dabar.
„Čia kaip po kokios nors didelės ligos – kol tęsiasi krizė, tie jausmai ir emocijos yra truputį užspausti, suvaryti kaip į butelį. Po to ta situacija tarsi keičiasi, bet atsiranda nauja realybė. Gal tos emocijos įgaus kitokius požymius, galbūt kažkokius depresinius, bet vėl atvėrus gyvenimą viskas taip tikrai nepasibaigs“, – sako R. Ališauskienė.
Ryškėja pažeidžiamiausios grupės
Nepaisant to, kad dabartinės lietuvių nuotaikos rodo, jog ateityje Lietuva susidurs su rimtais iššūkiais, E. Kazlauskas ragina neabsoliutinti, kad sunku bus visiems. Profesorius neabejoja, kad dalis žmonių karantinui pasibaigus į įprastą kasdienybę grįš labai greitai.
„Aš sakyčiau, kad mes turime priimti ir tai, jog mums reikėjo prisitaikyti prie pandemijos pradžios, karantino ir apribojimų, bet pandemija turės pabaigą. Kai karantinas baigsis, daugelis iš mūsų tikrai džiaugsis, kad galime vėl sugrįžti į gana įprastą gyvenimą, laisvalaikio veiklas, darbą, keliauti. Tačiau kai kuriems žmonėms sugrįžti bus labai sunku“, – įžvalgomis dalijasi profesorius.
Anot jo, jau dabar ryškėja vaizdas, kurios visuomenės grupės bus nukentėjusios labiausiai.
„Sakyčiau, kad pažeidžiama grupė yra vaikai ir paaugliai, nes dėl pandemijos jiems yra apriboti socioliniai santykiai, jie negali susitikti su kitais ir tai ilgainiui gali turėti tam tikrų iššūkių. Mes taip pat žinome, kad vaikai ir paaugliai yra labai atsparūs, jie prisitaiko prie besikeičiančių visuomenės iššūkių. Vis dėlto dalis vaikų ir paauglių sunkiai prisitaiko prie nuotolinio mokymo, jiems yra emocinių, adaptacijos sunkumų“, – dėmesį atkreipia psichologas.
Kaip kitą stipriai paveiktą grupę E. Kazlauskas išskyrė per pandemiją artimųjų netekusius asmenis, nepriklausomai nuo to, ar netektys buvo susijusios su COVID-19, ar ne.
„Mes visuomenėje turime tokius įprastus gedėjimo ritualus ir paramą žmonėms, kurie netenka artimųjų. Pandemijos metu tie mūsų ritualai, būdai, kaip mes palaikome žmones, kurie kenčia dėl artimųjų netekties, yra sutrikdyti. Tikrai negalime susitikti ir palaikyti tų, kurie netenka artimųjų. Po pandemijos gali būti tokios užsitęsusios gedulo reakcijos“, – aiškina pašnekovas.
Pasak profesoriaus, lėtinis stresas po pandemijos gali tęstis ir tiems, kurie šiuo metu labai pergyvena dėl artimųjų sveikatos ar negali gauti sveikatos priežiūros paslaugų. Taip pat žmonėms, patiriantiems įvairių finansinių sunkumų.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis europiečių turėjo emocinių ir psichologinių sunkumų dar prieš pandemijos pradžią. Ilgalaikis stresorius žmonėms, kurie psichikos sveikatos sunkumų turėjo jau prieš pandemiją, aišku, turi stiprų poveikį“, – sako E. Kazlauskas.