Vis daugiau paauglių randa itin pavojingą nusiraminimo būdą: nejučiomis panyra į priklausomybę, pastūmėja ir patys tėvai

Naujausio ESPAD tyrimo duomenimis, penktadalis Lietuvos paauglių yra vartoję centrinę nervų sistemą slopinančių vaistų be gydytojo paskyrimo. Nors šių medikamentų vartojimas gali sukelti stiprią priklausomybę, prastina atmintį ir gebėjimą sutelkti dėmesį, jauni žmonės nevengia jais ramintis net prieš tokius įprastus kasdienio gyvenimo įvykius kaip egzaminai ar darbo pokalbis.

Be to, specialistai pastebi, kad paaugliams šie preparatai išrašomi retai, tik esant būtinybei, tad didelė tikimybė, jog vaistus nepilnamečiams paduoda patys tėvai.

Alkoholio mažėja, bet vaistai kelia rimtą susirūpinimą

Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo tyrimas Europos mokyklose (ESPAD) Lietuvoje atliekamas kas ketverius metus nuo 1999 m. Jis parodė, kad net kas penktas Lietuvos paauglys yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui.

Tiesa, kaip sako Klaipėdos universiteto socialinių mokslų daktarė Regina Saveljeva, klausimas apie raminamųjų bei migdomųjų vaistų vartojimą buvo įtrauktas tik 2015 m.

„2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad visgi mažėja alkoholio ir cigarečių vartojimas, tačiau susirūpinimą kelia nelegalių narkotikų ir vaistų nepaskyrus gydytojams vartojimas“, – teigia pašnekovė.

R. Saveljeva pastebi, jog iš tyrimo matyti, kad raminamuosius ir migdomuosius nepaskyrus gydytojui yra vartojusios apie 29 proc. 15-16 m. merginų ir apie 11 proc. tokio paties amžiaus vaikinų.

Socialinių mokslų daktarė teigia, kad pagal alkoholio, cigarečių vartojimą tarp paauglių Lietuva atitinka Europos šalių vidurkį.

„Kas liečia vaistų vartojimą nepaskyrus gydytojui, tai kelia susirūpinimą ir esame gana aukščiau už vidurkį“, – teigė ji.

Prisideda patys tėvai ar artimieji

Psichiatrė psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad tokie duomenys labai iškalbingi. Pasak specialistės, tai reiškia, kad artimieji, namiškiai, giminaičiai nepilnamečiams duoda vaistus, kurių neturėtų duoti nepasitarę su gydytoju.

Anot gydytojos, tokia tendencija taip pat rodo, kad šių vaistų savo vaistinėlėse žmonės turi akivaizdžiai per daug.

Centrinę nervų sistemą slopinantys benzodiazepinai, anot pašnekovės, dažniausiai skiriami suaugusiems, todėl juos geriantis jaunuolis greičiausiai ir gavo jų ne iš savo bendraamžių, o iš šeimos.

„Jaunų žmonių psichikos sveikata turbūt nėra labai gera, nes jei tie vaistai yra paduodami, o greičiausia jie paduodami suaugusių asmenų, tai reiškia, pastebėti kažkokie požymiai – nemiga ar perdėtas nerimas. Visa tai turėtų būti gydoma ir valdoma kitu būdu“, – kalba R. Mazaliauskienė.

Neramina ir, gydytojos manymu, teisėsaugos dėmesio vertas faktas, kad tokių medikamentų galima rasti turgavietėse.

„Vis tik kaip suprantu jauni žmonės nėra labai geri mūsų Lietuvos turgelių žinovai, kur prekiaujama vaistais. Tai mano spėjimas būtų, kad vis tik jie šiuos vaistus greičiausiai gauna arba iš bendraamžių, bet vėlgi bendraamžiai tuos vaistus greičiausiai irgi gauna iš suaugusių asmenų“, – įžvalgomis dalijosi psichiatrė.

Specialistė teigia, kad šie vaistai vaikams skiriami retais atvejais ir tai receptai tokiems preparatams tikrai nėra rašomi lengva ranka.

Vieni taip svaiginasi, kiti – maskuoja problemas

R. Mazaliauskienė svarsto, jog visai realu, kad nedidelė dalis jaunimo šiuos vaistus vartoja svaiginimosi tikslais. Vis dėlto specialistė neabejoja, kad dažniausiai medikamentų griebiamasi esant nemigai, nerimui ar kitoms būklėms.

Savavališkas raminamųjų vartojimas jauniems žmonėms, sako gydytoja, pirmiausia pavojingas tuo, kad jaunimas neišsiaiškina, kas jiems darosi: „Jei yra nerimas – reikia ieškoti jo priežasčių ir išmokti su juo tvarkytis sveikais būdais. Visa tai užmaskuojama. Antra – šie vaistai turi įtakos kognityvinėms funkcijoms – dėmesiui, atminčiai, blogina koncentracijos galimybes.“ Vartojant šiuos medikamentus, anot pašnekovės, tampa pavojinga vairuoti automobilį ar net važiuoti dviračiu.

Nors pagal indikacijas vartojami benzodiazepinai, pasak medikės, gali išgelbėti gyvybę, tačiau savavališkas tokių vaistų vartojimas prišaukia itin rimtas pasekmes: tai ne tik užmaskuoja pagrindinę problemą, dėl kurios ir pradėta gerti vaistus, bet ilgainiui gali tapti ypač stipria priklausomybe:

„Šie medikamentai turi pavojaus savyje – tai yra labai patrauklūs vaistai. Kai kurie žmonės ima juos vartoti nuolat ir tai daro, kaip aš sakau, „nuo gyvenimo“: laukia sudėtingesnis susirinkimas, nemalonus pokalbis su vadovu ar egzaminas – išgeriama šių vaistų. Taip ne sprendžiamos problemos, ne tvarkomasi su gyvenimo įvykiais, o slopinamas nerimas“, – įspėja medikė.

Priklausomybę galima išgydyti, tačiau pandeminiai metai žada dar didesnes problemas

2020 – aisiais atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad raminamuosius, kurie skirti tik trumpalaikiam ūmaus nerimo ir nemigos gydymui, lietuviai vartoja vidutiniškai septynerius metus.

„Tai neturėtų trukti daugiau nei porą mėnesių. Jei yra tęstinės problemos – paskyrus šiuos vaistus, lygiagrečiai reikėtų daryti daugybę kitų dalykų: gali būti kognityvinė elgesio psichoterapija, galima ieškoti kitų priežasčių ir skirti kitus medikamentus“, – kalba psichiatrė psichoterapeutė.

Priklausomybė nuo benzodiazepinų, sako R. Mazaliauskienė, gydoma sudėtingai, tačiau parinkus tinkamas priemones, tai – tikrai išsprendžiama problema.

„Kai žmogus jau apsisprendžia atsisakyti priklausomybės, tu turi pacientą su dviem diagnozėmis: ta, dėl kurios jis pradėjo gerti vaistus, ir su pačia priklausomybe“, – sako pašnekovė.

Gydymas tuomet tampa kompleksiškas. Jei medikamentą imta vartoti dėl nerimo ar nemigos – šie simptomai stiprės nutraukiant vartojimą. Tai, anot medikės, gali vesti prie labai rimtų pasekmių, todėl, nutraukiant raminamųjų vartojimą, reikia imtis kitų pagalbos priemonių – psichoterapija, medikamentinis gydymas, psichologinė pagalba.

Ko galime tikėtis iš 2020-ųjų, pandemijos metų? Gydytojos teigimu, tikriausiai bus fiksuotas dar didesnis nerimo lygis. Nors benzodiazepinų prieinamumas ribojamas, jaunimas, sako medikė, greičiausia toliau ieškos medikamentinių priemonių nusiraminimui, nors ši problema labai sėkmingai gali būti sprendžiama ir be vaistų.

Pagalba turintiems priklausomybių

Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:

RPLC Vilniaus filialas [phone] [e-mail] Gerosios Vilties g. 3 RPLC Kauno filialas [phone] [e-mail] Giedraičių g. 8 RPLC Klaipėdos filialas [phone] [e-mail] Taikos pr. 46 RPLC Šiaulių filialas [phone] [e-mail] Daubos g. 3 RPLC Panevėžio filialas [phone] [e-mail] Elektronikos g. 6 Anoniminių alkoholikų draugija [phone] [e-mail] Pilnų namų bendruomenė [phone] [e-mail]

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].