Santaros klinikų gydytoja-dietologė Justė Parnarauskienė mano, kad šiai problemai skiriama per mažai dėmesio, o vaikų viršsvorį lemia vis labiau perimamas vakarietiškas gyvenimo būdas.
Nutukimas vaikams sukelia kitų organizmo sistemų veiklos pablogėjimą, be to, ne paskutinėje vietoje yra kylančios psichologinės problemos.
VU Santaros klinikų Vaikų ligoninės gastroenterologas, profesorius Vaidotas Urbonas taip pat teigė, kad daugėja nutukusių vaikų. Kol kas tai dar nėra didelė problema, bet apie 20 proc. vaikų turi viršsvorį arba jau yra nutukę.
Anot V. Urbono, nors nutukimas vaikams nėra toks pavojingas kaip suaugusiems, tačiau profilaktiškai reikia vengti tų ligų, kurios vėliau gali lemti ypač rimtus sveikatos sutrikimus.
„Sakoma, kad nutukimą reikia gydyti jau vaikystėje, o ne tada, kai gresia komplikacijos. Juk ne laikas gydyti onkologinę ligą ar infarktą tada, kai jis užklumpa žmogų.
Antsvorio turintiems ar jau nutukusiems vaikams visgi didžiausios yra psichologinės problemos. Tokie vaikai yra pravardžiuojami – „storas“, „tešlius“, „nevėkšla“ ir panašiai, patyčias patiriantys vaikai suserga depresija, lydi nepasitikėjimas savimi, savigarbos stoka. Nesakau, kad visiems, bet daugeliui tai tampa didžiausia bėda“, – pasakoja V. Urbonas.
Pasak profesoriaus, viršsvorį gali lemti organizmo sutrikimai, pavyzdžiui, genetinė ar endokrininė liga.
„Bet tokių vaikų, kuriems diagnozuojamas nutukimas dėl kitų sveikatos sutrikimų, nėra daug.
Sakyčiau, 95 proc. vaikų nutunka dėl taip vadinamo kalorijų pertekliaus, neteisingos mitybos ir per mažo fizinio aktyvumo.
Kalbant apie gydymą, pirmiausia, dieta ir ribojami lengvai įsisavinami angliavandeniai bei riebalai. Antroje vietoje – fizinis aktyvumas.
Trečias svarbus dalykas – aplinkos keitimas. Tai reiškia, kad visa šeima, taip pat ir seneliai, dėdės, tetos, suvoktų, jog vaikui reikia mažinti svorį, neleisti, kad augtų svoris, nevalia jam valgyti kalorijų kupiną, nesveiką maistą. Tą turi suprasti jį supanti šeima, artimieji.
Negali būti tokio dalyko, kad šeima stengiasi taikyti vaikui dietą, o senelis duoda šokoladuką ar blynais pavaišina. Nebus jokio rezultato, pastangos nueis šuniui ant uodegos. Taip pat svarbu, kad vaikas valgytų ne ten, kur papuola, o tik virtuvėje nustatytu laiku. Svarbu, kad valgymas būtų reguliarus, valgytų iš mažesnių lėkščių, taip pat svarbu, kad tarp valgymų nebūtų ilgų pertraukų ar nevalgytų labai vėlai vakare.
Pats valgiaraščio sudarymas gramais mažai efektyvus. Galima taip sekti savaitę, dvi, bet vėliau po mėnesio nebeskaičiuojama ir spjaunama į tokią rutiną. Esmė – bendri principai: vengti lengvai įsisavinamų angliavandenių ir riebalų“, – teigė V. Urbonas.
Viena šeima – bejėgė, svarbūs visos aplinkos pokyčiai
Kada viršsvoris, papildomi kilogramai virsta nutukimu bei kuo viršsvoris skiriasi nuo nutukimo? Ką reikia žinoti tėvams, kurių atžala turi viršsvorio arba kuriai jau diagnozuotas nutukimas?
Mintimis apie tai pasidalino Santaros klinikų gydytoja-dietologė J. Parnarauskienė.
– Tiesa, kad pagal nutukusių vaikų statistiką Lietuvoje situacija nėra tragiška, bet po truputį vejamės Vakarų Europos šalis?
– Lietuva pagal vaikų sergamumą nutukimu Europoje yra per vidurį. Bet situacija yra ypatinga tuo, kad paskutiniais metais sergančiųjų daugėja, padėtis blogėja, o tuo metu Pietų Europos šalyse, kuriose yra didžiausias sergamumas nutukimu, situacija taisosi ir gerėja. Vakarų Europoje padėtis stabilizavosi ir nutukusių vaikų statistikos kreivė nebekyla į viršų. Deja, Rytų Europoje, Lietuva ne išimtis, sergančiųjų tik daugėja.
Lietuvoje nutukimu sergančių berniukų yra apie 12-15 proc., mergaičių – 8-10 proc., bendrai yra apie 20-25 proc. šia liga sergančių vaikų.
Per dešimt metų tendencijos liūdnos, jei 2010-aisiais nutukusių vaikų buvo apie 6000, tai 2019 metais net 9000 nepilnamečių buvo diagnozuotas nutukimas.
– Kas lemia vaikų nutukimą?
– Manau, kad per mažai dar kreipiame į tai dėmesį ir vis labiau perimame vakarietiškos kultūros, toks gyvenimo būdas – nuolatinis maisto pasiekiamumas, plati nevisaverčio maisto pasiūla, mažas fizinis aktyvumas, ir lemia nutukimą.
– Kuo nutukimas pavojingas vaiko sveikatai?
– Visų pirma, fizinė žala, kai didelis svoris sukelia kitų organizmo sistemų veiklos pablogėjimą, labiau apkraunama širdis, padidėja širdies darbas, pasireiškia arterinė hipertenzija, širdies raumens sustorėjimas, taip pat pažeidžiamos ir kepenys, riebalinis perteklius kaupiasi kepenyse, vėliau blogėja ir jų būklė.
Dėl didelio svorio gali atsirasti sąnarių skausmai, tokiu atveju vaikas pradeda mažiau judėti, nes judėjimas lemia kojų skausmą.
Kitas dalykas, psichologinės būklės blogėjimas, patyčios, sumenkėjusi savivertė. Kai kurie tyrimai rodo, kad net mokytojai tokius vaikus vertina prasčiau, nei vaikus, turinčius normalią kūno masę.
– Kada viršsvoris, papildomi kilogramai virsta nutukimu bei kuo viršsvoris skiriasi nuo nutukimo?
– Nutukimas ir viršsvoris yra dvi skirtingos būklės. Viršsvoris – viršutinė kūno masės riba, o nutukimas jau yra liga, kai organizme susikaupia per didelis riebalų, kurie išskiria tam tikras veiklias medžiagas (hormonus), kiekis bei sutrinka kitų organizmo sistemų veiklos.
– Kaip žinoti, kada vaikas jau turi viršsvorį? Gal tiesiog jis, kaip sakoma, stambesnių kaulų, stambesnio sudėjimo? Kur ta riba tarp sveikos kūno masės ir viršsvorio?
– Vaikų nutukimas ir viršsvoris yra vertinamas pagal vaikų augimo diagramas, kokia svorio priklausomybė nuo vaiko ūgio, tai yra kiek kūno masė atitinka ūgį. Jei ši priklausomybė yra 90-97 proc., tokiu atveju vertinama, kad vaikas turi viršsvorį, jei viršija 97 proc., tokiu atveju jau diagnozuojamas nutukimas.
Žinoma, vaikų, kurie intensyviai sportuoja, ypač jei užsiima jėgos sportu, kūno masė irgi gali būti didesnė pagal ūgį, tokiu atveju pasitelkiame kūno sudėties analizatorius, kurie ir įvertina, kokių audinių, riebalinių ar raumeninių, yra daugiau.
– Ką reikia žinoti ir ką reikėtų daryti tėvams, kurių vaikas turi viršsvorio arba kuriam jau diagnozuotas nutukimas?
– Kiekvienais metais vaikai yra tikrinami šeimos gydytojų, visiems matuojamas ūgis, svoris. Kiekvienam vaikui per metus turi didėti kūno masė, bet ji neturi siekti labai didelių skaičių, iki 5 kg, tikrai neturėtų būti 10 kg pokyčio. Šeimos gydytojai žymi augimo kreives, jie mato, kokia yra situacija – kaip kinta kreivės ar jos krypsta pagal atitinkamas kreives ar jos peršoka per kelias kreives. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį, kiek vaikas juda, kiek ir kokį maistą valgo, kokia jo savijauta, kiek miega, kiek laiko praleidžia lauke, kiek prie televizoriaus. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į vaiko gyvenimo būdo ypatumus.
Ką daryti? Paprastai nutukimas neturi vienos priežasties, jį gali lemti kitų organizmo sistemų pažeidimai, pavyzdžiui, endokrininės ligos. Kai vaikui pirmąkart įtariamas nutukimas, daromi išsamūs tyrimai – tiek kraujo, tiek ir instrumentiniai, kuriais įvertinama įvairių organizmo sistemų veikla. Pagal gautus rezultatus atitinkamai parenkama ir gydymo taktika. Bet vienas iš svarbiausių gydymo metodų yra gyvenimo būdo korekcija.
– Gal vienas, kitas papildomas kilogramas vaikui nėra nieko baisaus?
– Mes stebime tendenciją, kaip kinta vaiko ūgis ir svoris. Jei yra keli kilogramai viršsvorio, galima vaiko svorį, ūgį tikrinti ne po metų, o po pusmečio, jei tendencijos rodo, kad svoris tik didėja, reiktų kreiptis į specialistus.
Vėliau jau yra sunku sumažinti didesnį nereikalingų kilogramų kiekį, kuo gydymas pradedamas anksčiau, tuo yra geriau.
– Minėjote, kad Pietų Europoje situacija taisosi, Vakarų Europoje sergančių nutukimu vaikų nebedaugėja, kas lėmė besikeičiančią padėtį?
– Prasčiausia situacija išlieka pietinėse Europos šalyse, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, kur viršsvorį turinčių, nutukusių vaikų yra apie 60 proc.
Paaiškėjus tokiai statistikai buvo imtasi radikalių priemonių keičiant vaikų gyvenimo būdą, mokyklose buvo sumažinti pasiekiamų saldumynų kiekiai, taip pat buvo koreguojama infrastruktūra, kad vaikai pradėtų daugiau judėti. Be to, bandoma grįžti prie jų regionui būdingo maisto, daugiau taip vadinamos Viduržemio jūros dietos, daržovių ir mažiau greitai apdorojamo, kaloringo maisto. Tad ten yra šiek tiek gerėjanti situacija.
– Kokia Lietuvoje prevencija kovojant prieš vaikų nutukimą?
– Yra Sveikatos apsaugos ministerijos išleistas įsakymas dėl vaikų maitinimo organizavimo ugdymo įstaigose, yra nurodyti produktai, kurie negali būti parduodami mokyklose. Yra aprašyta, koks maistas gali būti patiekiamas, prieinamas vaikams, koks – ne.
Aišku, vaikai spėja nueiti į aplinkines parduotuves, kur gali nusipirkti bet ko. Be to, yra socialinių akcijų, kuriomis vaikai mokinami, kokį maistą geriau rinktis. Taip pat kiek žinau, yra pamokos, kuriose vaikai mokinami sveikos mitybos pagrindų. Taip pat pakankamai svarbus reklamos ribojimas. Per vaikams skirtas laidas nėra reklamuojami ypač kaloringi, sveikatai nenaudingi maisto produktai.
Lietuvoje yra priemonių kovoje su vaikų nutukimu, bet visgi galėtų būti jų daugiau.
– Bet didžiausia atsakomybė tenka tėvams.
– Viena šeima nieko nepadarys. Labai sunku vaiką apriboti nuo žalingų įpročių, kurie mus supa. Turi būti skiriamas labai įvairialypis dėmesys maistui, kurį mes duodame savo vaikams.
Žinoma, pirmiausia yra šeima, vaikas, kuris turi būti mokinamas, ką pasirinkti iš to, kas yra namuose. Kitas dalykas yra visuomenės, valdžios, maisto gamintojų požiūris į šią ligą.