Vilnietis Algimantas prieš kelerius metus savo sveikata susirūpino, nes pradėjo jausti nepraeinantį perštėjimą gerklėje. Iš pradžių pagalvojęs, kad tai peršalimas, vėliau kreipėsi gydytoją išsiaiškinti, kas iš tiesų gali būti šio varginančio pojūčio priežastis.
„Pasirodo, kad tai visai nesusiję su peršalimu. Gydytojas man nustatė refliuksą. Taip pat patarė nebevalgyti aštraus, riebaus maisto. Pripažinsiu, patarimai labai nedžiugino, nes sužinojau, kad nepatartina valgyti visko, kas man iš tiesų skanu“, – pasakojo sostinės gyventojas.
Kartu vyras sužinojo, kad turint refliuksą nerekomenduojama per daug smaguriauti ir vaisiais, kurie kelia rūgštingumą ir suaktyvina refliuksą. Būtent įvairūs vaisiai buvo Algimanto mėgstamiausias užkandis.
„Kurį laiką vartojau gydytojo išrašytus vaistus, o juos pabaigus per kurį laiką pasikeitė mano gyvenimo būdas, pradėjau natūraliai valgyti mažiau riebaus maisto ir problemos susitvarkė. Paskutiniu metu jokių refliukso simptomų nebejaučiu“, – prisipažino jis.
Refliukas – tai skrandžio turinio patekimas į stemplę. Skaičiuojama, kad ši liga nustatoma kas dešimtam Lietuvos gyventojui. Dar apie 10 proc. iš jų turi stemplėje erozijų.
Liga, kenkianti gyvenimo kokybei
Klaipėdos medicinos centro gastroenterologė gydytoja Justina Šeputienė pabrėžia, kad gastroezofaginis refliuksas – normalus reiškinys, kartais pasireiškiantis beveik visiems žmonėms.
„Tačiau, jei šis procesas pasikartoja labai dažnai, tai tampa liga, atsiranda įvairūs simptomai ir nukenčia gyvenimo kokybė“, – įspėjo ji.
Nors refliuksas gali kankinti bet kokio amžiaus asmenis, gydytoja pastebi, kad dažniausiai su gastoenterologais pasikonsultuoti ateina jauni ir vidutinio amžiaus pacientai.
„Tai yra gerai ekonomiškai išsivysčiusių šalių liga, dažniausiai vargina jaunus, daug streso, nuolatinę įtampa patiriančius žmones, kurie dėl didelio užimtumo neturi galimybių reguliariai ir pilnavertiškai maitintis. Dažnas iš jų prisimena pavalgyti tik grįžęs namo vakare, o darbe pasitenkina greitai pagamintu, mažai vertingu maistu“, – aiškino specialistė.
J. Šeputienė vardijo, kad refliuksą gali sukelti kelios priežastys: apatinio stemplės rauko patologija, sutrikusi stemplės funkcija, diafragminė išvarža, pilvinis nutukimas ar sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas.
Refliuksas dažnai nustatomas žmonėms, kurie skundžiasi rėmens graužimu, deginimu už krūtinkaulio, rūgštaus turinio atpylimu, diskomfortu ar skausmu už apatinio krūtinkaulio trečdalio.
„Neretai vargina ir sausas, ilgai trunkantis kosulys, krenkštimas, prikimęs balsas, gerklės skausmas“, – toliau vardijo specialistė.
Gydytoja taip pat pastebėjo, kad jauniems žmonėms skausmas širdies plote ar už krūtinkaulio dažniausiai pranašauja apie refliuksą, tuo metu vyresniems – apie širdies kraujagyslių ligas.
„Tačiau vertėtų nepamiršti, kad refliukso sukeltas skausmas dažniausiai atsiranda nuo maisto, praeina per kelias minutes ar valandą, ji numalšina skrandžio rūgštį neutralizuojantys vaistai. Skausmas nėra susijęs su fiziniu krūviu“, – pridėjo J. Šeputienė.
Pagrindinės taisyklės išvengti refliukso
Šiaulių ligoninės gastroenterologas Olegas Stungys taip pat teigė, kad dažniausiai refliukso pirmieji požymiai – kylanti rūgštis, gerklės skausmai.
„Stemplė turi tokį rauką, kuris neleidžia rūgščiai pakilti iš skrandžio į stemplę. Bet lietuviai nuo mažens yra pratinami gerai pavalgius eiti sunkiai dirbti ar sportuoti, o taip gaunama išvarža. Susilpnėjus raukui, rūgštis gali iš skrandžio lengvai patekti į stemplę ar pakilti į burną. Burnos gleivinė nėra pritaikyta rūgščiai, nes ji yra pakankami agresyvi. Taip deginama gleivinė. Būna, kad ir balsas prikimsta, atsiranda kosulys“, – aiškino gydytojas.
Tyrimus pacientams atliekantis specialistas teigė, kad būtent didžioji dalis pacientų ir susiduria su jo minėta išvarža.
„Norintiems išvengti nepatogumų dėl refliukso yra kelios taisyklės. Pirma, negulėti, sunkiai nedirbti ir nesportuoti bent porą valandų po valgio. Arba valgyti po nedaug. Antra, rūgštį kelia kava, šokoladas ir cigaretės. O pagrindinis mūsų priešas – burbuliukai. Ir nesvarbu, ar tai mineralinis vanduo, ar alus“, – akcentavo specialistas.
Vis dėlto, jei po valgio labai norisi prigulti, gydytojas pataria pasidėti didelę pagalvę po strėnomis, kad žmogus ne gulėtų, o ilsėtųsi beveik sėdomis.
O. Stungys pridėjo, kad refliukso simptomai gali būti tipiniai (rėmens graužimas, rūgšties kilimas) ir atipiniai (gerklės skausmas, kosulys). Vis dėlto aplankius gydytoją jis nustatys, iš kur gali kilti sveikatos problemos.
„Jei gerklės gydytojas mato cheminį nudegimą, jus atsiųs į gastroenterologo kabinetą“, – patikino pašnekovas.
Šiaulių ligoninės gydytojas pridėjo, kad kenčiant gyvenimo kokybei dėl refliukso gyventojams gali būti paskirti vaistai, tačiau viena tabletė veiks maždaug apie parą.
„O po paros viskas vėl kartojasi iš naujo. Todėl arba geri vaistus, arba keiti gyvenimo būdą, – pabrėžė jis. – Nuolat vartoti vaistus nuo refliukso ir pavojinga. Ilgai juos vartojant organizmas pradeda gintis nuo jų ir organizmas pradeda gaminti stipresnę rūgtį. Nutraukus vartoti rūgštį slopinančius vaistus atsiranda blogas dalykas, kai organizmas išskiria stipresnę rūgštį ir tuomet pacientas jaučia daug stipresnį rėmenį.
Kas gresia negydant
Gydytoja J. Šeputienė taip pat patarė nuo refliukso kenčiantiems gyventojams pasirūpinti sveikesniu gyvenimo būdu: stengtis maitintis reguliariai, pilnaverčiu, kokybišku maistu, nepersivalgyti, palaikyti normalų kūno svorį, nerūkyti, būti fiziškai aktyviems.
„Taip pat stengtis kuo rečiau vartoti greitą maistą, gazuotus gėrimus. Vengti kasdienio streso ir įtampos, nepamiršti savęs, įsiklausyti į savo kūną ir laiku pailsėti“, – tęsė ji.
Jei pacientui nustatytas refliuksas būtina pradėti laikytis antirefliuksinės dietos. Pradėjus rimtai stebėti, ką valgo, pacientai gali problemą išspręsti ir be vaistų.
„Svarbu vengti kofeino turinčių produktų – kava, energiniai gėrimai, mėtų, pipirmėčių, alkoholio, gazuotų gėrimų, gerti daug vandens. Vengti riebaus maisto, padažų, aštrių prieskonių, saldžių kepinių, šokolado. Nerekomenduojami citrusiniai vaisiai, pomidorai, česnakai, svogūnai“, – ilgą sąrašą pateikė specialistė.
Į refliuksą taip pat nereikėtų numoti ranka. Kaip aiškino J. Šeputienė, ilgai trunkantis, dažnas, negydomas refliuksas gali pažeisti apatinę stemplės gleivinės dalį. Joje gali atsirasti uždegimas, vėliau erozijos, o laikui bėgant jos gali didėti ir išopėti, atsirasti priešvėžinė stadija – Bareto stemplė ar net stemplės vėžys.
„Todėl jeigu dietos ir režimo pakeitimas nepadeda, tikrai neverta kentėti ir nenaudoti vaistų, nes negydomas procesas tik ūmės, o stemplės gleivinės paviršius gali pakisti ir nebepagydomai. Jeigu jaučiamas „kąsnio“ jausmas stemplės zonoje, pacientas vemia su kraujo priemaiša, dingo apetitas, krenta svoris, yra didelis bendras silpnumas būtina įtarti stemplės vėžį ir kuo skubiau kreiptis į gastroenetrologą, kad būtų atlikta stemplės ir skrandžio apžiūra endoskopu“, – atkreipti dėmesį į sveikatos pablogėjimą ragina gastroenterologė.
Refliukso negydymas taip pat gali sukelti stemplės susiaurėjimą, galimas balso stygų pažeidimas, dantų erozijos, astma.
Į gydytoją patartina kreiptis, jei skrandžio rūgšties kilimą jaučiate dažniau nei du kartus per savaitę, tai trikdo gyvenimo kokybę.
