Vos kelios klaidos ir galite net apakti: prastai matančių daugėja žaibiškai

Bėgant metams, matysime vis prasčiau ir prasčiau. Šiandien kas trečias pasaulio gyventojas yra trumparegis, o regėjimo ydas tiriantys ekspertai skelbia, jog netolimoje ateityje trumparegystė bus nustatoma net pusei visos žmonijos. Negana to, ateities kartų laukia dar miglotesnis vaizdas: stebimas ne tik trumparegystės atvejų dažnėjimas, bet ir bendras regėjimo silpnėjimas ir su tuo susijusių akių ligų atsiradimas. Nors trumparegystės atsiradimui didelės įtakos turi genetika, jos progresavimą taip pat lemia gyvensena ir tinkamos regėjimo korekcijos pasirinkimas.

Trumparegių kasmet vis daugiau: didžiausia klaida – nieko nedaryti

Trumparegystės dažnėjimas visame pasaulyje yra didelė problema. Kaip pastebi akinius projektuojantis fizikas, optometrijos specialistas Aivaras Daukontas, ilgainiui trumparegystė sutinkama vis dažniau, dažnėja didelio laipsnio trumparegystės atvejų, o ir netolimos ateities prognozėse stebimos liūdnos tendencijos – manoma, jog net pusė visos žmonijos turės trumparegystę.

Skaičiuojama, jog 2010 m. apie 28 proc. populiacijos buvo trumparegiai. 2020 m trumparegystės dažnis jau sieks 34 proc., o 2050 m. trumparegis bus kas antras planetos gyventojas (apie 50 proc.).

Sparčiai daugėja ir sudėtingesnių trumparegystės atvejų. 2010 m. didelio laipsnio trumparegystės dažnis buvo apie 4 proc., o 2050 m. šis skaičius sieks apie 10 proc. A. Daukontas pabrėžia, jog trumparegiai turi didesnę riziką sirgti sunkiomis akių ligomis vėlesniame amžiuje – po 45–50 m.

„Rizika ypač išauga esant didelio laipsnio trumparegystei. Trumparegystės atsiradimas ir progresavimas labiau aktualus tarp vaikų. Suaugusius trumparegystė užklumpa retai, o prasidėjusi progresuoja nežymiai. Trumparegystės atsiradimo suaugusiems priežastys dažnai būna sėdimas darbas bei įtemptas ir nuolatinis žiūrėjimas artimu atstumu.

Trumparegiais paprastai tampama dar vaikystėje, todėl visų trumparegystės prevencijos ir kontrolės priemonių yra reikalinga imtis labai anksti. Kuo trumparegystė vėliau atsiras ir kuo „mažiau dioptrijų priaugs“ iki pilnametystės, tuo prognozės ateičiai geresnės. Blogiausia, ką gali padaryti vaikų tėvai, yra nepaisyti trumparegystės atsiradimo grėsmės, o trumparegystei atsiradus nieko nedaryti“, – perspėja A. Daukontas.

Augant vaikui, trumparegystė progresuoja: ją galima valdyti, bet tik iš dalies

Kaip aiškina optometrijos specialistas, pagrindiniai veiksniai, lemiantys trumparegystės atsiradimą – gyvensena ir genetika. Trumparegių tėvų vaikai turi didesnę riziką tapti trumparegiais. Vis dėlto, sveikas gyvenimo būdas turi didelės reikšmės trumparegystei.

„Riziką sumažina tokie dalykai, kaip sveika mityba: A, E, D vitaminai, ypač iš gyvūninės kilmės maisto, aktyvus laikas lauke, natūralioje šviesoje, žiūrėjimo iš arti, ypač skaitmeninių priemonių, griežtas ribojimas. Reguliarus, bent kartą per metus, vaikų regėjimo tikrinimas. Vykdomas nuo pat kūdikystės, jis padeda nepražiopsoti trumparegystės pradžios, o, trumparegystę aptikus, leidžia laiku imtis reikalingų priemonių jos progresavimo kontroliavimui“, – priemones trumparegystės rizikai mažinti vardija A. Daukontas.

Deja, vaikui augant, trumparegystė progresuoja. Tačiau, taikant tinkamas priemones, tai iš dalies valdoma.

„Pagrindinis tikslas yra „priaugti“ kuo mažiau dioptrijų baigiantis paauglystei. Trumparegystė pati savaime nesustoja progresuoti praktiškai iki pat 16 metų amžiaus. Daugiausia, ką tėvai gali padaryti dėl savo atžalų akių sveikatos ateityje, yra neduoti išmanaus telefono ar planšetės iki kol tai nebūtina, sveikai maitinti, nepamirštant gyvūninės kilmės maisto, leisti į lauką ar organizuoti kitą veiklą, skatinančią žiūrėti į tolį natūralioje šviesoje. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti regėjimą“, – pabrėžia A. Daukontas.

Trumparegystės progresavimą būtina stabdyti kuo anksčiau, nes didelio laipsnio trumparegystė gali tapti ne tik silpnaregystės, bet ir aklumo priežastimi. Be to, didelio laipsnio trumparegystė laikoma viena dažniausių aklumo ir silpnaregystės priežasčių.

Jauname amžiuje prasidėjusi trumparegystė įprastai progresuoja greičiau. Todėl oftalmologė med. dr. Dalia Krivaitienė pabrėžia, jog nuo mažens pastebėjus vaikų polinkį į tolį žiūrėti prisimerkus, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į specialistus.

„Ypač svarbu, kad ši regos yda būtų kuo anksčiau identifikuota ir tinkamai stebima – stabdomas trumparegystės progresavimas“, – perspėja ji.

Didelio laipsnio trumparegystė – ne riba: kai kurie lenkia ir dešimteriopai

Trumparegystė – ne liga, o regėjimo yda, todėl yra ne gydoma, o koreguojama. Kaip aiškina optometrijos specialistas, dažniausiai taikomos trumparegystės korekcijos priemonės yra akiniai ir kontaktiniai lęšiai.

Trumparegystės korekcijai yra skiriami sklaidomieji (įgaubti) lęšiai. Trumparegiams puikiai pažįstamas žodis – dioptrija, kuris nusako lęšio stiprumą. Trumparegystės atveju prieš dioptrijų reikšmę yra rašomas minus (–) ženklas, kaip, pavyzdžiui, – 2.0, o dioptrijų skaitinė vertė paprastai kinta kas 0.25 dioptrijos, pavyzdžiui: –1.25; –1.50; –1.75 ir t.t.

Kuo didesnis trumparegystės laipsnis, tuo daugiau dioptrijų turi turėti lęšiai. Trumparegystė pagal dydį skirstoma į mažo laipsnio (iki – 3.0 D); vidutinio laipsnio (nuo –3.0 D iki –6.0 D) ir didelio laipsnio (virš – 6.0 D). Tiesa, optometrijos specialistui žinomi ir kur kas didesnio laipsnio trumparegystės atvejai.

„Nors trumparegystė, viršijanti –6.0 dioptrijas, yra laikoma didelio laipsnio, tačiau egzistuoja ir gerokai aukštesnės trumparegystės korekcijos vertės. Šiuolaikinės technologijos leidžia koreguoti itin aukšto laipsnio trumparegystę. 2016 metais literatūroje aprašyti, ko gero, iki šiol pasaulyje stipriausi trumparegystės korekcijai skirti akinių lęšiai, turintys – 108 dioptrijas“, – teigia A. Daukontas.

Kai kurių regėjimo ydų neištaiso net ir stipriausi lęšiai

Kaip prideda akių priežiūros specialistė Algita Vaičiulienė, dioptrijomis išreiškiamas regėjimo korekcijos dydis gali būti teigiamo arba neigiamo ženklo ir priklauso nuo regėjimo korekcijos poreikio arba ydos. Anot jos, renkantis akinius ar kontaktinius lęšius, įprastai maksimali reikšmė gali siekti + arba –20 D, kartais ir daugiau, bet tokią korekciją nešiojantys žmonės net ir su didžiausio stiprumo dioptrijomis nemato gerai.

Paklausta, kokio stiprumo akinių ir kontaktinių lęšių optikoje dažniausiai prašoma, A. Vaičiulienė nurodo, jog dažniausia trumparegių regėjimo korekcija svyruoja nuo –0,5 iki –6,00 D.

„Galbūt negalėčiau drąsiai sakyti, kad bėgant metams trumparegių regėjimas silpsta. Pastebima, kad asmuo, nešiojantis taisyklingą korekciją ir besirūpinantis savo akių komfortu, nepasižymi ypatingu ar neįprastu regėjimo silpnėjimu. Tačiau galima teigti, kad klientų su poreikiu trumparegystės korekcijai ir papildomai patiriamu akių nuovargiu skaičius auga“, – pastebi akių priežiūros specialistė.

Gyvenimas be lęšių ir akinių – įmanomas, bet tik sulaukus pilnametystės

Nors šiuo metu regėjimo koregavimas įprastai pradedamas nuo akinių arba kontaktinių lęšių, sulaukus pilnametystės galima apsvarstyti ir lazerinės akių korekcijos galimybę. Vis dėlto, šis sprendimas tinkamas ne visiems. Akių ligų gydytoja–mikrochirurgė Raimonda Taurozienė paaiškina, kokiais atvejais lazerinė korekcija gali būti skiriama.

„Lazerinė regos korekcija galima 18–45 metų amžiaus asmenims, kurių trumparegystė ar toliaregystė stabili vienerius metus, regėjimo sutrikimas yra nuo –8 iki +3 D, ragena yra pakankamo storio ir nėra diagnozuota kita, regėjimui įtakos turinti liga. Paciento matymo rezultatas kiekvienu atveju, priklausomai nuo akių būklės, yra individualus, todėl prieš operaciją, konsultacijos metu, atlikus išsamius akių tyrimus, yra aptariami paciento lūkesčiai. Regos korekcija rekomenduojama tik tada, kai būsimas rezultatas tenkina“, – aiškina R. Taurozienė.

Dažnai svarstymą dėl operacijos lydi įvairios baimės: kokie pojūčiai lydės operacijos metu, kiek laiko užtruks grįžimas į pilnavertį gyvenimą po operacijos, kaip pasikeis regėjimas? Akių ligų gydytoja–mikrochirurgė teigia, jog pati operacija lazeriu yra greita procedūra, trunkanti vos 15 minučių ir yra beskausmė, nes prieš operaciją lašinami akių nejautrą sukeliantys lašai.

Anot jos, priklausomai nuo pasirinkto standarto ir operacijos metodo, korekcijos efektas pasiekiamas arba per kelias dienas, arba per kelias savaites, o gerai matyti be akinių galima netrukus po operacijos.

„Regos korekcijos lazeriu efektas išlieka visam laikui, nesukelia jokių šalutinių poveikių, bet ir neapsaugo nuo su laiku ar amžiumi atsirandančių akių ligų. Akys po lazerinės korekcijos tiriamos ir gydomos lygiai taip pat, kaip ir neoperuotos“, – aiškina ji.

Be lazerinės akių korekcijos esama ir kitų sprendimų

Kaip minėta, lazerinė akių korekcija tinkama ne visiems. Pavyzdžiui, sudėtingesniais atvejais, trumparegiams gali būti taikoma intraokulinė korekcija. Kokie tai atvejai ir kokių rezultatų galima tikėtis iš tokios operacijos?

Anot akių ligų gydytojos–mikrochirurgės R. Taurozienės, intraokulinė korekcija rekomenduojama tiems pacientams, kuriems trumparegystės, toliaregystės, astigmatizmo laipsnis yra didelis ir operacija lazeriu negalima – kai trumparegystė yra didesnė nei –8 D, toliaregystė didesnė nei +3 D, o astigmatizmas viršija 3 D.

„Operacijos esmė – matymą koreguojantis individualiai parinktas ir pagamintas intraokulinis lęšis, implantuojamas į priekinį akies segmentą. Tai lyg „akiniai akyje“. Intraokulinę korekciją galima atlikti vyresniems nei 18 metų asmenims, kurių rega paskutinius metus buvo stabili ir nėra diagnozuota jokia kita regėjimui įtakos turinti liga“, – aiškina R. Taurozienė.

Pasak jos, intraokulinės korekcijos rezultatas yra toks pat, kaip ir atliekant lazerinę regos korekciją. Vis dėlto, intraokulinė korekcija galima tik asmenims iki maždaug 40 metų, o vyresniems pacientams yra rekomenduojama skaidraus lęšio operacija.

„Kadangi intraokulinis lęšis užsakomas ir gaminamas individualiai, pasiruošimas šiai operacijai trunka keletą savaičių. Prieš operaciją atliekami išsamūs akių tyrimai ir aptariami galimi rezultatai. Operacijos metu akyje yra daromas kelių milimetrų pjūvis ir į vidų – ant rainelės arba į rainelės ir nuosavo lęšiuko tarpą – implantuojamas dirbtinis lęšis.

Procedūra trunka apie 30 minučių, jos metu taikoma vietinė nejautra. Tą pačią dieną operuoti abi akis nerekomenduojama, todėl vienos ir kitos akies operacijos atliekamos su kelių dienų pertrauka. Matymas pasiekia optimalų lygį per keletą savaičių, nors jau pirmomis dienomis juntamas žymus pagerėjimas. Akių gijimo metu patariama riboti kontaktinį sportą, lankymąsi pirtyse ir baseinuose bei vengti kitų, infekciją galinčių sukelti šaltinių“, – perspėja R. Taurozienė.