Karas, kurį Rusija išnaudojo kaip treniruočių stovyklą: kulminacija – civilių bombardavimas

2015 m. rugsėjo 30 d. Rusija pradėjo karinius veiksmus Sirijoje, siekdama paremti Basharo al Assado vyriausybę, ir surengė kampaniją, kurioje vyravo intensyvūs oro antskrydžiai, o vėliau ir artilerijos veiksmai. Nors iš pradžių Maskva teigė, kad taikosi į vadinamąją „Islamo valstybę“, netrukus tapo aišku, kad daugiausia dėmesio skiriama sukilėlių kontroliuojamoms Sirijos teritorijoms. Rusijos dalyvavimas kare Sirijoje Maskvai kartu buvo ir treniruotė – tūkstančiai rusų būtent čia įgijo karinės patirties, o vėliau išvyko kovoti prieš Ukrainą.

Sėkmingai aneksavęs Ukrainos Krymą ir laikinai įšaldęs karą Donbase, 2015 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atkreipė dėmesį į Siriją. Rusijos žvalgybos ataskaitose buvo apskaičiuota, kad B. al Assado vyriausybės pajėgos veiksmingai kontroliavo vos 10 proc. Sirijos teritorijos.

Vyriausybės pajėgos nuolat prarasdavo teritorijas, miestus ir miestelius, kuriuos valdė sukilėlių pajėgos, o B. al Asado režimo išlikimo perspektyvos tais metais darėsi vis niūresnės. Generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui ir Rusijos kariniam elitui patarus, V. Putinas nusprendė pradėti plataus masto karinę intervenciją Sirijoje, kad užkirstų kelią savo sąjungininko B. al Asado žlugimui ir neleistų Sirijai prisijungti prie Vakarų įtakos sferos.

Kiti tikslai buvo pademonstruoti Rusijos karinį meistriškumą saugant savo jūrų uostą Tartuse ir projektuoti plečiamą Rusijos įtaką Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Europoje ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje.