Naujas CV situacijos neišgelbėjo. O karjeros konsultantė negalėjo už mane surasti man darbo. Ji jauna ir graži, o aš – atvirkščiai.
Kartkartėmis kai kurie darbdaviai pradžiugindavo mane gražiu atsisakymu, maždaug jau buvome tave pasirinkę, tačiau netikėtai, visai netikėtai išlindo lyg Pilypas iš kanapių kitas kandidatas, jaukesnis ir gražesnis. Ir galbūt net protingesnis. Nors tai jau labai retas atvejis būtų. Na taip tiesmukai aišku nerašė, bet jų žinutės potekstę aš suprasdavau.
Net buvau nuėjęs į Litexpo tos pačios Užimtumo tarnybos organizuotą darbo mugę. Ten manęs laukė išskėtę rankas tie patys prekybos tinklai, kur fizinio darbo krūvis man nepakeliamas. Na bent jau taip įsivaizduoju. Dar kartą primenu. Vienas dešinės kojos kelio sąnarys dirbtinis. Galvojau apie darbą ir ten. Visada pasižiūriu kai vaikštau apsipirkti – kokia prekybos tinklų darbuotojų savijauta. Labai dažnai juos matau šiek tiek apspangusius. Tai ir aš suabejojau ar pajėgčiau. Kaip supratote jau viena koja aš užsimojęs į žemiausią darbo rinkos paieškų laiptelį, bet vis nesiryžtu lipti. Vieno tinklo atstovė, su kuria kalbėjau darbo mugėje, net pasigyrė, kad iki Naujųjų Metų jiems nereikės naujų darbuotojų. Oho, pagalvojau, tai kur aš toliau svajosiu dirbti, jei net ten tuoj neliks darbo vietų.
