Atrodo, tik nekalti pomėgiai, bet gali nulemti nevaisingumą: šių dalykų turėtumėte atsisakyti

Negalėjimas susilaukti atžalų – skaudinanti patirtis, su kuria susiduria nereta pora. Priežastys – pačios įvairiausios: vienoms išspręsti užtenka tik medikamentų, kitos reikalauja kombinuoto gydymo. Vis dėlto, laiku suradus pagalbą ir taikant tinkamą gydymą, iki 90 proc. porų pavyksta susilaukti kūdikio be dirbtinio apvaisinimo.

6 arba 12 mėnesių – skirtingais atvejais taikomi laiko pastoti kriterijai

Kaip žinoti, kada jau derėtų kreiptis pagalbos? „Aštuonioms iš dešimties porų, gyvenančioms reguliarų lytinį gyvenimą, tai yra bent 2 – 3 kartai per savaitę, nenaudojant apsaugos priemonių, pavyksta pastoti per pirmus metus. Jei nepavyko sulaukti klinikinio nėštumo, pora turėtų kreiptis dėl vaisingumo ištyrimo“,– sako Klaipėdos Northway medicinos centro akušerė ginekologė Rasa Dargienė.

Anot medikės, skubėti turėtų tos poros, kur moteris vyresnė nei 35-erių arba yra diagnozuotos aiškios ligos, lemiančios nevaisingumą – sunki endometriozė, policistinis kiaušidžių sindromas arba buvo atliktos mažojo dubens operacijos, persirgta lytiškai plintančiomis infekcijomis. Tokios poros turėtų kreiptis po 6 nesėkmingų mėginimo pastoti mėnesių.

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet pora jau turi vaikų, tačiau kyla problemos mėginant susilaukti atžalų vėliau: „Gali būti gimdžiusi moteris, kuriai nepavyksta sulaukti antro vaiko. Lygiai taip pat vyras gali turėti vaikų, pvz., ankstesniuose santykiuose, tačiau nepavyksta susilaukti vaikučių kitoje poroje. Tai yra antrinis nevaisingumas“,– sako medikė. Ši diagnozė taip pat turi savas priežastis ir galioja tie patys laiko, kuomet jau rekomenduojama kreiptis pagalbos, kriterijai.

Anot gydytojos, kartais nevaisingumo priežastys gali būti paveldimos genetiškai: pavyzdžiui, jei giminėje yra priešlaikinio kiaušidžių išsekimo, kuomet menopauzė ateina žymiai anksčiau, ar endometriozės atveju – moterims derėtų konsultuotis su savo ginekologu, kiek tokios artimų giminių ligos galės turėti įtakos jų galimybei pastoti.

Nevaisingumo priežastys: kartais užtenka tik medikamentinio gydymo

R. Dargienė sako, kad viena dažniausiai pasitaikančių grupių, lemiančių nevaisingumą, – ovuliacijos sutrikimai, sudarantys apie 25 proc. ligų grupėje: „Ši ligų grupė bene lengviausiai pasiduoda gydymui, kartais reikia vieno ar kelių mėnesių medikamentinio gydymo, norint atstatyti ovuliacinius ciklus ir gali pavykti gana greitai sulaukti taip laukiamo nėštumo. Žinoma, tai nėra taisyklė, kartais ir šios grupės gydymas užtrunka ilgai“, – pasakoja specialistė.

Vis dėlto, anot medikės, būtina suprasti, kad poros nevaisingumą gali nulemti ne viena priežastis, tad kartais gydymas yra kombinuotas, pasitelkiant ir medikamentinius, ir chirurginius metodus bei kitų specialistų – endokrinologo, hematologo, kartais net psichologo – pagalbą.

Dažniausia negalėjimo pastoti priežastis, susijusi su vyro būkle, pasak R. Dargienės, yra spermos morfologiniai pokyčiai: sulėtėję spermatozoidai, sumažėjęs jų kiekis.

Kalbant apie atvejus, kuomet reikalinga chirurginė intervencija, Klaipėdos Northway medicinos centro akušerė ginekologė Živilė Petrutienė dalinasi statistika: „20-30 proc. vaisingumo sutrikimo atvejų lemia moters sveikatos problemos. Apie 15 proc. moterų nevaisingumo lemia endometriozė.“ Ši liga trikdo vaisingumą dėl daugelio veiksnių: susidariusių sąaugų mažajame dubenyje, susiformavusių endometriozinių cistų kiaušidėse, sąlygojančių kiaušidžių rezervo sumažėjimą, biologiškai aktyvių medžiagų, kurios neigiamai veikia lytines ląsteles ir embriono implantaciją.

Kitos priežastys, pasak Ž. Petrutienės, – kiaušintakių patologija (įgimti ar įgyti pažeidimai po infekcijų, operacijų, dėl endometriozės), sąaugos pilvo ertmėje po buvusių mažojo dubens uždegimų, operacijų, taip pat gimdos patologija. Gydant šias būkles prireikia chirurginės intervencijos. Pirmenybė teikiama minimaliai invazyviems endoskopiniams metodams.

Gyvenimo būdas ir stresas: net per daug papildų ar kavos kartais prišaukia problemas

Gydytoja R. Dargienė sako, kad atkreipiamas dėmesys į dėl negalėjimo pastoti besikreipiančios moters kūno masės indeksą: esant pernelyg mažam KMI, rekomenduojama priaugti svorio, kad atsistatytų normalus menstruacinis ciklas. Tuo tarpu turint didelį KMI, prašoma koreguoti svorį, nes itin didelis svoris išbalansuoja endokrininę sistemą, kiaušidžių atsakas į skiriamą gydymą yra neveiksmingas.

„Kai kurios poros atvyksta ištyrimui, sakydamos, kad rūko – tiek moteris, tiek vyras. Tuomet prašome atsisakyti šio žalingo įpročio“,– pasakoja medikė. Anot R. Dargienės, žalingų veiksnių, tarp jų ir alkoholio, planuojant nėštumą tikrai reikėtų atsisakyti. Gausus kavos vartojimas, daugiau nei 5 puodeliai arba 500 mg. kofeino per dieną, taip pat didina nevaisingumo, persileidimų riziką.

Per didelis papildų kiekis irgi gali pakišti koją: „Primename, kad reikia vartoti maisto papildus arba vitaminus, tarkime, folinę rūgštį moterims, mat ji mažina vaisiaus apsigimimo riziką. Kartais rekomenduojame vitaminų kompleksą, gerinantį spermos kokybę. Vis dėlto, būna porų, kurios vartoja pernelyg daug maisto papildų. Vyrams, skiriant spermogramą, rekomenduojama atlikti oksidacinį MiOXSYS testą, ir kartais randame per didelio vitaminų vartojimo žalingą poveikį, tada prašome nutraukti visų maisto papildų ir vitaminų vartojimą“, – kalba R. Dargienė.

Gydytoja sako, kad stresas turi sąsajų tiek su nevaisingumo diagnoze, tiek su gydymo proceso sėkmingumu: „Kartais į mūsų gydymo procesą įsijungia ir psichologas, padedantis poroms. Visuomet prašome porų kantrybės, suprasti, kad gydymo procesas gali būti ilgas, turi būti nuoseklus.“ Itin svarbios poros pastangos nukreipti mintis, kiek įmanoma ramiau laukti būsimo vaikelio, mat tai lengvina nevaisingumo gydymą.

Teisingai parinktas gydymas gali padėti iki 90 procentų porų

Medikamentinis ir chirurginis gydymas, pasak Ž. Petrutienės, padeda apie 85-90 proc. nevaisingų porų. Beveik visos ligos pagydomos, diagnozavus jas laiku ir gydant tinkamai. Jei taikant šiuos metodus nevaisingumo problemų išspręsti nepavyksta, pasitelkiamos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Anot Ž. Petrutienės, gydant nevaisingumą chirurginiu būdu, svarbu kiek įmanoma tausoti lytinių organų anatomiją ir funkciją, todėl pirmenybė teikiama mažai invazyviems endoskopiniams diagnostiniams ir chirurginio gydymo metodams.

„Histeroskopija – gimdos ertmės apžiūra specialiu instrumentu, kuris bendrinėje nejautroje įvedamas per gimdos kaklelį. Histeroskopija atliekama, jei prieš tai atliktų ultragarsinių ar rentgeno tyrimų metu įtariama gimdos anomalija, polipai, pogleivio miomos, gimdos ertmės sąaugos. Jos metu, naudojant specialius instrumentus šalinami minėti dariniai, imamos biopsijos“, – apie procedūros eigą pasakoja gydytoja.

Tuo tarpu laparoskopija – tai diagnostikos ir gydymo metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti mažojo dubens ir pilvo organus: „Per nedidelius pilvo sienos pjūvelius įvedama optinė sistema ir ploni chirurginiai instrumentai. Įvertinama gimdos, kiaušidžių būklė, sąaugos, kiaušintakių būklė ir jų praeinamumas, endometriozė, nustatoma jos stadija“, – kalba pašnekovė. Laparoskopijos metu šalinamos sąaugos, kiaušidžių cistos, koaguliuojami endometriozės židiniai, atliekamos kiaušintakių plastinės operacijos, šalinamos miomos.

Kokios valstybės ir sveikatos draudimo pagalbos gali tikėtis su šiomis problemomis susidūrusios poros? „Moteriai reikalingos chirurginės procedūros yra kompensuojamos valstybės iš PSDF. Ar chirurginę procedūrą apmokės privatus fondas, priklauso nuo konkretaus fondo ir paciento sutarčių su šiuo fondu“, – atsako Ž. Petrutienė.

Persileidimas: dažniau pasitaikantis šeimos skaudulys, nei atrodo

Ne tik nevaisingumas gali skaudinti šeimą ir įnešti liūdesį, nevilties jausmą. Persileidimas – dar viena komplikacija, su kuria susidūrusios moterys neretai ima kaltinti save, ieškoti priežasčių ir pasijunta vienišos. Vis dėlto, statistika rodo, kad tai – itin dažna, skaudi patirtis: gydytoja Ž. Petrutienė sako, kad apie 20 proc. moterų iki 30 m. patiria persileidimą.

„Pirmą nėštumo trimestrą nutrūksta 10 proc. nėštumų. Šis procentas didėja su moters amžiumi – virš 40 m. rodiklis jau gali siekti 50 proc. Apie 70 proc. šių atvejų lemia genetinės chromosominės problemos, kuomet vaisius ne taip vystosi, nėštumas nustoja vystytis ir įvyksta persileidimas“, – papildo kolegė R. Dargienė.

Anot Ž. Petrutienės, nors dažniausia persileidimų priežastis yra chromosominiai pakitimai, pasitaiko ir krešėjimo ligų, infekcijų, kitų priežasčių. Jei persileidimai kartojasi – du ir daugiau – ieškoma priežasčių, jei reikia, skiriamas gydymas.

Šioje situacijoje, teigė R. Dargienė, moteriai svarbu suprasti, kad persileidimas – gana dažnas reiškinys, dėl kurio negalima nei savęs kaltinti, nei imti tikėti, jog tai kartosis kito nėštumo metu. Jei moteriai pavyksta pastoti, bet kyla problemos su kūdikio išnešiojimu, specialistai taip pat ieško priežasčių ir padeda poroms sėkmingai sulaukti naujagimio.