Šiais metais 15 metų gimtadienį švenčiančių medicinos centrų „Northway” užsakymu, siekiant išsiaiškinti, kaip keičiasi Lietuvos gyventojų požiūris į sveikatą, pasaulyje pirmaujanti duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovė KANTAR, remdamasi NeedScope metodologija, pakartojo lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata ir elgsenų tyrimą.
Gyventojų apklausa rodo, kad reguliariai sveikatą dažniau tikrinasi vyresni nei 50 metų gyventojai, savo sveikatą vertinantys prasčiau. O tik retas 16–29 metų jaunuolis savo sveikata rūpinasi tol, kol dar akivaizdžiai nejaučia tam tikros ligos simptomų.
Pagal minėtą apklausą taip pat pastebėta, kad beveik pusė (45 proc.) gyventojų laiko save sveikais, tačiau kartu turi nedidelių negalavimų.
Išlikti mažiau alinant organizmą
Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė pataria gyventojams profilaktiškai sveikatą tikrintis bent kartą per metus. Net ir neturint jokių nusiskundimų apsilankymas pas šeimos gydytoją ir atlikti tam tikri tyrimai gali padėti laiku nustatyti artėjančius didesnius negalavimus.
„Profilaktiniai patikrinimai, ypač kalbant apie onkologinius tyrimus, ir yra paremti idėja, kad tikimasi ligą aptikti kuo anksčiau, o tai leidžia mažiau alinti paciento organizmą gydymo metu, sutaupyti jo laiko ir naudoti mažiau ekonominių resursų“, – argumentavo pašnekovė.
Taigi kokių ligų ieškoma atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus? Pirmiausiai, dr. A. Mastavičiūtė įvardijo paiešką ilgą laiką nepasireiškiančių jokiais simptomais gliukozės apykaitos sutrikimų (cukrinis diabetas).
„Taip pat stengiamės atlikti cholesterolio tyrimą dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Čia taip pat pacientas ilgai gali nejusti jokių simptomų, bet dėl per didelio kiekio cholesterolio atsiranda rizika patirti miokardo infarktą ar insultą“, – toliau vardijo pašnekovė.
Pasak šeimos gydytojos, problemų dėl didesnio cholesterolio gali turėti jau ir 25 metų sulaukęs gyventojas, todėl nereikėtų galvoti, kad ši bėda užklumpa tik vyresnio amžiaus žmones: „Tam įtaką daro labai daug veiksnių, ne tik mityba: ir fizinio aktyvumo stygius, ir stresas“.
Kartu profilaktinio patikrinimo metu atliekamas širdies veiklos tyrimas.
„Taip pat pastebime, kad tarp jaunų moterų vis dažniau pasitaikanti problema – mažas hemoglobino kiekis, galintis lemti mažakraujystę. Neretai pats pacientas to net nejaučia, nes žmogaus organizmas yra įpratęs adaptuotis, o hemoglobino kiekis gali kristi lėtai“, – aiškino dr. A. Mastavičiūtė.
Kartu profilaktiškai reikėtų nors kartą per dvejus metus atlikti širdies kardiogramą ir plaučių radiogramą.
Jei gyventojui be nusiskundimų atėjus pas šeimos gydytoją pastarasis nesiūlo profilaktinio sveikatos patikrinimo, žmogus gali pats pareikalauti paprasto kraujo, šlapimo, cholesterolio kiekio tyrimų, taip pat atlikti gliukozės tyrimą. Kartu profilaktiškai reikėtų nors kartą per dvejus metus atlikti širdies kardiogramą ir plaučių rentgenogramą.
Pastebi didesnį vyrų sąmoningumą sveikatos klausimu
Sostinėje esančios Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Rima Račkienė pastebi, kad profilaktiškai savo sveikata pradeda rūpintis vis jaunesni gyventojai. Pasak jos, didžioji dalis ateinančiųjų be nusiskundimų priklauso 30–60 metų grupei. „Pavyzdžiui, vis jaunesni pradeda rūpintis cholesterolio kiekiu, svarsto, ar gerai maitinasi, ar ne per riebiai“, – teigė ji.
Tai patvirtina ir jau minėta medicinos centro „Northway“, šiemet švenčiančio 15-os metų jubiliejų, užsakymu atlikta apklausa, kuri buvo atlikta ir prieš penkerius metus. Palyginus penkmečio pokyčius daroma išvada, kad jaunesni žmonės save laiko mažiau sveikais, kai vyresniųjų vis didesnė dalis priskiria save prie sveikai besijaučiančių.
„Taip pat pastebime, kad vis aktyviau profilaktiškai tikrinasi vyrai, kurie anksčiau tokie aktyvūs nebuvo. Nepaisant to, prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje vis dar aktyviau dalyvauja moterys, nors vyrai turi didesnę šių ligų riziką“, – kalbėjo gydytoja.
Be A. Mastavičiūtės minėtų tyrimų, kuriuos galima atlikti profilaktinio patikrinimo metu, Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja įvardijo nutukimo ar liesumo diagnozavimą, taip pat akių spaudimo tyrimą dėl glaukomos, galinčios sukelti apakimą. Kartu ji paminėjo ir plaučių rentgenologinį tyrimą, galintį padėti nustatyti tuberkuliozę. Ši liga taip pat gali būti paslaptinga, nes gyventojas gali justi tik silpnumą, tačiau perduoti ligą aplinkiniams.
Pasiteiravus, kurios ligos gali pakankamai greitai progresuoti ir kelti daugiausia grėsmių dėl neatliekamų profilaktinių patikrinimų, pašnekovė įvardijo cukrinį diabetą. Jam besivystant kenkiama širdies ir kraujagyslių, inkstų veiklai, regėjimui.
Drąsiau prisipažįsta, kad turi sveikatos sutrikimų
Apklausą apie gyventojų požiūrį į sveikatą atlikusios KANTAR bendrovės Rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili teigė, kad, tikėtina, kad žmonės vis aktyviau rūpinasi savo sveikata dar prieš susergant dėl didėjančio informacijos kiekio šia tema visuomenėje.
„Kas gyventojus gąsdina, tai psichologiniai dalykai, jaučiamas barjeras tarp gydytojo ir paciento. Tačiau supratimas keičiasi, kai viešoje erdvėje atsiranda gydytojų, kurie paprasti ir užjaučiantys“, – kalbėjo ji.
R. Sandušvili taip pat svarstė, kad visuomenėje vis atviriau ir su mažesne baime kalbama ir suprantama sveikatos būklė. „Jei anksčiau ligų stigma buvo daug stipresnė, dabar žmonės nebebijo pripažinti, kad, pavyzdžiui, turi aukštą kraujo spaudimą, nes žino, kad tai jų veiklai, darbingumui ar aktyvumui įtakos neturės, – tęsė pašnekovė. – Žmogus vis dažniau išdrįsta pasakyti, kad nesu visiškai sveikas, nes sergu cukriniu diabetu ar turiu aukštą kraujo spaudimą. Nepaisant to, jie jaučia, kad yra visaverčiai visuomenės nariai“.
Iš kitos pusės ji pastebėjo, kad tam tikrose sveikatos srityse (psichikos sveikata, onkologinės ligos) stigma kalbėti dar išlieka gana stipri.