„Northway“ medicinos centro Klaipėdoje gydytoja dermatologė Ieva Turskė paaiškino, kaip ir kokie susidaro randai, kaip jų gijimo eigą galime paspartinti patys bei nuo ko pradėti, norint randą padaryti mažiau pastebimu.
Skirtingi randų tipai
Pirmiausia svarbu žinoti, kaip apskritai susidaro randai ir kuo jie skiriasi.
„Randai – dažna žmonių problema. Randai susidaro po kažkokio gilesnio odos pažeidimo natūraliai jam gyjant, pavyzdžiui: po nudegimo, chirurginių intervencijų, traumos, gilių nubrozdinimų, po buvusių bėrimų, (aknės, vėjaraupių) ir panašiai. Jei pažeidimas tik paviršinis (nepažeidžiantis epidermio bazinio sluoksnio), dažniausiai randas nesusiformuoja ir palaipsniui oda atsistato. Tačiau esant gilesniam pažeidimui pradeda formuotis netaisyklingas jungiamasis audinys, nebelieka normalių odos struktūrų ir priedų, todėl susiformuoja randai išliekantys visam gyvenimui.
Randai būna labai įvairūs ir skirtingą jų išvaizdą lemia daug aplinkybių: kokiu būdu ir kaip buvo pažeista oda, kurioje kūno vietoje, koks pažeidimo dydis, gylis, kokios pačio žmogaus odos atsistatymo savybės. Pagrindinės randų rūšys: hipertrofiniai, keloidiniai ir atrofiniai.
Hipertrofiniai – tai dažniausia randų rūšis, atsirandanti dėl pilno odos pažeidimo, dažniausiai po operacinių pjūvių ar gilių odos nudegimų. Toks susiformavęs randas atrodo kietas, iškilęs, ryškiai raudonas.
Priešingai nei hipertrofinis, atrofinis randas dažniausiai būna įdubęs, ne toks ryškus ir susiformuoja esant pažeistiems gilesniems odos sluoksniams, dažniausiai po kitų ligų (vėjaraupių ar aknės). Taip pat dažnai atrofiniams randams priskiriamos strijos, kurios atsiranda išplonėjus jungiamajam audiniui dėl kažkokios priežasties (nutukimo, nėštumo, nuolat naudojamų hormoninio tipo kremų ar tepalų).
Keloidiniai randai – tai ryškiausiai atrodantys randai, dažniausiai atsirandantys dėl individualių organizmo savybių, kai organizmas per daug reaktyviai reaguoja į pažeidimą ir skatina perteklinę kolageno gamybą atsistatymo vietoje. Randas būna didelis, platus (platesnis nei pradinis pažeidimas), grubus, netolygus, tamsios, kartais net cianotinės spalvos“, – tipus išskyrė gydytoja.
O kaip dėl mažyčių randų, kurie lieka, pavyzdžiui, nusideginus karštu aliejumi ar prilietus kokį karštą prietaisą? Specialistės teigimu, buitiniai nutikimai nebūtinai palieka randus.
„Jei apsitaškome karštu aliejumi ar prisiliečiame su karštu fenu, tiesintuvu, priklauso kiek stipriai pažeidėme odą ir kaip greitai į tai sureaguojame. Jei greitai suteikėme pirminę pagalbą (šaltis, ledas, šaltas vanduo) ir pažeidimas nebuvo gilus, greičiausiai randas nesusiformuos, o kurį laiką matysime tik likusią použdegiminę pigmentaciją. Tačiau, jei pažeidimas gyja sunkiai (pūslėmis, šlapiuoja, stipriai šašuojasi, pūliuoja), greičiausiai pažeisti gilesni odos sluoksniai, tuomet pradeda formuotis randai. Randui susiformuoti reikia laiko, todėl ar susiformavo randas, galime suprasti tik po kai kurio laiko“, – sakė I. Turskė.
Kaip juos gydyti?
Kai randas kelia diskomfortą, reikia ieškoti tinkamiausio būdo randui gydyti. O būdų – ne vienas.
„.Pilnai pašalinti rando beveik neįmanoma, tačiau taikant specializuotą ir labiausiai konkrečiam randui tinkantį gydymą, randas gali tapti akivaizdžiai nepastebimu. Pirminės ir dažniausiai taikomos bei lengvai žmonėms prieinamos priemonės, tai įvairūs geliai/ kremai nuo randų, bet jie dažniausiai tinka nedideliems, neįsisenėjusiems randams ir reikalingas ilgalaikis jų vartojimas. Kitos priemonės dažniausiai atliekamos įvairiose klinikose, specializuotuose kabinetuose ir yra taikomos specialistų.
Plastinė chirurgija – tai labiausiai invazinis, bet labai efektyvus būdas platiems, giliems randams, kai operacijos metu sumažinamas randinis plotas, kartais atliekamas odos persodinimas.
Kiti paprastesni būdai – injekcijos į randinį plotą (dažniausiai injekuojami hormoniniai steroidai ar hialurono užpildai) arba cheminiai pilingai (kai aplikuojant įvairias rūgštis skatinami odos regeneraciniai procesai). Tačiau taikant šias metodikas jos tinka tik konkretaus tipo randams, efektas būna palaipsnis, reikia daugiau procedūrų. Vienas populiariausių ir efektyviausių randų gydymų yra lazerinis gydymas.“, – teigė medikė.
Nekokybiškos priemonės – brangiau nei lazeris
Gydymas lazeriu turi ne vieną pranašumą. Ir tikrai ne visada verta baimintis sumos, kurią gali tekti išleisti procedūroms.
„Viena pranašiausių randų lazerinio gydymo savybių – ta, kad lazerinis gydymas gali būti taikomas įvairaus tipo randams. Iškilę, hipertrofiniai randai lazerio pagalba šlifuojami ir sulyginami su gretutine oda, o įdubę, atrofiniai randai suplokštinami, priartinami prie aplinkinės odos, nes aktyvinami gilesni odos sluoksniai, formuojasi naujos ląstelės, spartėja kolageno, elastino gamyba.
Dažniausiai tai atliekama co2 frakcinio tipo lazeriais. Norint sumažinti raudoną rando spalvą galima taikyti kraujagyslinio tipo lazerius.
Dauguma žmonių galvoja, kad tokios procedūros labai brangios ir net nesikreipia į specialistą, dažnai gydosi namuose, perka įvairius kremus ar kiniškus prietaisus, tokiu būdu taip pat išleidžia daug pinigų. Galiausiai žmogus nusivilia ir tiesiog susitaiko su randiniu pažeidimu. Tačiau tiksliai įvertinus randą, jo dydį, gylį, lokalizaciją ir parinkus specifiškiausią gydymo būdą galima pasiekti maksimalų rezultatą. Kartais reikia ir kombinuoto gydymo. Todėl geriausia pasitarti su specialistu“, – patarė I. Turskė.
Randus gydyti, pasak specialistės, yra didelis iššūkis gydytojui, nes ne tik nuo parinktos procedūros ar aparato galimybių priklauso galutinis rezultatas. Svarbi ir žmogaus fiziologija, amžius, genetika, rando savybės ir lokalizacija.
„Kuo jaunesnė gydomo paciento oda, tuo didesnė tikimybė pasiekti maksimalius, norimus rezultatus, nes tokioje odoje gijimo ir regeneracijos procesai daug greitesni. Taip pat, jei gydomas randas lokalizuojasi ten, kur oda plonesnė (pvz., krūtinės, dekoltė sritis) ar kur labiau tempiama (pvz., nugaros, pečių sritis), tuomet randas būna ryškesnis, labiau surandėjęs, juos gydyti reikia atsargiau, ne taip agresyviai, kad nerandėtų aplinkinis audinys, todėl dažnai jiems reikia daugiau procedūrų“, – pasakojo gydytoja.
Tie erzinantys apgamėliai...
Dažnai pageidaujama procedūra – ir apgamėlių šalinimas. Svarbu žinoti ir kada negalima jų šalinti.
„Labai dažnai žmonės kreipiasi dėl lazerinio apgamų šalinimo. Tačiau pirmiausia reikia juos įvertinti, patikrinti, nes ne visi apgamai gali būti šalinami lazeriais. Lazerinį šalinimą reikėtų suprasti kaip ne radikalų (nes dažniausiai šalinami iškilę, kūno spalvos dariniai), kai yra pašalinami virš odos paviršiaus iškilę audiniai, o giluminės struktūros lieka. Todėl tokie apgamai turi būti gerybinio tipo.
Pagrindinės apgamo lazerinio šalinimo indikacijos, tai dažnas apgamo traumavimas ir dėl to atsirandantis darinio pokytis ar nepageidaujamas estetinis vaizdas. Lazerinis apgamų šalinimas dažniausiai atliekamas taikant vietinį nuskausminimą, todėl procedūra gali būti visai nejaučiama“, – paaiškino I. Turskė.
Lazerinės procedūros tinkamos ir atjauninimui. Kokias procedūras rinktis, norint atjaunėti? Ir kiek jos veiksmingos?
„Šiai dienai lazeriai labai dažnai taikomi estetinėje dermatologijos srityje, norint be operacijų ar injekcijų pakeisti odos struktūrą, sumažinti raukšles, odos pigmentaciją, paskatinti elastingumą, stangrumą. Labai populiarios lazerinės veido jauninimo procedūros, tokios kaip lazerinis frakcinis co2 jauninimas ar mikroadatinis secret RF jauninimas, kurios tikslas – gilesnių odos ląstelių stimuliacija ir greitesnė odos regeneracija.
Dažniausiai atlikus 2-3 tokias procedūras kas mėnesį oda tampa akivaizdžiai stangresnė, lygesnė, skaistesnė, sumažėja odos poros, smulkesnės raukšlės. Toks rezultatas būna ilgalaikis, bet norint išlaikyti panašią odos struktūrą, rekomenduojama kartą per metus procedūrą kartoti“, – patarė specialistė.
Ką svarbiausia žinoti „po“
Lazerio galimybės – labai plačios, o skirtingi lazeriai taikomi skirtingais tikslais.
„Kiekvienas medicininis lazeris turi savo specifiką ir tikslias indikacijas. Pvz., co2 ar diodiniais lazeriais šalinami ne tik apgamai, bet ir kiti odos dariniai, tokie, kaip seborėjinės keratozės (suragėjimai, senatvinės karpos), papilomos (smulkios kūno spalvos išaugos), virusinės karpos, virusiniai moliuskai.
Aleksandrito tipo lazeriais atliekamos plaukų šalinimo, pigmentinių dėmių šalinimo procedūros. ND:YAG lazeriu, kuris pasižymi gilesniu ir skvarbesniu lazerio spinduliu (lyginant su kitais lazeriais), gali būti atliekamas kapiliarų, nagų grybelio gydymas. Medicininių lazerių taikymas dermatologijoje labai platus, tačiau norint pasirinkti tinkamiausią lazerinę procedūra norimai problemai spręsti, geriausia pirma pasitarti su specialistu“, – pabrėžė gydytoja.
I. Turskė priminė, kad itin svarbu atkreipti dėmesį ir į rūpinimąsi savimi po lazerinių procedūrų. Atlikus lazerinį randų gydymą negalima iš karto gyventi 100 procentų taip, lyg nieko nebūtų įvykę. Į procedūras ir poprocedūrinį laikotarpį reikia žiūrėti atsakingai.
„Po taikyto lazerinio randų gydymo, koreguotoje vietoje kurį laiką gali būtu stebimas paraudimas, patinimas, šlapiavimas, vėliau šašeliai. Svarbu gydomo rando sritį atitinkamai prižiūrėti, po procedūrų pasaugoti, kad išvengtume antrinių infekcijų ar stipresnės použdegiminės pigmentacijos gydomoje srityje.
Dažniausiai taikoma dezinfekcija, antibiotiniai kremai, tepalai kelis kartus per dieną 3-5 dienas, po to rekomenduojama tepti gijimą skatinančias priemones ir apsauginius kremus nuo saulės (su SPF 50+). Rekomenduojama kurį laiką vengti tiesioginių saulės spindulių, vandens procedūrų, pirčių, masažų ir panašiai. Esant poreikiui rekomenduojama kartoti lazerinį gydymą, bet jis neturėtų būti atliekamas anksčiau nei po mėnesio“, – nurodė gydytoja.