Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo netekimas. Apie 50 proc. vidutinio amžiaus moterų vargina šlapimo nelaikymas, tačiau jos bijo, gėdijasi, slepia savo problemą nuo artimųjų ir tuo pačiu laiku nesikreipia į medikus.

Gydytojas urologas, dirbantis Klaipėdos „Northway“ medicinos centre, Mindaugas Danilevičius nurodė, kaip mažai moterų kreipiasi vos pajutusios problemą.

„Mūsų atlikto tyrimo ir apklaustų pacienčių rezultatai rodo, kad nuo to laiko, kai pradeda jausti pirmuosius simptomus, iki tol, kol kreipiasi į gydytoją urologą, vidutiniškai praeina net penkeri metai. Mano akimis, tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas.

Maždaug tik ketvirtadalis problemą patiriančių moterų apskritai kreipiasi į gydytoją, nes arba nežino, į ką kreiptis, arba atidėlioja, arba mano, kad ši būklė natūrali, ateinanti su amžiumi. Žinokite – tai nėra normalu. Labai svarbu problemą spręsti laiku. Ir kuo greičiau kreipsimės ir pradėsime gydyti, tuo geresni bus rezultatai“, – sakė jis.

Keli šlapimo nelaikymo tipai: supraskite, kuris

Medikas įvardijo tris šlapimo nelaikymo tipus.

„Pirmas: stresinė inkontinencija, pati dažniausia šlapimo nelaikymo forma. Kai dėl dubens raumenų silpnumo fizinio krūvio metu didėjant slėgiui pilvo ertmėje, tarkime, kosint, čiaudint ar tiesiog sportuojant, lipant laiptais ar bėgant nevalingai nuteka šlapimas. Tokiu atveju, kai užsipildo šlapimo pūslė ir moteris yra priversta nusičiaudėti, sukosėti ar tiesiog fiziškai judant (sportuojant, šokant) atsiranda nevalingas šlapimo ištekėjimas.

Antras: kai atsiranda stiprus noras šlapintis ir moteris negali sulaikyti šlapimo, bėga į tualetą, kartais ir nespėja nubėgti. Tokiu atveju pacientes vargina labai dažnas šlapinimasis, mažiausiai aštuoni kartai per dieną ir dar du ar tris kartus naktį – tai jau hyperaktyvi šlapimo pūslė. O trečias: šių tipų mišinys“, – teigė M. Danilevičius.

Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ akušerė ginekologė Vilma Dauderienė papildė nurodydama dar vieną būklę, kuri lemia moterų patiriamą diskomfortą.

„Kai šlaplė, turinti linkį, išsilygina ir linkio nelieka, taip, tai – anatominių pakitimų sąlygotas šlapimo nelaikymas. Bet būna ir būklė, įvardijama kaip „dirgli šlapimo pūslė“, kai, pavyzdžiui, nori šlapintis ir priėjęs prie namų nebegali susivaldyti“, – sakė medikė.
Urologas Mindaugas Danilevičius.

Priežasčių – daugiau nei pagalvotum

Nevalingą šlapimo nelaikymą lemia daug veiksnių. Tai – ir vyresnis amžius, viršsvoris, gimdymų skaičius, vaikų svoris, gimdos operacijos, tarkime, gimdos pašalinimas. Hormonų estrogenų trūkumas organizme. Šlapimo takų infekcijos, vartojami medikamentai, antidepresantai.

Pasak medikų, tarp nevalingo šlapimo nelaikymo ir psichologinės moters būsenos yra tiesioginis ryšys.

„Visų pirma, vartojami medikamentai dėl depresijos ar kitų psichinių būsenų turi įtakos ir šlapimo nelaikymui. Visų antra, pats šlapimo nelaikymas žmogui yra psichologinė našta ir nuolatinis galvojimas, kaip rasti tualetą, kaip spręsti situacijas.

Aišku, moteris jausis nepatogiai kine, teatre, vakarėlio metu, jeigu gali tekti nueiti į tualetą pasikeisti įklotui. Apie tuos dalykus nėra daug šnekama, todėl labai džiaugiamės, jei moteris ateina pas gydytoją urologą tam, kad mes jums padėtume“, – paaiškino M. Danilevičius.

V. Dauderienė taip pat teigė, kad iš dalies gimdymas gali pabloginti įtampos šlapimo nelaikymą.

„Įtakos turi ir psichologiniai veiksniai. Kalbant apie fizinių pokyčių priežastis: sunkus fizinis darbas, dažni bronchitai, anatominiai jungiamojo audinio pokyčiai. Priežastis nėra viena.

O kokiomis aplinkybėmis pasireiškia nevalingas šlapimo nelaikymas – priklauso nuo būklės sunkumo. Sunkumas nustatomas arba urodinaminiu šlapimo testu, arba konsultacijos metu – dažniausiai pakanka konsultacijos su specialistu.

Gali būti lengvas šlapimo nelaikymas, tada jis pasireiškia ypač smarkiai kosint, čiaudint. Jei vidutinis, tada šokant, šokinėjant, atliekant kitus fizinius veiksmus, kuomet tempimas yra iš pilvo, dubens apačios. Sunkus nelaikymas – kai šlapimas teka vien pakeitus kūno padėtį, savaime. Tai sukelia ypač didelį diskomfortą.

Apskritai įvairios šlapimo nelaikymo formos sukelia labai didelį diskomfortą kasdienybėje, buities darbuose, sporte, pramogose ir seksualiniame gyvenime. Neretai pacientės gėdijasi apie tai kalbėti. Įsivaizduokit, kai nei apsirengti negali šviesiai, nei šokių lankyti su partneriu. Tu gali eiti, bet jei rūbai šlampa, sklinda kvapas, kaip jautiesi? Labai nemaloniai“, – sakė gydytoja.

Pagalba sau ir galimi mitai

Dažnoje poliklinikoje gali išgirsti patarimą užsiimti Kėgelio pratimais ir taip pačiai sau padėti. Ir ne tik – kai kurios pacientės teigia girdėjusios siūlymą „daugiau plaukioti, užsiimti joga, stiprinti raumenis“. Kiek tai – realu? V. Dauderienė pabrėžė, kad anatomijos mankšta pakeisti negali.

„Šlaplės linkio buvimą ar nebuvimą sąlygoja ne raumenys. Tad treniruotės padeda ne nuo vidutinio šlapimo nelaikymo, o nebent nuo tokios patologijos kaip dubens organų nusileidimas atveju. Taip pat įvairūs pratimai gerina seksualinio gyvenimo kokybę ir bendrą fizinę būklę“, – sakė gydytoja.

Gydytojas urologas pritarė, jog fiziniai pratimai žmogui iš esmės naudingi, tačiau nuo vidutinio sunkumo šlapimo nelaikymo vargu ar padės.

„Pagrįstų įrodymų, kad plaukiojimas pagerina šlapimo laikymą, nėra. Urologai neturi duomenų, kad kaip gydymo priemonė galėtų būtų skiriamas plaukimas.

Sveikintina, jei moterys pradeda daryti Kėgelio pratimus, bet jų efektyvumas dažniausiai netenkina pacienčių lūkesčių, daliai ligonių tikrai padeda. Bet dažniausiai kol dirbi, darai, atrodo geriau, bet vos nutraukus vėl sugrįšim į pradinį tašką.

Pirmo laipsnio šlapimo nelaikymui tikrai padeda ir labai sveikintina, jei moteris turi kantrybės nuolatos juos daryti ir jeigu jai tai jai padeda, nes nuo to ir reikėtų pradėti. Tačiau dažniausiai pacientė po kurio laiko grįžta pas mane ir prašo patarti efektyvesnių gydymo būdų“, – teigė M. Danilevičius.
Akušerė ginekologė Vilma Dauderienė

Realūs gydymo būdai

Akušerė ginekologė paaiškino, kad paprastai konsultacijos metu nustatoma, kokio laipsnio šlapimo nelaikymas, koks pacientės amžius, ar ji dar turi reprodukcinių planų ir pagal tai pasirenkamas gydymo metodas. Vienas iš metodų – lazeris, tiksliau, juo atliekama procedūra.

„Jeigu yra sunkus šlapimo nelaikymas – rekomenduojama operacija, o jeigu lengvas ar dirgli šlapimo pūslė – lazeris tikrai padės.

Lazerio procedūra išvis neskausminga, atliekama be narkozės. Jo poveikis – 4 mm gylio į makšties gleivinę. Jis išdžiovina audinius: tokiu būdu skatinamas augimo hormonų atsiskyrimas ir makšties gleivinės atsinaujinimas.

Aišku, prieš tai reikia atlikti tam tikrus tyrimus, o tada, jau pasiruošus, atliekama lazerio procedūra. Ji atliekama tris kartus kas mėnesį, po pusmečio – procedūros kontrolė, o paskui – pagal pacientės savijautą. Iš esmės tai yra makšties atjauninimo procedūra. Procedūros trukmė apie 15-20 min, o seksualinis susilaikymas po jos – tik 3 dienos.

Dar svarbu žinoti – po lazerio visada galima, poreikiui esant, operuotis, bet ne atvirkščiai. Po lazerio galima gimdyti, o su operacija yra niuansų – rekomenduojama ją daryti jau pagimdžius“, – sakė V. Dauderienė.

Kitas inovatyvus metodas – PRP (Platelet rich plasma) terapija. Tai yra naujovė Lietuvos medicinoje, bet pasaulyje ji žinoma jau senokai. Procedūrą atliekantis M. Danilevičius plačiau ją pristatė.

„Apie ją labai mažai kalbama, bet tai – nuostabus gydymo būdas. Metodas paremtas tuo, kad imamas pacientės kraujas, specialiame mėgintuvėlyje centrifūguojamas, kad būtų atskirta trombocitais praturtinta plazma nuo raudonųjų kraujo kūnelių. Plazmą, praturtintą trombocitais, ir suleidžiame į šlaplę.

Tada trombocitai ir plazma pradeda dirbti savo darbą. Per 5-7 dienas nuo gydymo kurso pradžios jau juntamas efektas.

Trombocitai – kraujo dalis, atsakinga už mūsų audinių gijimą, atsinaujinimą. PRP terapija medicinoje gali būti naudojama labai plačiai: siekiant padėti dėl makšties sausumo, skausmingų lytinių santykių, taip pat moterims, negalinčioms pasiekti orgazmo, vyrams sergant Peirono liga, esant varpos kreivumui.

Terapija saugi, gera, efektyvi – svarbu ir tai, kad neskausminga. Intervencija atliekama ambulatoriškai ir iš karto pro procedūros žmogus jau yra išleidžiamas į namus“, – teigė urologas.

Trečiasis gydymo būdas – jau minėtosios TOT ir TVT operacijos. Akušerė ginekologė teigė, kad jos taip pat nėra laikomos sunkiomis: „Operacija, kaip laikoma, nėra skausminga, o atsigavimo laikotarpis priklauso nuo organizmo. Vienai moteriai pamaudžia tris dienas, kitai – savaitę.

Bet yra niuansas: kol įdėta juostelė (operacijos metu implantuojamas pošlaplinis raištis) prigyja, reikia laikytis režimo. Iki dviejų mėnesių vengti sunkaus fizinio darbo, nebūti pakėlus rankų, neužsiimti seksu.“

Pasak M. Danilevičiaus, ši operacija – tai auksinis standartas. Mažai invazyvus, kosmetinis moterų šlapimo nelaikymo gydymo būdas. Sėkmingi rezultatai siekia net apie 90-93 proc. atvejų.

„Operacijos rekomenduojamos arba antro laipsnio šlapimo nelaikymo atveju, arba kai iki tol taikyti metodai neefektyvūs. Žmogus vaikšto jau kitą dieną, po operacijos gali po savaitės grįžti į įprastą režimą, darbą, tačiau nereikia pamiršti po dviejų savaičių nuo operacijos pašalinti siūlų“, – priminė medikas.

Ketvirtasis būdas – vadinamieji bulking agentai. Tai speciali medžiaga, leidžiama į šlaplę.
„Bulkamid Hydrogel“ švirkščiamas į šlaplės proksimalinės dalies pogleivinį audinį. Produktas yra biologiškai suderinamas ir biologiškai neskaidomas.

„Ir, svarbiausia, efektas yra ilgalaikis, procedūros kartoti nebereikia. Ji puikiai tinka gydyti pirmo, antro tipo šlapimo nelaikymams. Tai – visiška naujiena, Lietuvoje jos iki šiol dar nebuvo.

Bulkamido injekcija – tai nauja technologija be jokios chirurginės intervencijos. Procedūros trukmė 15 min., jos efektyvumas, literatūros duomenimis, siekia net 83 proc., o rezultatas prilygsta chirurginiam gydymui. Nėra pašalinių reiškinių ir komplikacijų. Bulkamido injekcija į šlaplę paremta šlaplės sprindžio susiaurinimo technologija. Džiaugiuosi, kad ir šią technologiją jau galiu taikyti Lietuvoje“, – pasakojo urologas M. Danilevičius.

Ką besirinktum – palengvėja

Kurį iš būdų besirinktum, dėl jų visų poveikio žymiai gerėja gyvenimo kokybė. Keičiasi tiek moters viešumoje jaučiamas psichologinis komfortas, tiek jos potyriai miegamajame.

„Po vieno ar kito sprendimo būdo seksualinis gyvenimas daugeliui pacienčių pagerėja. Nebereikia galvoti apie šlapimo nelaikymą, lengviau psichologiškai, o ir lytinio akto metu nenubėga šlapimas, nėra nemalonaus kvapo, kuris galbūt kamavo iki tol“, – teigė urologas.

Tą pabrėžė ir V. Dauderienė: „Visų pirma, gyvenimas pagerėja psichologiškai. Moteris jaučiasi stabiliau, labiau pasitiki. O kalbant apie seksualinius santykius, lazerio procedūros apskritai atjaunina makšties gleivinę, pagerina jos drėgnumą. Tad atsakymas – neabejotinai taip, gyvenimas keičiasi.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)