Dažna sloga ar sutrikusi uoslė – simptomai, kurių nevalia ignoruoti ir užsiimti savigyda

Apsunkęs kvėpavimas ne visada reiškia alergijas ar slapta užklupusį peršalimą. Pasitaiko, kad kvėpuoti sunku jau kurį laiką, o noras užuosti verčia ieškoti išeičių. Vieni pavyzdingai keliauja pas gydytojus ir ieško užgultos nosies priežasčių, kiti – gydosi namuose. Vienas namų sąlygomis naudojamas triukas kartais tampa nosies lašai ar purškalai, kuriuos be perstojo vartojant sloga gal ir išnyksta, tačiau tyliai sėjama kitų sveikatos sutrikimų sėkla, o priežastis, kodėl tapo sunku kvėpuoti, taip ir neišsprendžiama. Pasirodo, dažna sloga, sutrikusi uoslė ar apsunkęs kvėpavimas gali būti nulemtas įvairiausių priežasčių, kurias būtina spręsti ne namuose, o su specialistų pagalba. O ypač turėtų susirūpinti tėvai, kurių atžalos skundžiasi sutrikusia nosies funkcija.

Kamuoja ir vaikus

Pasak „Northway“ medicinos centro otorinolaringologės dr. Vilmos Beleškienės, Geras ir kokybiškas kvėpavimas per nosį yra labai svarbus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Specialistė pastebi, kad pastarajam sutrikus, gali smarkiai pablogėti ir gyvenimo kokybė.

„Geras kvėpavimas per nosį užtikrina gerą vaiko raidą ir vystymąsi, o suaugusiems gerą ir gilų miegą, kokybišką socialinį gyvenimą. Todėl labai svarbu visada kvėpuoti nosimi, o šiandienos gydymo bei diagnostikos galimybės gali tikrai nesudėtingai padėti išspręsti šia problemą“, – aiškina gydytoja.

Apsunkintas kvėpavimas vaikams ir suaugusiems atsiranda dėl skirtingų priežasčių. Štai vaikams, ypatingai iki šešerių, aiškina gydytoja, dažniausia apsunkinto kvėpavimo priežastis yra adenoidų hipertrofija.

„Adenoidai vaikams yra normalus fiziologinis audinys, tačiau kartais, ypatingai esant dideliam kiekiui aplinkos dirgiklių (vaikui pradėjus lankyti darželį), ženkliai padidėja jų apimtis ir atsiranda tipinė klinika: pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, dažni viršutinių kvėpavimo takų uždegimai. Vaikas, kuriam yra padidėję adenoidai, yra nuolat prasižiojęs, kvėpuoja per burną, ko pasekoje formuojasi patologinis sąkandis, sutrinka veido kaulų augimas, atsiranda garsus knarkimas naktį, neramus miegas, gali kartotis dažni ausų uždegimai“, – pasakoja dr. V. Beleškienė.

Adenoidų hipertrofiją būtina pastebėti ir gydyti laiku. Ignoruojant šią būklę, ateityje gali tekti koreguoti jos sukeltus padarinius.

„Negydant gali atsirasti tipiškas adenoidinis veidas: siauras pailgas veidas, pravira burna, siauras viršutinis žandikaulis, netaisyklingai augantys dantys. Uždelsus gydymą, šie pokyčiai tampa nuolatiniais, o sąkandžio korekcijai reikalingas ortodontinis gydymas“, – pabrėžia pašnekovė.

Suaugusiųjų apsunkinto kvėpavimo priežastimi dažniausiai tampa lėtinės slogos. Pastarąsias, aiškina gydytoja, gali sukelti įvairios priežastys: „Dažni uždegimai, alergijos, teršalai, rūkymas, hormonų pokyčiai, anatominiai nosies ypatumai (nosies pertvaros iškrypimas), naudojami medikamentai (naudojami kontraceptikai, antidepresantai, aspirinas), taip pat gali būti ir neaiškios kilmės liga, kai aplinkos dirgikliai sukelia nosies gleivinės stiprią reakciją, o įprastos terapinės priemonės neduoda efekto.“

Sutrikusi nosies funkcija – ne retas reiškinys Lietuvoje

Pasiteiravus gydytojos, kaip dažnai ši problema pasitaiko lietuvių gretose, ši aiškina, kad sutrikusi nosies funkcija nėra retas reiškinys mūsų šalyje: „Apsunkinto kvėpavimo per nosį problema Lietuvoje yra gana dažna, matomai nemažai nulemia mūsų klimato sąlygos, aplinkos tarša, genai.“

Dažniausiai gydytojų otorinolaringologų kabineto duris dėl šios problemos, pasakoja dr. V. Beleškienė, praveria 20–40 metų suaugusieji ir 5–7 metų vaikai.

„Diagnozės nustatytmas yra nuoseklus pokalbis su pacientu ir daugybė klausimų kada, kiek laiko, kas labiausiai vargina. Gerai surinkus anamnezę jau galime nustatyti preliminarią diagnozę. Kitas etapas yra diagnostiniai tyrimai.

Iš jų svarbiausia vieta šiai dienai tenka endoskopiniams ir fibroskopiniams metodams, tai yra tyrimas, kurio metu specialia kamera yra apžiūrima visa nosies ir nosiaryklės ertmė, bei nustatoma priežastis. Vaikams labai patogu įvertinti adenoidų dydį specialia plona ir lanksčia kamera. Šių tyrimų užtenka diagnozuoti ligą“, – pasiteiravus apie paciento ištyrimą ir diagnozės nustatymo procesą pasakoja gydytoja.

Kalbant apie gydymą, dažniausiai, pasak specialistės, yra taikomas pakopinis gydymas: „Ką tai reiškia? Pirmame etape skiriami vietinio veikimo receptiniai vaistai. Pacientui atvykus kontrolei, aptariamas efektas, ir jeigu jis nėra pakankamas, yra svarstoma, kuris chirurginis metodas yra tikslingiausias pacientui.“

Visgi, operacinis gydymas, aiškina ji, rekomenduojamas dažnai, mat yra labai efektyvus ir suteikia ilgalaikius rezultatus.

„Adenoidų šalinimo operacija yra dažniausia vaikams atliekama operacija pasaulyje. Dažniausiai operuojami ikimokyklinio ir pradinių klasių amžiaus vaikai. Operacija visada atliekama bendroje intubacinėje nejautroje ir trunka iki pusvalandžio. Po kelių valandų pacientas dažniausia jaučiasi gerai ir namo išleidžiamas tą pačią dieną“, – pasakoja pašnekovė.

Pagrindinės nosies funkcijai gerinti yra nosies pertvaros tiesinimo (septoplastika) ir apatinių nosies kriauklių mažinimo (konchoplastika) operacijos.

„Nosies pertvaros operacija visada atliekama su bendra intubacine nejautra, nosies apatinių kriauklių operacijos gali būti atliekamos ir vietinėje nejautroje, o tinkamiausią metodą parenka operuojantis chirurgas (konchoplastika krioterapijos ar radiodažnio metodu, klasikinė konchoplastika). Visi metodai teisingai parinktam pacientui yra efektyvūs“, – teigia ji.

Pooperacinis laikotarpis, tęsia dr. V. Beleškienė, yra trumpas ir neskausmingas, leidžiantis greitai grįžti į kasdienę rutiną.

„Tiesa, fizinis krūvis ribojamas 3 savaites, o skrydžius rekomenduojame ne anksčiau kaip po 2 savaičių. Po septoplastikos ir konchoplastikos nepakinta nosies forma, nebūna pooperacinių mėlynių, kurios gali pasitaikyti po nosies estetinių operacijų. Jeigu yra nosies funkcijos sutrikimas, tačiau ir norima pakeisti nosies formą, labai rekomenduojama atlikti šias operacijas vienu metu. Šias kombinuotas operacijas dažniausiai ir renkasi pacientai, kurie nori ir gerai kvėpuoti, ir pakeisti savo nosies formą“, – aiškina otorinolaringologė.

Nosies lašiukai – ne išeitis

Veikiausiai, ne kartą teko girdėti apie sutrikusios nosies funkcijos panacėją – nosies lašus arba purškalus. Tai – itin lengvai pasiekiami pagalbininkai, kuriuos vaistinėje galima įsigyti ir be recepto. Apsunkęs kvėpavimas, nesibaigianti sloga dažnai sprendžiama šių medikamentų pagalba. Vis dėlto, gydytojai jau ne vienerius metus kartoja: tai – tik trumpalaikis problemos sprendimo būdas, ilgainiui galintis sąlygoti dar didesnes problemas.

„Minima piktnaudžiavimo nosies lašiukais priežastis yra tikrai dažna problema. Nosies lašiukai yra vietiniai dekongestantai (ksilometazolinas, vibrocilis, olynth, oksimetazolinasir kt.), kuriuos vaistinėje įsigyjame be recepto atsiradus ūmiai slogai. Tai tinkami vaistai esant ūmiam nosies užgulimui ir saugu juo naudoti tik 5–7 dienas.

Kai naudojame ilgiau, nosies gleivinėje esantys receptoriai tampa nejautrus, atsiranda nuolatinis nosies užgulimas. Vėliau pacientai pastebi, kad vaistų reikia vis daugiau, o efektas vis trumpesnis. Kuo pavojingas toks ydingas ratas? Ilgai naudojant šiuos vaistus vystosi negrįžtami gleivinės pokyčiai, ji darosi plonesnė, išsausėja, atsiranda žaizdos. Ir, deja, pokyčiai negrįžtami. Todėl siūlau nedelsti ir apsilankyti pas otorinolaringologą, nes sprendimo būdų yra įvairių ir tikrai labai efektyvių“, – pastebi gydytoja.

Pagrindinė klaida, kurią daro kenčiantys nuo sutrikusios nosies funkcijos, sako gydytoja, yra galvojimas, jog norint išspręsti šią problemą reikia didžiulių pastangų, o drastiškas operacinis gydymas bus neišvengiamas. O tai reiškia, lauks ir ilgas sveikimo bei reabilitacijos periodas. Viso to tikrai galima išvengti, o sugrąžinti kvėpavimą per nosį gali būti kur kas paprasčiau, nei atrodo.

„Kvėpavimas per nosį yra nuostabus ir mums gyvybiškai svarbus, labai stipriai įtakojantis mūsų gerą gyvenimo kokybę. Vaikams tai yra ne tik gyvenimo kokybė, tačiau ir viso vystymosi svarba, kurią užtikrinus, nereikės ateityje spręsti sudėtingų patologinio sąkandžio problemų ar netgi negrįžtamai sutrikusių veido kaulų augimo pasekmių“, – pabrėžia dr. V. Beleškienė.