Skydliaukė yra gyvybiškai svarbi drugelio formos ir dydžio, sverianti vos 15–30 gramų endokrininė liauka, sudaryta iš dviejų tarpusavyje sujungtų skilčių. Ji yra kaklo priekinėje dalyje, žemiau gerklų (Adomo obuolio).
Skydliaukės padidėjimas vadinamas struma arba kitaip gūžiu. Kol nėra komplikacijų, žmogus nieko nejaučia ir dažnai net nežino turintis gūžį.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės, „Northway“ medicinos centro gydytojos endokrinologės Birutės Žilaitienės, didžiajai daliai žmonių šis padidėjimas nesusijęs su skydliaukės funkcijos sutrikimu, taigi, padidėjusią skydliaukę jie pastebi atsitiktinai, ar ji aptinkama gydytojo apžiūros metu.
Viena priežasčių, lemiančių strumą – jodo trūkumas.
„Kadangi skydliaukės hormonų gamybai naudojamas jodas, kurio pasaulyje daug kur trūksta, tose vietovėse stebimas taip vadinamas endeminis gūžys – didelei daliai gyventojų diagnozuojama padidėjusi skydliaukė. Lietuva yra lengvo jodo deficito regionas.
2005 metais metais Lietuvoje įvesta visuotinė druskos jodizacija, nuo tada epidemiologiniai tyrimai nebuvo daryti ir šiandien negalime atsakyti, ar gauname pakankamai jodo. Lietuvos sveikatos mokslų universitete mūsų pradėtą epidemiologinį tyrimą sustabdė COVID-19 pandemija, tikimės, kad galėsime jį atnaujinti ir atsakyti apie Kauno miesto gyventojų skydliaukės būklę“, – teigė B. Žilaitienė.
„Kita fiziologinė strumos priežastis – padidėjęs skydliaukės hormonų poreikis, ypač moterims: lytinis brendimas, klimakterinis periodas, nėštumas.
Lietuvoje šio mikroelemento pakankamai gauna nebent gyvenantieji pajūryje. Eilė skydliaukės ligų taip pat dažnai susiję su skydliaukės tūrio pasikeitimu, todėl visuomenėje dažnai vadinama vienu terminu – struma, kas nėra tikslu. Skydliaukė gali pradėti gaminti per daug hormonų arba jos veikla gali pradėti blogėti ir žmogui pradeda trūkti skydliaukės hormonų.
Skydliaukės audinyje gali susidaryti mazgai, kurie kartais spaudžia kaklo organus, mazgai turi būti vertinami ir dėl galimo piktybiškumo. Reikia pažymėti, kad per didelis gaunamo jodo kiekis taip pat neigiamai veikia skydliaukės audinį ir gali būti susijęs su jos funkcijos sutrikimais“, – pastebėjo gydytoja.
Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma struma, kaip sumažinti skydliaukės vėžio riziką ir kas atsiduria rizikos zonoje, mintimis pasidalino „Northway“ medicinos centro endokrinologė B. Žilaitienė.
– Ar tiesa, kad kol nėra komplikacijų, ligonis nieko nejaučia ir žmogus dažnai net nežino turintis gūžį?
– Tai būdinga esant nedidelio laipsnio skydliaukės funkcijos sutrikimams, mazginei skydliaukei su normalia skydliaukės veikla. Ilgalaikis skydliaukės hormonų disbalansas sukelia gretutinius susirgimus, na, o mazgai gali būti piktybiniai, todėl laiku diagnozavus skydliaukės vėžį, dauguma formų yra visiškai išgydomos.
– Kaip diagnozuojama struma, kam ir kada vertėtų atlikti tyrimus įtariant strumą?
– Strumą diagnozuoja gydytojas apžiūros, apčiuopos būdu, atlikdamas ultragarsinį tyrimą, skydliaukės hormonų ir kai kuriuos papildomus tyrimus. Tirti reikia visus, kurie turi nusiskundimų, galimai susijusių su skydliaukės funkcijos sutrikimais.
Esant skydliaukės hormonų pertekliui pirmiausia reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema – vargina dažnas širdies plakimas, permušimai, kartais sutrinka širdies ritmas. Pacientas tampa nervingu, blogai miega.
Jei trūksta skydliaukės hormonų, žmogus skundžiasi nuovargiu, mieguistumu, atminties pablogėjimu, darbingumo sumažėjimu, depresijos simptomais, šalčio baime, plaukų slinkimu.
Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja, kad skydliaukės hormonų veiklą turėtų tirtis visi vyresni nei 35 metų asmenys ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Kitos grupės, kurias tikslinga tirti – moterys virš 60 metų, šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, sergantys autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmo tipo cukriniu diabetu), nėštumo metu, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis.
– Koks strumos gydymas ir kokios galimos komplikacijos?
– Priklausomai nuo skydliaukės ligos gali būti skiriamas medikamentinis, chirurginis, spindulinis, bet kai kuriais atvejais pakanka vartoti daugiau jodo ar tiesiog stebėti fiziologinius pakitimus.
Dažniausios komplikacijos dėl skydliaukės funkcijos sutrikimo – širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat skydliaukės vėžio komplikacijos, kurios retai pasitaiko gerai diferencijuoto vėžio atveju, retais atvejais – onkologinio proceso plitimas į aplinkinius audinius ir tolimosios metastazės, sukeliančios atitinkamų audinių ir organų pakenkimą.
– Ar yra veiksminga profilaktika, leidžianti apsisaugoti nuo skydliaukės funkcijos sutrikimų?
– Deja, kol kas nėra žinoma, kaip išvengti daugumos skydliaukės ligų. Tiesa, galima išskirti aplinkybes, kurios provokuoja skydliaukės funkcijos sutrikimus – didelis stresas, hormonų pokyčiai nėštumo metu, žindymo laikotarpiu, jodo trūkumas ar perteklius, aplinkos užterštumas.
Galime tik išskirti žmonių grupes, kurių rizika sirgti skydliaukės ligomis yra didesnė ir nustatyti jas esant ankstyvai stadijai, taip išvengiant žymesnės žalos sveikatai. Labai vertiname šeimos gydytojų budrumą, atliekant pradinius tyrimus, laiku nusiunčiant pacientus endokrinologui.
O ir pačių pacientų pareiga yra informuoti pirmiausia savo šeimos gydytoją apie pastebėtus simptomus, apie persirgtas skydliaukės ligas ar skydliaukės ligas šeimoje.
– Kam kyla didžiausia rizika susirgti skydliaukės vėžiu ir kas pirmiausia patenka į rizikos zoną?
– Mazginė skydliaukė turėtų būti atidžiai vertinama ultragarsu, jei reikia, atliekant aspiracinę punkciją ir tiriant citologiškai. Į rizikos zoną patenka moterys, ypač 40-50 metų, taip pat nutukę žmonės. Kai kurios skydliaukės vėžio formos yra paveldimos.
Skydliaukės vėžį gali lemti spindulinis kito vėžio gydymas galvos ir kaklo srityje, ypač vaikystėje.
Taip pat per didelis ar per mažas jodo kiekis maiste siejamas su kai kuriomis skydliaukės vėžio formomis.
– Teigiama, kad struma – labiausiai paplitusi endokrininė liga, kokia situacija Lietuvoje?
– Struma (gūžys) diagnozuojama maždaug 15 proc. žmonių. Mūsų 2012 metais atliktame tyrime 49-50 metų Kauno miesto gyventojų gretose dažnis buvo panašus. Bet mazgai šioje grupėje rasti 30 proc.
Hipertirozės (per didelis skydliaukės gaminamas hormonų kiekis) dažnis gyventojų gretose siekia apie 0,5 proc. Hipertirozė dažniau diagnozuojama vyresniems asmenims, moterims – penkis kartus dažniau nei vyrams. Hipotirozė (skydliaukės hormonų trūkumas) nustatoma 3-5 proc. suaugusių.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 300 naujų skydliaukės vėžio atvejų.
– Ar daugėja struma sergančiųjų Lietuvoje, taip pat – ir darbo endokrinologams?
– Pacientų daugėja tiek dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės – vyresni žmonės turi daugiau skydliaukės pakitimų, tiek dėl gerėjančios diagnostikos, šeimos gydytojams atsiradusios galimybės ištirti skydliaukės hormonus, tiek dėl gydytojų, visuomenės švietimo.
Pavyzdžiui, vis daugiau duomenų apie skydliaukės funkcijos reikšmę nėštumo eigai, vaisiaus vystymuisi, todėl tiriama vis daugiau nėščių moterų.
Skydliaukę veikia ir vaistų pašalinis poveikis
Neretai kardiologai, išanalizavę paciento simptomus, gali įtarti skydliaukės funkcijos sutrikimus. Anot „Northway“ medicinos centro kardiologės Mildos Kovaitės, įtarimų, kad žmogus gali turėti bėdų su skydliauke, gali sukelti fiksuojami širdies permušimai ar širdies ritmo sutrikimai.
„Kardiologija ir skydliaukės problemos yra susijusios. Iš esmės mes visada, kai atsiranda įvairaus pobūdžio ritmo sutrikimų, siekiame atmesti skydliaukės problemas kaip galimą ritmo sutrikimų priežastį.
Strumą galima įtarti tada, kai atsiranda dažno pulso epizodai arba įvairūs ritmo sutrikimai, o žmogų lydi priežasties neturintis nerimas.
Atsiradus patologiniams ritmo sutrikimams, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimams, tiek jaunus, tiek vyresnius žmones raginame ištirti skydliaukės hormonus.
Tireotoksikozės atveju (labai suaktyvėjusi skydliaukės veikla) skydliaukė į kraują išskiria per daug hormono – tiroksino, skatinančio medžiagų apykaitą. Tiroksino perteklius įaudrina širdies audinį, dėl to širdis pradeda greičiau plakti, atsiranda patologiniai ritmo sutrikimai (permušimai, prieširdžių virpėjimai). Dėl suaktyvėjusi medžiagų apykaitos gali pakilti kūno temperatūra, arba atsirasti širdies plakimo pojūtis, padidėti žmogaus nervingumas, jautrumas“, – teigė „Northway“ medicinos centro kardiologė M. Kovaitė.
Pasak jos, skydliaukės funkcijos sutrikimus gali išprovokuoti ir kardiologų ne taip ir retai skiriami vaistai (amiodaronas) ritmo sutrikimams gydyti.
„Juos paskyrus visada turime įspėti pacientą, kad būtini reguliarūs skydliaukės hormonų tyrimai. Minėti vaistai dėl savo sudėtyje turimo jodo gali išprovokuoti tireotoksikozę (skydliaukės funkcijos suaktyvėjimą), retesniais atvejais skydliaukės funkcijos sulėtėjimą – hipotirozę.
Tuomet ir vaistai nebeatlieka savo paskirties – neberetina rimto sutrikimų, nes atsiranda dar viena priežastis trikti ritmui, t.y. skydliaukės funkcijos sutrikimas.
Atrodo, vaistais kontroliavome ritmo sutrikimus ir tas pats vaistas nebepadeda, tokiu atveju reikia žiūrėti, ar nepasireiškia jo pašalinis poveikis“, – teigė „Northway“ medicinos centro kardiologė.
