– Yra bendros rekomendacijos pagal poros amžių, po kiek laiko reikėtų kreiptis į specialistus, jei nepavyksta pastoti. Bet kokia yra reali situacija Lietuvoje – kada dažniausiai poros kreipiasi?
– Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, pora laikoma nevaisinga, pradedama tirti bei gydyti, jei moteris, turėdama reguliarius lytinius santykius be jokios apsaugos, per 12 mėnesių nepastoja. Tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau, jeigu moteris yra 35 metų amžiaus ir vyresnė, arba jei vienam iš poros narių anamnezėje yra diagnozuotas sutrikimas, galintis lemti vaisingumo sutrikimus.
Lietuvoje su nevaisingumo iššūkiais susiduria apie 10–15 proc. porų, t. y. maždaug kas šešta pora. Šalyje priskaičiuojama apie 1 mln. šeimų. Daugėjant teisingos informacijos žiniasklaidoje nevaisingumo tema, daugelis jaunų porų kreipiasi laiku, tačiau tikrai pasitaiko nemažai atvejų kai kreipiamasi po 7-8 metų nepastojimo ar net daugiau, ar kai moteris jau perkopia 40-dešimtmetį.
– Kas jas paskatina atvykti pas specialistą?
– Atvykti pas specialistą paskatina baimė nesusilaukti vaikų, nusivylimas, tinkama informacija žiniasklaidoje ar draugių, artimųjų patirtys ir paskatinimai.
– Kaip pasitaiko dažniau – ar apsilanko pora, ar kažkuris vienas iš poros?
– Anksčiau dažniau matydavau moteris vienas ir reikėdavo pasistengti įtikinti ir įkalbėti ištirti ir partnerį. Dabar džiugu, kad vis dažniau pirminei nevaisingumo konsultacijai atvyksta pora drauge.
– Ar pastebite, kad žmonėms tarsi gėda kreiptis dėl nevaisingumo bėdų?
– Pastaruoju metu gėdos iš pacientų nelabai jaučiu, na gal vienetais atvejų. Tačiau liūdesį, ašaras, depresyvias nuotaikas, deja, bet matau dažnai. Iš tiesų nevaisingumas, ypač moterims, yra labai skaudi, intymi, jautri tema. Todėl išreikšta empatija, palaikymas pirminės konsultacijos metu yra labai svarbi. Dažnai tenka pabūti ir psichologu.
– Kokio amžiaus dažniausiai kreipiasi žmonės?
– Turbūt didžiosios dalies pacienčių amžius sukasi daugmaž apie 30-35-us gyvenimo metus. Tai amžius, kuomet dažna susimąsto apie biologinį laikrodį, sunerimsta dėl vaisingumo galimybių. Tačiau tikrai yra jaunesnių bei vyresnių pacienčių.
– Kokių keisčiausių mitų esate girdėjusi apie nevaisingumą/negalėjimą pastoti?
– Visuomenėje kontraceptinių tablečių vartojimas iki bandymo pastoti vis dar siejamas su nevaisingumu, kas seniai yra paneigta remiantis mokslu.
Vis rečiau, bet pasitaiko moterų, kurios kaltina save dėl nepastojimo ir net nenori tirti partnerio. Tačiau tyrimais yra įrodyta, kad nevaisingumas dėl vyriško faktoriaus siekia apie 34 procentus, tuo tarpu poros nevaisingumas gali siekti net 40 procentų.
Turbūt labiausiai mane liūdina mitas, kad Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) yra šimtu procentų sulyginamas su nevaisingumu. Sulaukiu dažnos pacientės su šia diagnoze labai prigasdintos net kai kurių mūsų kolegų ginekologų. Joms yra pasakoma „tu niekada nepastosi“ – su ašaromis pasakoja atėjusios pacientės. Apie 60 procentų moterų, kurioms diagnozuotas PCOS gali turėti spontanines ovuliacijas, o tai reiškia ir galimybę pastoti natūraliai. Tačiau jeigu statistiškai vidutinei sveikai moteriai vyksta apie 12 ovuliacijų per metus, tai PCOS pacientė gali turėti mažiau nei 9 ovuliacijas per metus. Tokias pacientes visada nuraminu, kad jegu nevaisingumas yra tik dėl tik ovuliacijos sutrikimų, dažnai užtenka tinkamai „sužadinti” ovuliaciją medikamentais sėkmingo rezultato link.
– Kokios yra dažniausios nevaisingumo priežastys?
– Nevaisingumo priežastys gali būti įvairios: ir moterų, ir vyrų. Nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų. Per vienerius metus natūraliai pastoja ir gimdo 75 proc. moterų iki 30 metų ir 65 proc. moterų iki 35 metų. Nuo 35 metų tikimybė pastoti po truputį mažėja, o nuo 40 metų – žymiai. Taip pat su amžiumi daugėja savaiminių persileidimų.
Moterims būdingos nevaisingumo priežastys: ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, kiaušintakių patologija.
Vyrams dažniausiai nustatomas neaiškios kilmės nevaisingumas, net 34 proc., kai spermos kokybė būna prasta, spermatozoidai negyvybingi. Taip pat yra neaiškios kilmės nevaisingumas, kuris siekia net 10 procentų, kai priežastis lieka nenustatyta.
Nevaisingumo priežastimi gali būti ir lytiškai plintančios infekcijos. Pasitaiko ir tam tikri hormoniniai sutrikimai, kurie gali apsunkinti moters galimybes pastoti. Taip pat netinkamas gyvenimo būdas: antsvoris, rūkymas, lėtinis stresas
– Kurios iš jų išsprendžiamos be pagalbinio apvaisinimo?
– Esant ovuliacijos sutrikimams, hormonų disbalansui, nežymiems pakitimams spermogramoje gali užtekti ir paprastesnių sprendimų. Kartais užtenka tinkamo gyvenimo būdo, antsvorio korekcijos, lėtinio streso suvaldymo. Tačiau dažnai nevaisingumo gydymui reikia kompleksinio požiūrio į problemą. Gydytojas ir pacientai, t.y. pora turi „dirbti“ komandoje išvien.
– Kada pagalbinis apvaisinimas yra vienintelė išeitis?
– Esant moters kiaušintakių patologijai, sunkiems, nekoreguotiniems spermos pakitimams, specifinėms psichofiziologinėms problemoms, kai pora negali turėti kokybiškų lytinių santykių, pagalbinis apvaisinimas tampa vienintele išeitimi. Taip pat visiškai išsekus moters kiaušidžių rezervui, nesant judrių spermatozoidų vyro spermoje galima pasinaudoti donorinių ląstelių banko galimybe siekiant sėkmingo nėštumo.
– Ar pasitaikė jūsų praktikoje sėkmės istorijų, kai atrodė, jog jau viskas išbandyta, bet galiausiai pora susilaukia vaikų?
– Tokių istorijų tikrai yra ir dirbant jų daugėja, kas labai džiugina. Vienas iš neseniai įvykusių atvejų tai jauna pora, kur, deja, moters kiaušidžių rezervas buvo labai žemas. Anamnezėje buvo atliktos keturios sudėtingos pagalbinio apvaisinimo procedūros, tačiau norimo rezultato nepasiekta. Pritaikius inovatyvią kiaušidžių atjauninimo PRP (trombocitais praturtinta plazma) procedūrą, bei vėliau – dvigubos stimuliacijos metodą pavyko sėkmingai pastoti.
Taip pat nepamiršiu atvejo, kuomet pora iš nevilties jau buvo pradėjusi ruoštis IVF su donorinėmis kiaušialąstėmis, dėl moters prieš laiką išsekusio kiaušidžių rezervo. Tačiau pastojo natūraliai po atliktos, jau minėtos, kiaušidžių atjauninimo PRP procedūros.