Ketveri metai laukimo ir medikų durų varstymo: galiausiai priėmė lemiamą sprendimą
Diana, būdama vos 25-erių, su vyru Edvinu nutarė mėginti susilaukti vaikelio. Metus pora bandė prisišaukti gandrus patys, tačiau nesėkmingai, tad po metų ėmė varstyti medikų duris, ieškoti priežasčių, kodėl dviems jauniems žmonėms nepavyksta susilaukti palikuonių. Diana sako visuomet girdėjusi tą patį gydytojų atsakymą – normalus amžius iki 35-erių mėginti pastoti, nebūtina skubėti pas vaisingumo specialistus.
„Ko tik nebandėm per tuos metus. Ėmėmės visokių gudrybių su vyru, bet nepadėjo niekas: nei ovuliacijos skaičiavimas, nei medicininiai preparatai, nei tam tikros pozos ar teigiamos mintys“, – apie ilgus metus laukimo be rezultato atsimena moteris, galiausiai nutarusi registruotis ne eilinei ginekologinei apžiūrai, o vaisingumo specialistės konsultacijai.
Priežastis, kodėl per ketverius mėginimų metus porai nepavyko pastoti, iki šiol neaiški: tiek Dianos, tiek Edvino vaisingumo rodikliai, sako pašnekovė, buvo normalūs, tad diagnozė – neaiškios kilmės nevaisingumas. Pakliuvę į vaisingumo medikės Rasos Dargienės kabinetą, sutuoktiniai prašė tik vieno – kuo greičiau pradėti dirbtinio apvaisinimo procesą.
„Visą kelią link judviejų vaikučių – ilgą stimuliacijos vaistais kelią su daugybe injekcijų, dažnų vizitų tyrimams, Diana keliavo kantriai ir su šypsena. Jokių dvejonių! Žvelgiant atgal, net ir nekyla abejonė, kad kažkas galėjo nepavykti. Surinkus lytines ląsteles, kartu su embriologu aptariame labiausiai tinkantį apvaisinimo būdą. Vėliau, jau stebėdami embrionų augimą, ruošiamės jų perkėlimui. Lietuvoje pora gali nuspręsti, kokį embrionų kiekį kelti. Galima pekelti 1, 2 ar 3 embrionus“, – pasakoja Dianos ir Edvino šeimai padėjusi sulaukti stebuklo medikė, „Northway“ medicinos centro akušerė ginekologė Rasa Dargienė.
Kreiptis paskatino draugų pavyzdys: sėkmė aplankė po pirmojo bandymo
„Mūsų atveju išaugo trys embrionai. Kadangi mano gimda buvo tinkama išnešioti du vaisius, su gydytoja apsitarėme, ar būtų galimybė implantuoti du embrionus, o ne vieną. Pastojimo galimybė dirbtiniu būdu yra 50 proc., tad nutarėme perkelti du ir iš jų gal bent vienas įsitvirtins“, – kalba Diana, jau po keleto dienų nuo šios procedūros nėštumo teste išvydusi dvi juosteles, o kiek vėliau apžiūros pas gydytoją metu sužinojusi – jos kūne plaka net ne viena, o dvi širdelės.
R. Dargienė sako, jog vaisingumo problemos paliečia vieną iš 6–7 porų, tačiau ši diagnozė nėra nuosprendis. Šiuolaikinės ištyrimo ir gydymo galimybės padeda pakviesti vaikučius į jų taip kantriai laukiančias šeimas.
„Kelionė link nėštumo reikalauja susitelkimo, pasitikėjimo, kantrybės, rekomendacijų bei gydymo plano laikymosi. Kiekvienos poros istorijos ir skirtingos, ir savaip panašios. Dianos ir Edvino apsilankymas man padovanojo bendravimo lengvumą ir labai draugišką, pasitikėjimo kupiną kelią link judviejų išsvajotų vaikučių. Poros tikėjimas mūsų darbo rezultatais bei į draugų šeimą atkeliavęs vaikutis, taip pat pasaulį išvydęs po pagalbinio apvaisinimo procedūros, atliktos mūsų vaisingumo centre, paskatino juos atvykti mano konsultacijai“, – kalba medikė.
Amžius – ne moterų sąjungininkas: medikė įvardijo ribą, kurios geriau neperžengti
Anot R. Dargienės, Lietuva nyksta ir yra tarp keturių sparčiausiai senėjančių Europos valstybių, o gimstamumas per pastaruosius 20 metų sumažėjo dvigubai. Viena to priežasčių – nevaisingumas: „Vien Klaipėdos apskrityje 17 tūkstančių porų „nesulaukia gandrų“. Nors nevaisingumas yra liga, poros diagnozė, tačiau neretai jos galima išvengti.“
Medikės teigimu, riba, nuo kurios jau reikėtų susirūpinti ir kreiptis pagalbos – vieneri metai. Jeigu per tokį laikotarpį nepavyksta pastoti, pora turėtų kreiptis į vaisingumo specialistą. Jei moteris vyresnė nei 35 metų ir jos ciklas nereguliarus, yra endometriozė, buvo operacijų – reikia kreiptis jau po pusmečio, mat amžius moterims labiau negailestingas nei vyrams.
„Visgi ši liga paliečia ir jaunas poras. Pirminis nevaisingumas – kai nepavyksta pastoti nuo pat pradžių. Antrinis nevaisingumas – kai jau susilaukus pirmojo vaikučio nebepavyksta pastoti ar išnešioti antrą kartą. Pastaruoju metu daugėja antrinio nevaisingumo atvejų.“
Medikės teigimu, šiais laikais poros neretai pirmiausia planuoja studijas ir darbą, o šeimos kūrimą atideda vėlesniam laikui. Tada atsiranda probleminis faktorius – amžius, nes geriausias laikas moterims pastoti yra iki 35 metų. Vėliau pastojimo galimybės mažėja, didėja persileidimų rizika. Laikui bėgant kinta sveikatos būklė, atsiranda lėtinės ligos, kartais prireikia operacinio jų gydymo, kuris gali sumažinti kiaušidžių rezervą, pažeisti organus ir lemti nevaisingumą. Vaisingumą moterims mažina endometriozė, infekcijos, gimdos miomos, onkologija, netinkamas gyvenimo būdas, žalingi įpročiai.
Tarp nevaisingumo priežasčių – ir žalingi įpročiai, ir net kai kurios laisvalaikio pramogos
„Be abejo, yra daugiau priežasčių. Turi vykti pilnavertė ovuliacija ir bręsti kokybiška kiaušialąstė, turi būti aktyvūs, nepakitę spermatozoidai ir nepažeistas kelias jų susitikimui – pratekami kiaušintakiai. Ir visada lieka grupė nežinomųjų – kai atrodo, kad pora sveika, viskas gerai, tačiau pastojimas tiesiog neįvyksta. Viena iš priežasčių, kodėl vyrai, moterys ar poros kreipiasi į vaisingumo centrą – tai ir vaisingumo išsaugojimas ateičiai. Galima saugoti užšaldytas lytines ląsteles ar sukurtus embrionus“, – pasakoja gydytoja.
Dažnas žalingas įprotis yra rūkymas. R. Dargienė sako, jog į ją besikreipiančių porų iškart prašoma šio įpročio atsisakyti. Kartais koją kiša ir pernelyg didelis žmogaus fizinis aktyvumas, ir itin gausus papildų vartojimas, o kai kada priešingai – viršsvoris, blogi mitybos įpročiai. Vyro spermos kokybę, pasak medikės, neigiamai veikia raudonos mėsos vartojimas, pomėgis ilgai kaitintis pirtyse ar sūkurinėse voniose, profesionalus dviračių sportas, neretai netinkamas vitaminų ir maisto papildų vartojimas.
Ištyrus porą, sako R. Dargienė, parenkami vaistai, jų dozė, kuri leidžiama moteriai į paodį. Taip gydoma apie 10 dienų, vėliau atliekama kiaušidžių punkcija ir folikulų išsiurbimas. Procedūra atliekama su narkoze. Surinktos kiaušialąstės ir vyro sperma perduodama embriologui, planuojamas pagalbinio apvaisinimo būdas. Augantys embrionai stebimi, vertinami ir dažniausiai 3 – 5 parą talpinami į gimdą.
Gali prireikti keleto bandymų: medikė atsimena itin įspūdingą atvejį
„Pagalbinio apvaisinimo sėkmė siekia 50 proc. Kartais prireikia ir kito ar dar kito ciklo. Vėlgi, labai svarbu amžius. Optimaliausias laikas sėkmei – iki 39 metų. Sėkmę lemia ir visos komandos, vaisingumo specialistų, embriologų patirtis, laboratorijos įranga, kokybė. Kartais pastojama jau po pirmojo karto. O kitoms poroms pakanka vieną kartą pabandyti, kad nutartų – padariau viską, daugiau nebegaliu. Tuomet labai praverčia komandoje dirbančio psichologo pagalba.“, – kalba R. Dargienė.
Medikė atsimena bene įspūdingiausią atvejį, liudijantį, kaip besąlygiškai kai kurios poros nori susilaukti kūdikio: viena pora atvyko net devintam pagalbiniam apvaisinimui: „Aštuoni bandymai buvo nesėkmingi, o štai devintas mūsų vaisingumo centre – sėkmingas. Tokia laimės istorija ir žmonių atkaklumo, pozityvaus požiūrio bei mūsų centro specialistų gebėjimų įrodymas. Ką pora bepasirinktų, svarbiausia išlaikyti psichologinę ramybę ir palaikyti vienam kitą.“
Apie psichologinę pusę kalba ir šiandien dvynykus sūpuojanti Diana – moters teigimu ne injekcijos į pilvą ar nuolatinės medikų apžiūros, o būtent aplinkinių replikos buvo skaudžiausios: „Buvo ir pašaipių klausimų „Gal jūs nemokat ar nesugebat? Kas su jumis negerai?“. Visada buvo įtampa – kai tik vėluodavo „moteriškos dienos“, visada tikėdavaisi... Su vyru nei rūkom, nei geriam, visada vedėme sveiką gyvenimo būdą, tai ir sulaukdavom klausimų, kodėl, nors abu sportuojame, sveikai maitinamės, vis dar neturime vaikų. Atrodo, kad arba žmonės neišprusę, arba jų ši tema nepaliečia“, – sunkiausius akistatos su aplinkos neempatija metus atsimena moteris.
Skatina laiku atverti ne tik vaisingumo specialisto, bet ir psichologo duris
Kaltės, savigraužos, nusivylimo takus pramynusios Dianos prašau atsiminti akimirką, kuomet nėštumo teste galiausiai išvydo dvi juosteles – moteris sunkiai renka žodžius ir sako, jog nusiuntė testo nuotrauką keliems artimiausiems draugams, kad šie patvirtintų, jog mato tą patį. Vėliau sekė kelios valandos laimės ašarų ir į žodžius netelpančių emocijų. Nors triumfo akimirka atneša neapsakomai gerus jausmus, laukimo ir nesėkmių periodas gali griauti ir žmogaus pasaulėžiūrą, ir poros santykius.
Northway medicinos centro psichologė, konsultuojanti su vaisingumo problemomis susiduriančias poras, Vaida Figorienė, sako, jog tokia diagnozė neretai sudrebina žmogaus pasaulį ir bent kuriam laikui griauna ateities viziją, o aplinkinių klausimai gali dar labiau viską apsunkinti: „Tokia diagnozė pirmiausia paliečia savo tapatumo suvokimą, savo vaidmenį šiame gyvenime, kas yra nuspręsta kultūriškai. Dauguma moterų kelia sau vaidmenį susilaukti vaikų, pagausinti šeimą. Vyrams taip pat skaudu sužinojus, kad jie negali to daryti. Tai paliečia mūsų įsivaizdavimą, tikslus, lūkesčius“.
Pyktis, liūdesys, kaltė, didėjantis susierzinimas partnerio atžvilgiu – visa tai, pasak psichologės, tampa neretais nevaisingumo palydovais. Visgi V. Figorovienė sako sutikusi daugiau atvejų, kuomet ši diagnozė tik dar labiau suartina porą, o ir požiūris į dirbtinį apvaisinimą metams einant kinta, laisvėja. Vis dėlto, lieka pacientų, kuriuos kamuoja dvejonės dėl gebėjimo priimti kūdikį kaip savą po dirbtinio apvaisinimo procedūros, ypač jei jos metu naudotos donoro ląstelės. Psichologė pirmiausiai pataria neneigti problemos ir išdrįsti kreiptis pagalbos:
„Nors viešoje erdvėje yra gausybė prieinamos informacijos, bet daug jos sklando nepatikrintos, prieštaringos. Gydytojas yra tas žmogus, kuris turi patirtį, praktiką ir gali į labai daug dalykų atsakyti apie konkretų poros atvejį. Antra, kai išgirstama diagnozė ir juntama, kad kyla klausimų, nes tai – nekasdienis dalykas, su kuriuo anksčiau gal neteko susidurti, net girdėti artimoje aplinkoje, labai skatinčiau naudotis psichologo, psichoterapeuto paslaugomis. Visada geriau ateiti pradžioje, nei kai ta problema užsitęsusi ir reikia spręsti ilgalaikes to pasekmes.“