Hematologė Eglė Simaškienė pastebi, kad reikėtų atkreipti dėmesį į šeimos genetiką, mat kai kurie faktoriai didina riziką, o juos pakeitus ji sumažinama. Norint išvengti kraujo ligų svarbu ne tik gauti pakankamai geležies ir kitų būtinų vitaminų, bet ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Gydytoja papasakojo, kokiais mitais tikime iki šiol ir kaip gyventi, kad išvengtume šių susirgimų.
– Kokios kraujo ligos pasitaiko dažniausiai?
– Dažniausiai pasitaikanti liga yra anemija. Kitos dažnos hematologinės ligos yra krešėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, hemofilija, trombozės, piktybinės kraujo ligos: leukemijos, limfomos, mieloma.
– Ar yra paveldimų kraujo ligų?
– Kai kurios kraujo ligos gali būti paveldimos, tokios, kaip hemofilija, talasemija.
Kitoms kraujo ligoms išsivystyti gali kilti didesnė rizika, jei tėvai sirgo tam tikromis onkologinėmis kraujo ligomis (leukemijomis, limfomomis). Tokiu atveju vaikai gali paveldėti tam tikrus genus, kurie didina riziką susirgti tomis ligomis. Tačiau, net ir turint šią riziką, dar yra tam tikri gyvenimo būdo, aplinkos faktoriai, kurie irgi didina šių ligų riziką, o vengiant jų, rizika mažėja. Tad net ir turėdami genetinį polinkį, pacientai nebūtinai suserga.
– Dėl kokių kitų priežasčių susergama anemija?
– Anemija galima susirgti dėl geležies stokos, vitamino B12 ar Folio rūgšties stokos. Tačiau anemija gali būti ir esant kitoms lėtinėms ligoms (inkstų, širdies nepakankamumui, lėtiniams uždegiminiams procesams ir kt. ), tai pat, dėl hemolizinės anemijos ar kitų hematologinių ligų. Anemijų diferencinė diagnostika yra labai plati ir priežasčių gali būti įvairiausių. Tačiau dažniausiai pasitaikanti priežastis yra geležies stoka, nes geležies stokos mažakraujystė sudaro apie 30 proc. visų mažakraujysčių atvejų.
– Sakoma, kad mažakraujystę galima išgydyti tiesiog valgant daug burokėlių, ar tai tiesa?
– Kalbant apie geležies stokos mažakraujystės gydymą raudonos spalvos daržovėmis – dažniausiai tai yra mitas. Nepaisant to, kad burokėliai turi gausiai geležies, esant jo stokai ir siekiant greito atsako ar progreso sustabdymo, pacientams yra skiriami elementinės geležies papildai.
– Kokie maisto produktai padeda išvengti anemijų?
– Pilnavertiškai, subalansuotai maitinantis turėtume nesirgti anemijomis, tačiau neretai būna ir kitų aplinkybių (gausus menstruacinis kraujavimas, kraujavimai iš virškinamojo trakto ar kitos virškinamojo trakto ligos, būklės po operacijų), kurios gali sąlygoti geležies stokos atsiradimą.
Jei esame sveiki ir norime palaikyti normalų geležies kiekį, turėtume vartoti raudoną mėsą, jūros gėrybes, tuną, ankštines kultūras (juodąsias pupeles, lęšius), avižas, grikius, špinatus, arbūzus, razinas, džiovintus abrikosus, bulves su lupena. Jei norime būti užtikrinti, kad pakankamai suvartojame folio rūgšties ir vitamino B12 (kurių stoka sąlygoja anemiją), turėtume nepamiršti vartoti žalios spalvos lapines daržoves, kiaušinius, sūrį, pieno produktus, riešutus.
– Kokie įpročiai, maistas gali paskatinti šias ligas?
– Atsisakius anksčiau minėtų produktų, šiek tiek apribojame būtinų vitaminų, mikroelementų gavimą. Pavyzdžiui, netiesa, kad vegetarai būtinai serga geležies stokos mažakraujyste, nes geležies yra pakankamai ir augalinės kilmės maisto produktuose. Tačiau veganai, negaudami iš savo vartojamų maisto produktų vitamino B12, turi riziką susirgti megaloblastine anemija ir dėl to tą trūkumą turėtų papildyti vitamino B12 maisto papildais.
Alkoholio nesaikingas vartojimas sutrikdo folio rūgšties įsisavinimą ir dėl to gali išsivystyti megaloblastinė anemija. Tam tikrų vaistų ilgalaikis vartojimas taip pat gali turėti įtakos anemijos išsivystymui, todėl, ilgai vartojant vaistus, dėl papildų vartojimo reiktų pasitarti su jus gydančiu gydytoju.
– Kokie simptomai įspėja, kad laikas išsitirti kraują?
– Mažakraujystės simptomai yra nuovargis, energijos stygius, koncentracijos stoka, gali būti atsiradęs irzlumas, galvos skausmas, mieguistumas, blogesnis fizinio krūvio toleravimas, gali atsirasti dažnas širdies plakimas ar padidėjęs dusulys fizinio krūvio metu.
– Kaip dažnai reikėtų profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus?
– Esant galimybei, kas 6 mėnesius.
– Apie kokias kraujo ligas gali įspėti energijos stygius, silpnumas?
– Dažniausiai apie anemiją, tačiau tai gali būti ir kitų, sunkesnių ligų, simptomai.
– Kokiais tyrimais nustatomos kraujo ligos, ar pakanka bendro tyrimo?
– Pagrindinis tyrimo metodas, kuris gali parodyti, kad kažkas yra pakitę – bendras kraujo tyrimas, tačiau vien jo ligos patikslinimui nepakanka. Anemijoms patikslinti reikia atlikti ir kitus biocheminius kraujo tyrimus, o esant agresyvių ar retų ligų įtarimams, atliekame ir sudėtingesnius laboratorinius, genetinius ar net kaulų čiulpų tyrimus.
Tiesa, įtariant limfomą, bendrame kraujo tyrime pakitimų gali ir nebūti.
– Tiesa, ar mitas, kad kūdikiams negali trūkti geležies, nes reikiamą kiekį gauna iš mamos organizmo?
– Kūdikiams besimaitinantiems mamos pienu iki 6 mėnesių turėtų pakakti su juo gaunamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų. Po 6 mėnesio, kūdikiai turėtų reikiamas papildomas maistines medžiagas gauti su primaitinimu. Tai yra idealių aplinkybių sąlygos. Tačiau, būna tokių situacijų, medicininių aplinkybių, kad ir iki 6 mėnesių ar po jų, kūdikiui reikės papildomai geležies ar kitų medžiagų, tad, neretai kiekviena situacija yra individuali.