„Northway“ Dermatovenerologė Ramunė Jurčiukonytė sako, kad būtent dėl neapsižiūrėjimo kartais žmonės per vėlai pastebi neįprastą darinį, o tai gali baigtis blogai. Gydytoja papasakojo, kas rodo apgamo ar kito darinio piktybėjimą, kokiais būdais jie tiriami ir kada būtina kreiptis į specialistus.
– Kaip nustatoma ar apgamas arba kitas darinys yra pavojingas sveikatai?
– Padaroma analizė, atliekamas išsamus klinikinis tyrimas, įvertinamas vienoks ar kitoks darinys su paprastu klasikiniu dermatoskopu, jei reikia, naudojamas ir skaitmeninis dermatoskopas. Jei kyla daugiau įtarimų, atliekama odos biopsija ištiriant morfologinį pašalintos odos gabalėlį. Gavus išsamius atsakymus, nustatoma diagnozė ir parenkamas gydymo ar šalinimo metodas.
– Ar diagnostika – skausminga?
– Tyrimai būna neinvaziniai ir invaziniai. Dermatoskopija – neinvazinis odos ir kraujagyslinių darinių tyrimas, kurio dėka įvertinama odoje esančių darinių struktūra ir spalvos pokyčiai.
Skaitmeninė dermatoskopija – lyderiaujantis metodas, naudojamas gerybinių ir piktybinių darinių, ankstyvajai odos vėžio diagnostikai. Tai neinvazinis tyrimo būdas, leidžiantis nustatyti ir sukurti duomenų bazę, o, svarbiausia – periodiškai sekti, kaip keičiasi pigmentinis apgamas laikui bėgant.
Odos biopsija ir morfologinis ištyrimas atliekamas, siekiant galutinai įsitikinti odos darinių (ikinavikinių/navikinių) ir apgamų diagnozės tikslumu. Ji atliekama lokaliai nuskausminus odą. Paimamas mažas odos gabaliukas, kuris siunčiamas tyrimui į laboratoriją. Žaizdelė, atsiradusi biopsijos vietoje, pilnai užgyja per 10-14 dienų. Jos vietoje lieka vos pastebimas mažas randelis. Procedūra ir laikotarpis po jos nesutrikdo kasdienės veiklos.
– Jei apgamas atsiranda kūno vietoje, kur jis nuolat liečiamas, pavyzdžiui, ant pado, yra didesnė tikimybė, kad jis taps pavojingas?
– Nuolat kliudomas odos darinys, pavyzdžiui, papuošalais, drabužiais, šukuojantis, aktyviai sportuojant ir panašiai, gali padidėti, parausti, net kraujuoti, gali atsirasti supiktybėjimo rizika. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti tokį odos darinį pašalinti.
– Kokiais atvejais darinį ant kūno būtina pašalinti?
– Kai jis trukdo buityje, yra traumuojamas ir kelia skausmą. Gydytojas apžiūri visus odos gerybinius, ikinavikinius ir navikinius darinius bei apgamus, aptaria tyrimų ir gydymo metodus bei šalinimo galimybes. Jei randa įtartiną darinį, galintį kisti arba jei jis jau yra piktybinis navikas, delsti negalima, gydytojas siūlo jį šalinti.
Odos dariniai gali būti pigmentiniai ir nepigmentiniai. Apgamai ir melanoma priskiriami pigmentiniams, o bazalinių ląstelių karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, aktininė keratozė bei įvairūs gerybiniai dariniai – nepigmentiniams. Melanoma labiausiai akcentuojama, nes tai – piktybinis, greitai besivystantis ir dėl to labai pavojingas navikas. Vis dėlto naujų jos atvejų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje per metus diagnozuojama nepalyginamai mažiau nei kitų odos vėžio formų.
– Kokios odos ligos – pavojingiausios?
– Kokiais būdais atliekamas šalinimas?
– Moderniausias gydymo metodas – lazeriu. Šalinant odos darinius dažniausiai naudojami destrukciniai lazeriai. Jo veikimas paremtas tuo, kad odos dalis išgarinama. Tokiu būdu nepažeidžiami aplinkiniai audiniai, o kosmetinis rezultatas – toks, kokio ir norima.
Šis būdas skiriasi nuo elektrokoalgiuliatoriaus, kriodestrukcijos, radiochirurginio aparato, nes nenukenčia aplinkiniai audiniai. Kitais atvejais galima temperatūrinė iškrova, arba aukšto dažnio elektros srovės, kurios suardo audinius ne tik toje vietoje, kurioje šaliname audinius, bet ir aplinkui – dėl to gali atsirasti didesnių odos nudegimų. Tai ne tik paviršinis, bet ir giluminis audinių suardymas. Tad kosmetinis rezultatas, taikant ne lazerinį metodą, o kitus, gali būti ne toks geras.
Aišku, tiek radiochirurginis aparatas, tiek elektrochirurginis aparatas, tiek destrukcinis lazeris yra puikūs, vienas kitą papildantys. Bet kokiu atveju, gydytojas atlikęs tyrimus nusprendžia, kokį gydymo metodą taikyti.
– Dėl kokių problemų pacientai į jus kreipiasi dažniausiai?
– Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl estetinių bėdų, jiems nepatinka apgamas ar odos darinys. Reikėtų kreiptis į specialistus jei, tarkime, darinys didėja, keičiasi, atsiranda nauji apgamai arba yra įgimtas apgamas ir jis didėja bėgant laikui.
– Galbūt žmogus pats gali nustatyti, ar, pavyzdžiui, seniai ant kūno esantis apgamas piktybėja?
– Žmonės labiausiai bijo piktybinio odos vėžio, melanomos atsiradimo. Melanoma atsiranda nebūtinai iš apgamų, bet ir visiškai sveikoje odoje. Tokie atvejai sudaro beveik 70 proc. visų melanomos atvejų. Naujo pigmentinio darinio atsiradimas, ypač po deginimosi saulėje, gali būti itin svarbus. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į naujo apgamo atsiradimą, bet ir į jo pokyčius bei augimo greitį. Savo kūno odą reikėtų nuodugniai apžiūrėti, atsistoti prieš didelį veidrodį ir su mažu veidrodžiu apžiūrėti odą tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Atkreipti dėmesį į apgamų formą, kraštus, spalvą, dydį.
– Kokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją?
– Atsiradus naujam apgamu ar dariniui, kuris sparčiai keičiasi, didėja, skauda, derėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, dermatologą ar onkologą. Gydytojas, įvertinęs rizikas, sudaro ilgalaikį stebėjimo planą. Vieniems pataria vėl ateiti po trijų mėnesių, kitiems – po dvejų metų. Jei per apžiūrą koks nors darinys specialistui pasirodo įtartinas, atliekama biopsija ir histologinis tyrimas, tik po to siūlomas tam tikras gydymas. Estetiniais sumetimais vieną ir daugiau gerybinių odos darinių galima pašalinti lazeriu iškart, konsultacijos metu.
– Įvairių ataugėlių atsiranda ir ant lyties organų, ar galima jas šalinti dėl estetinių priežasčių?
– Visus darinius, nepaisant, ant kurios kūno vietos jų atsiranda, reikėtų tirti pagal tam tikrus kriterijus. Genitalijų srityje yra tam tikrų niuansų, nes čia susidarantys dariniai dažnai būna kandinomos arba venerinės karpos. Tai yra lytiniu būdu perduodamo žmogaus papilomos viruso sukeliami dariniai. Dėl to turėtų būti atliekama dermatovenerologinė apžiūra ir nustatoma, ar tai yra viruso sukeltas, ar kitoks darinys. Jei nustatoma, kad tai – kandinomos, žmogus gali platinti šį virusą, tad vien pašalinimo nepakanka ir reikia gydymo.
– Ar apgamus bei ataugas galima šalinti ir vaikams, yra nustatyta amžiaus riba?
– Nėra jokių amžiaus apribojimų. Dariniai šalinami tik pagal medicines indikacijas. Skirtingoms amžiaus grupėms susidaro skirtingi dariniai, į tai irgi svarbu atkrepti dėmesį. Jeigu vaikams dažniau šalinami kraujagysliniai dariniai, apgamai, virusinės karpos, tai senjorams šalinama seborėjinės keratozės, papilomos, minkštosios fibromos ir kiti ikinavikiniai ar navikiniai odos dariniai.
Gydytoja paneigia mitą, kad pašalinus apgamą, atsiranda melanoma.
– Šis mitas atėjęs dar iš senų laikų ir sėkmingai gyvuoja. Žmogaus atmintis neretai koncentruojasi į blogus dalykus, taip pat dažnam kiekvienas darinys atrodo, kaip apgamas. Jeigu žmogus lankėsi onkologinėje įstaigoje ir jam chirurginiu būdu šalintas darinys, o vėliau diagnozuota melanoma, neretai šie du įvykiai suplakami į vieną. Įprasto apgamo ar darinio chirurginiu būdu šalinti nereikia. Jeigu tai daroma ir toliau tiriama, reiškia, kad gydytojas įtaria piktybėjimą.
Jeigu įtariamas piktybinis apgamas, jis pašalinamas chirurgiškai ir ištyrus nustatoma melanoma, reiškia, ji jau buvo organizme. Konkrečiai dėl pašalinimo liga neatsiranda.