Kojų tinimas po karantino vargina daugiau žmonių: kas tai lemia?
Medicinos centro „Northway“ gydytojas angiochirurgas Rokas Petrutis pastebi, kad pacientai kojų tinimu skundžiasi gan dažnai. Vienos priežasties, kodėl gali tinti kojos, nėra – nors jų esama daug ir įvairių, gydytojas įvardija, kokios sutinkamos dažniausiai.
„Kojų tinimo priežastys gali būti labai įvairios – tai gali būti skysčio kiekio padidėjimas audiniuose, kuris atsiranda dėl širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimo, ar sutrikus skysčių ištekėjimui iš kojų. Taip pat kojos gali tinti esant limfinės sistemos ligoms ar onkologiniam procesui, sutrikus kojų veninei kraujotakai, dėl venų užsikišimo, esant trombozei ar lėtiniam veniniam nepakankamumui. Taip pat kojų tinimo priežastimi gali būti sąnarių ligos ar trauma, persirgtos odos-paodžio infekcinės ligos, pavyzdžiui, rožė“, – dažniausias kojų tinimo priežastis vardija R. Petrutis.
Pastebima, kad sustiprėjusiu tinimu dažniau skundžiamasi per karsčius, ilgai stovint, sėdint. Pasak gydytojo, tiriant tokius pacientus, neretai nustatomos kelios, nors ir nelabai išreikštos, tinimą galinčios sukelti patologijos, kurių visuma nulemia kojų tinimą.\
Pastaruoju metu gydytojai dažnai sutinka ir kojų tinimo atvejus, susijusius su karantino pasekmėmis – padaugėjo pacientų, kuriems atsirado tinimas dėl viršsvorio, kurį įgijo Covid-19 karantino metu.
Tinstančios kojos gali įspėti apie klastingą ligą – venų varikozę: kas tai?
Viena dažnesnių ir pavojingesnių kojų tinimo priežasčių, į kurią gydytojas kraujagyslių chirurgas nori atkreipti didžiausią dėmesį, yra lėtinis veninis nepakankamumas, kuris gali pasireikšti venų varikoze. Nustatyta, kad net 35 proc. JAV suaugusių gyventojų turi lėtinio veninio nepakankamumo požymius.
„Norėčiau populiariai paaiškinti, kas yra lėtinis veninis nepakankamumas. Į kojas kraujas įteka arterijomis, o išteka venomis. Venos, išsidėsčiusios kojų raumenyse, vadinamos giliosiomis, o kojų paodyje – paviršinėmis. Yra dvi pagrindinės, kamieninės paodžio venos: tai didžioji paodžio vena, kuri yra vidinėje šlaunies ir blauzdos pusėje, ir mažoji paodžio vena, kuri yra blauzdos nugarinėje pusėje. Į jas kraujas suteka iš kitų paodžio venų. Šie du kamienai turi vožtuvėlius, kurie neleidžia ištekėjusiam kraujui grįžti atgal į koją.
Anot kraujagyslių chirurgo, lėtinį veninį nepakankamumą išduoda telangiektazijos – išsiplėtusios smulkios, mažiau kaip 1 milimetro diametro venutės odoje. Kiti lėtinį veninį nepakankamumą išduodantys faktoriai – retikulinės venos, esančios po oda (iki 3 milimetrų diametro) ir varikozinės veninės šakos.
Kojų nuovargis ir tinimas gali išaugti į rimtas komplikacijas
R. Petrutis pažymi, kad didesnę riziką sirgti kojų venų varikoze turi vyresnio amžiaus pacientai, kelis nėštumus turėjusios moterys, nutukę ir ilgai stovintys pacientai. Polinkis į kojų venų varikozę gali būti paveldėtas, jei šia liga yra sirgę šeimos nariai. Taip pat pastebima, kad kojų venų varikozė dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.
„Kai kurie venų varikoze sergantys pacientai skundžiasi kojų nuovargiu, tinimu, skausmingumu. Blogai, kai ignoruojami blauzdos odos ir paodžio pakitimai, tokie kaip odos paraudimas, patamsėjimas, galima egzema, niežulys, sukietėjimas. Progresuojant varikozei, atsiranda kojos edema, blauzdos vidinės pusės paraudimas, hiperpigmentacija, vystosi odos ir paodžio sklerozė, atsiranda blauzdos opa“, – įspėja R. Petrutis.
Pacientai mano, kad problema sprendžiama tik išsiplėtusių venų šalinimu: tai – mitas
Ką šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti pacientams, kenčiantiems nuo kojų venų varikozės? Pasak gydytojo angiochirurgo, šiandien esama daug varikozei gydyti skirtų metodų, kurie turi savo privalumų ir trūkumų, o gydymo sudėtingumas priklauso nuo varikozės išplitimo.
„Ligai pažengus, reikės didesnės intervencijos. Gydymo sėkmė priklauso ir nuo individualių venų savybių – vienos pasiduoda gydymui gana lengvai, su kitomis kyla sunkumų. Reikėtų akcentuoti, kad gydant paveikiama tik dalis kojos venų, o kitos, kurios tuo metu yra sveikos, galimai yra iš tokių pat savybių turinčių audinių. Laikui einant, šios venos taip pat gali išsiplėsti, gali atsirasti veninio nepakankamumo požymiai“, – įspėja R. Petrutis.
„Reikėtų žinoti, kad dabar paplitęs darbas stovint 12 valandų labai gadina venas. Todėl rekomenduotinos poilsio pertraukos ir profilaktinės kompresinės kojinės“, – pataria kraujagyslių chirurgas.
R. Petrutis praktikoje neretai susiduria ir su klaidingais pacientų įsitikinimais. Anot jo, itin paplitęs mitas – kad kojų nuovargis ir skausmingumas dings vos tik panaikinus paryškėjusias kojų venas ir kapiliarus. Procedūra, kurios metu pašalinami išsiplėtę kapiliarai, vadinama skleroterapija, tačiau ne visais atvejais gydymas turi būti pradedamas nuo jos.
„Neretai pacientai kreipiasi dėl kapiliarinės varikozės, pageidaudami skleroterapijos ir norėdami, kad dingtų kojų nuovargis, skausmingumas. Ištyrus pacientą, stebime, kad problema visai ne šioje smulkioje varikozėje. Kai kuriais atvejais gydymą pradėti reikėtų ne nuo skleroterapijos“, – sako R. Petrutis.