Kas yra tas „pavasarinis nuovargis“?
Kaip aiškina šeimos gydytojas V. Morozovas, jo vaikystėje, t.y. prieš 35-40 metų, „pavasarinio nuovargio“ diagnozė išties egzistavo. Ir šiomis dienomis kai kurie pacientai šį sveikatos sutrikimą neretai diagnozuoja sau patys.
„Neva žiemą nėra vaisių, daržovių, nėra kaip gauti vitaminų, visi blogai maitinasi ir visi pavargę. Tokio dalyko iš tikrųjų nėra. Bet yra toks dalykas, kaip sezoninis afektinis sutrikimas. Jis siejamas su tuo, kad žiemą mes kaip meškos įsirausiam į savo urvą, sėdime šiltai, daugiau valgome, mažiau judame, mums šalta, tingisi, gauname mažiau šviesos ir mažiau bendraujame. Tai atitinkamai atsiliepia mūsų sveikatai“, – aiškina gydytojas.
V. Morozovo teigimu, šis sveikatos sutrikimas ypač išryškėjo prasidėjus pandemijai. Pastaruosius dvejus metus žmonės daug laiko praleido karantine, kai kuriems teko patirti ir saviizoliacijos kančias: ženkliai sumažėjo fizinis aktyvumas, didžiąją dalį laiko teko praleisti patalpose, buvo nevengiama sočiau pavalgyti, trūko socialinio kontakto. Todėl kai kuriems šis sutrikimas ėmė reikštis šviesesniu ir šiltesniu metų laiku ir didesnė dalis žmonių iš tiesų susidūrė su šios ligos problema.
Tam, kad pacientui iš tiesų būtų diagnozuotas šis sutrikimas, gydytojas pabrėžia: simptomai turi pasižymėti sezoniškumu. Jie turėtų pasireikšti spalio-lapkričio mėnesiais ir tęstis iki kovo-balandžio bei kartotis dvejus metus iš eilės.
Visgi, specialistas atkreipia dėmesį, kad šį sveikatos sutrikimą galima diagnozuoti tik tada, kai atmetamos visos kitos ligos. Pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai ar reikšminga geležies stoka žmogaus organizme. Pasak gydytojo, šio sutrikimo bent vieną simptomą tikrai jaučia visi jo pacientai, todėl ši liga išties aktuali kiekvienam.
„Aš nuovargiu pradėjau domėtis tuo metu, kai buvo labai labai liūdnas pavasaris, prieš 5-6 metus, kai buvo cepelininis dangus. Kiekvieną dieną iki pat balandžio vidurio, pas mane masiškai ėjo žmonės, kurie skundėsi vienokiu ar kitokiu nuovargiu, sumažėjusiu nedarbingumu. Tad bent vieną simptomą tikrai gali jausti dažnas“, – pasakoja jis.
Nėra saulės – nėra sveikatos?
Atlikus visus reikalingus tyrimus ir įsitikinus, kad pacientui išties sezoninis afektinis sutrikimas, gydytojas rekomenduos keletą pagrindinių dalykų, jog sveikata pradėtų gerėti.
Pirmiausia, pasak V. Morozovo, gydytojai šio sutrikimo kamuojamiems pacientams rekomenduoja praleisti kiek įmanoma daugiau laiko natūralioje saulės šviesoje. Būtent dėl jos trūkumo žmones pradeda varginti įvairūs anksčiau minėti simptomai. Jiems pradeda trūkti vitamino D, dėl to suprastėja nuotaika, atsiranda apatija, pasireiškia kiti šiai ligai būdingi požymiai.
„Deja, bet žiemą dažniausiai su tamsa išeiname, su tamsa sugrįžtame namo. Tačiau jeigu yra galimybė, nors iš tiesų mes visi ją turime, tik ne visi pasinaudojame, turime išeiti pasivaikščioti šviesiu paros metu. Valandai, pusvalandžiui, nors ir saulė švies pro debesis, bet gerai sveikatos būklei užtikrinti ja būtina pasidžiaugti“, – sako jis.
Tačiau tiems, kurie saule mėgautis tikrai negali ar neranda tam tinkamo laiko, gydytojas rekomenduoja priemonę, kuri gali kompensuoti natūralią saulės šviesą.
„Šioje vietoje mums labai padeda tokios saulės šviesos lempos (angl. sunlight lamps), kurios šviečia daugiau negu dešimties tūkstančių liuksų stiprumu. Ir manoma, kad nuo 40 minučių iki valandos pabuvus prie tokios, kad ir dirbtinės, saulės šviesos – mes ženkliai pageriname savo hormoninę reguliaciją, kuri sutrinka dėl saulės šviesos trūkumo. Jeigu nepavyksta žmogui išeiti ir pasidžiaugti tikrąja saule, jis tada džiaugiasi dirbtine“, – pasakoja jis.
Dažnas gali pagalvoti, kad šią lempą gali pakeisti soliariumas, todėl gydytojas skuba užbėgti tokioms mintims už akių ir grūmoja pirštu: soliariumas čia netinka. Jis suteiks malonumą, tačiau visai ne naudą sveikatai.
„Jeigu išbūsite ten 40 minučių – nežinau, kas iš jūsų liks. Ir šviesos spektras, kuris reikalingas odai įdegti, nebūtinai yra tas, kuris aktyvuoja mūsų serotoniną ir dopaminą, ką būtent ir daro saulė. O saulės šviesos lempa yra medicininė prekė, ją galima parsisiųsti iš visokiausių internetinių prekeivių ir drąsiai naudotis, tikrai neperdozuojant. Galima pasikabinti vonioje: kol žmona iš ryto „nusipieš“ veidą ar vyras nusiskus barzdą – reikiamas saulės šviesos kiekis bus gautas“, – sako V. Morozovas.
Mediko teigimu, norint išvengti sezoninio afektinio sutrikimo, būtinas ir fizinis aktyvumas, kuris teiktų ne tik malonumą bei padėtų atsipalaiduoti po sunkių darbų, bet ir garantuotų didžiulę naudą sveikatai.
Jeigu pacientas, kamuojamas šio sutrikimo, patiria ir miego sutrikimus ar liūdnas emocijas, jam gydytojas gali skirti ir medikamentus, kurie padėtų išvengti šios nemalonios sveikatos būklės.
Ne visi skuba gydytis
Medicinos centro šeimos gydytojas pasakoja, kad tikrai ne visi skuba ieškoti sezoninės apatijos priežasties. Kai kuriems ši būklė gerai pažįstama, sutrikimus jie patiria tikrai ne pirmą kartą, o atėjus šiltajam metų periodui būklė susitvarko ir žmonės numoja ranka.
Gydytojas sako, kad ši sveikatos būsena susitvarko savaime, kai ateina pavasaris ir šiltasis metų periodas. Tačiau tie, kuriems rūpi jų sveikata, turėtų susirūpinti gerokai anksčiau ir imtis veiksmų, gydančių patiriamus simptomus. O dar geriau, jei prevenciškai elgiamės taip, kad šios būklės pavyktų apskritai išvengti.
„Jau dabar pakeistas laikas į vasarinį, mes turime ilgesnius, šviesesnius vakarus, saulės daugėja. Labai tikėtina, kad net jei mes nieko ir nedarysime, per artimiausias kelias savaites mūsų savijauta pagerės. Tačiau mes rizikuojame spalį-lapkritį vėl įkristi į tą patį liūdesio ir neveiksnumo liūną.
Jeigu mus tenkina kaip meškoms pramiegoti žiemą, priaugti kelis kilogramus, tada džiaugtis saule ir atsigauti – nieko daryti nereikia. Jeigu tas žiemos miegas mums nepatinka, tada reikėtų kažko imtis. Visų pirma, koreguoti savo elgseną“, – aiškina medicinos gydytojas.