„Northway“ klinikos bendrasis, abdominalinis chirurgas, koloproktologas Deividas Narmontas ir Klaipėdos „Northway“ klinikos abdominalinis (pilvo) chirurgas, proktologas, endoskopuotojas, echoskopuotojas Olegas Deduchovas atsakė į visus klausimus, galinčius kilti apie hemorojų.
Priežastys, rūšys ir gydymas
Kokios dažniausios hemorojaus priežastys? Gydytojų teigimu, jos gali būti tiek genetinės, tiek nulemtos gyvenimo būdo.
„Didelę dalį lemia genai, tačiau mes, pasirinkdami gyvenimo būdą, labai prie jų prisidedame. Jeigu kietėja viduriai, reikia išsiaiškinti, kodėl jie kietėja. Gali būti organinės priežastys, pavyzdžiui, ilga riestinė (storoji) žarna. Tačiau svarbu, kad mediko žodžiai nevirstų pasiteisinimu, neva štai, nustatyta, kad turiu ilgą storąją žarną, tai negaliu nieko padaryti. Gali! Galima gerti daugiau vandens ir valgyti daugiau skaidulinio maisto.
Kalbant apie hemorojų, svarbu pakankamai judėti, daryti fizinius pratimus. Sportas yra gerai, bet persistengti irgi nereikia. Kai kurie pacientai sako dviračiu nuvažiuojantys po 40 kilometrų per dieną ar kilnojantys didelius svorius. Tai gali išprovokuoti priešingą efektą, tiesiog reikia rasti individualias savo kūno galimybių ribas. Sėslus gyvenimo būdas, sėslus darbas irgi yra svarbūs veiksniai“, – sakė gydytojas D. Narmontas.
O. Deduchovas taip pat įvardijo dažniausias hemorojaus atsiradimo priežastis.
Hemorojus gali išsivystyti dėl padidėjusio slėgio apatinėje tiesiojoje žarnoje dėl tokių rizikos veiksnių kaip stangos tuštinantis, ilgas sėdėjimas tualete (ypač su telefonu), lėtinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, nutukimas, nėštumas, dažni analiniai lytiniai santykiai, mažai skaidulų su maistu, reguliariai kilnojami svoriai darbe arba sporto salėje (pritūpimai su svoriais ir panašiai). Su amžiumi didėja hemorojaus rizika. Taip yra todėl, kad audiniai, palaikantys tiesiosios žarnos ir išangės venas, gali susilpnėti ir ištempti. Moterims taip gali atsitikti ir nėštumo ar gimdymo metu“, – sakė medikas.
Hemorojus gali būti vidinis arba išorinis.
Pasak O. Deduchovo, išoriniai hemorojiniai mazgai yra po oda aplink išangę. Jų požymiai ir simptomai gali būti tokie: niežėjimas ar dirginimas išangės srityje, skausmas ar diskomfortas, patinimas aplink išangę, kraujavimas. Vidiniai mazgai yra tiesiosios žarnos viduje: „Paprastai jų nematote ir nejaučiate, retai sukelia diskomfortą. Jie pasireiškia neskausmingu kraujavimu tuštinantis. Ant tualetinio popieriaus ar tualete galite pastebėti nedidelį ryškiai raudono kraujo kiekį.“
D. Narmontas pabrėžė, kad išorinis hemorojus yra tarsi užleisto vidinio hemorojaus tęsinys, pasekmė.
„Išorinis – tai užleisto vidinio hemorojaus pasekmė. Jiems gydyti taikomi skirtingi būdai. Vidiniam hemorojui gydyti galima taikyti guminių žiedų ligatūrų metodą (Barono operaciją), kai vidiniai hemorojiniai mazgai apspaudžiami guminiais žiedais ir taip nutraukiamas jų maitinimas. Tai daroma visiškai neskausmingoje zonoje ir operacija atliekama nenuskausminus. To paties metodo taikyti išorėje atsiradusiems hemorojiniams mazgams būtų neįmanoma, nes išorėje daug nervų galūnėlių ir skausmas būtų neištveriamas. Kitas dažniausias vidinių hemorojinių mazgų chirurginis gydymo būdas – lazerinė hemorojaus operacija. Jeigu išoriniai hemorojaus mazgai trukdo kokybiškai gyventi (kimba už kelnaičių, jas ištepa, reikia nuolat apsiplauti ar pan.), juos pašalinti (išpjauti) galima chirurginės operacijos metu. Dažniausiai atliekama tokia operacija, kai sutvarkomi vidiniai mazgai kartu su išoriniais“, – informavo specialistas.
O. Deduchovo teigimu, operacijos prireikia tik nedidelei daliai ligonių.
„Simptomų nesukeliančių hemorojinių mazgų gydyti apskritai nereikia. Pajutus paūmėjimą, gydyti ir simptomams numalšinti tinka flavonoidai, įvairūs tepalai, vonelės su kalio permanganatu arba ramunėlių nuoviru po 10–15 minučių du ar tris kartus per dieną. Dažnai tenka griebtis skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų, taip pat ir nuo vidurių užkietėjimo. Jeigu per savaitę simptomų numalšinti nepavyksta, reikėtų kreiptis į specialistus“, – patarė jis.
Mitai ir tikrovė
Pasakymą, kad analinis seksas provokuoja hemorojų, D. Narmontas priskiria prie mitų.
„Nebent kalbame apie kasdienius analinius santykius, tada gal ir gali sudirginti. O jeigu tai atliekama švelniai ir ne per dažnai, problemų kilti neturėtų“, – sakė jis.
O. Deduchovo teigimu, dauguma mitų yra susiję su pavėluotu ar ne iki galo įgyvendintu rūpinimusi savimi. Deja, daugelis vis dar vengia kalbėti šia tema.
„Pasitaiko, kad pacientai ilgą laiką jaučia simptomus, tačiau gydosi savarankiškai, nesikreipia į specialistus. Hemorojaus simptomai, ypač tokie kaip kraujavimas, kartais supainiojami su kitų ligų sukeliamais simptomais, todėl svarbu įvertinti riziką sirgti storosios žarnos polipais arba onkologine liga. Lietuvoje vyksta storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 50–74 m. amžiaus žmonės (vyrai ir moterys) vieną kartą per dvejus metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. Dėl tyrimo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Jeigu slaptojo kraujavimo testas teigiamas, kitas žingsnis yra kolonoskopija. Reikia atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis pacientų atlieka tik pirmą programos žingsnį ir kolonoskopijai neatvyksta. Nors būtent kolonoskopijos metu net 25–30 procentų pacientams diagnozuojami gerybiniai navikai, adenomos, kurie turi potencialą virsti onkologine liga“, – pabrėžė O. Deduchovas.
Kokios dietos laikytis?
Sergant hemorojumi itin svarbi mityba. Tuo neabejoja abu kalbinti specialistai.
„Svarbu gerti pakankamai skysčių. Taip pat svarbu vartoti užtektinai skaidulų: jos skatina peristaltiką, žarnyno veiklą (daržovės, slyvos, visagrūdžiai produktai). Baltyminis, mažai skaidulų turintis maistas pacientams veikia labiau kaip žarnyno klijai, jo reikėtų mažiau. Patartina vengti aštraus maisto, nes jis dirgina odą. Jeigu hemorojumi sergantis žmogus vartoja alkoholį ar mėgsta kavą, reikia gerti kur kas daugiau vandens, nes minėti produktai labai dehidratuoja organizmą“, – patarė D. Narmontas.
O. Deduchovas taip pat atkreipė dėmesį į ląstelienos kiekį maisto racione.
„Norėdami išvengti hemorojaus ir sumažinti jo simptomus, valgykite daug ląstelienos turintį maistą – vartokite daugiau vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų. Tai teigiamai veikia išmatų tūrį ir konsistenciją. Kasdien išgerkite nuo šešių iki aštuonių stiklinių vandens ir kitų skysčių (ne alkoholio). Vartokite skaidulų papildus, tokius kaip balkšvųjų gysločių sėklų luobelės, kviečių sėlenos ir kt. Daugumos žmonių mityboje nepakanka rekomenduojamo skaidulų kiekio – nuo 20 iki 30 gramų per dieną. Tyrimai parodė, kad nereceptiniai skaidulų papildai pagerina bendrus simptomus ir sumažina kraujavimo iš hemorojaus riziką.
Blogiausia, kai susigriebiama pavėluotai
„Skaudžiausia, kai žmogus mano, kad jam tėra hemorojus, ilgą laiką niekur nesikreipia, o vėliau randame pažengusios stadijos vėžį“, – apgailestavo D. Narmontas.
O. Deduchovas prabilo apie labiausiai jam įsiminusį atvejį.
„Atmintyje įstrigo vieno paciento istorija. Jis ilgą laiką skundėsi kraujavimo epizodais pasituštinus. Buvo konsultuotas specialistų, tačiau išsamesnių tyrimų nebuvo atlikta, nes pacientas – vidutinio amžiaus, šeimoje žarnyno ligomis sergančių nebuvo. Vėliau vienoje iš gydymo įstaigų jam atlikta hemorojaus operacija, tačiau kraujavimas ir vėl pasikartojo, galiausiai pacientui buvo atlikta kolonoskopija ir diagnozuotas riestinės žarnos auglys.
Laimė, auglys dar nebuvo išplitęs, pacientas po operacijos visiškai pasveiko. Taigi, nereikėtų pamiršti ir kitų ligų, kurios dažnai pasireiškia panašiais simptomais, kaip ir hemorojus“, – sakė O. Deduchovas.