Susirgimų skaičius dar nekelia nerimo
Medikai neslepia, kad jau kur kas daugiau žmonių kreipiasi pagalbos ir gydymo dėl peršalimo ligų, tačiau Visuomenės sveikatos centro duomenys rodo, jog didelio sergančių skaičiaus augimo nėra.
„Gripo, kovido ir virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų skaičius būtų apie tūkstantį du šimtus šimtui tūkstančių gyventojų. Panašiai buvo ir praeitą savaitę. Aišku, realūs sergamumo mastai gali neatspindėti skelbiamos statistikos, kadangi lengvesniais ligos atvejais, ypač suaugusieji, galbūt tiesiog nesikreips į gydytojus, ir tie atvejai bus nedokumentuoti, – sako „Northway“ vidaus ligų gydytojas Edgaras Strelcovas. – Pastaruoju metu statistiniai rodikliai kaip ir nesikeičia, tačiau reikia nepamiršti, kad dar tik sezono pradžia ir dar galime pamatyti piką. Ypač gruodžio ir sausio mėnesiais.“
Medikas rekomenduoja neprarasti budrumo, mat ankstesniais metais peršalimo ligų augimas buvo ryškesnis labiau įsibėgėjus šaltajam sezonui. Be to, anot E. Strelcovo, dalis žmonių vis dar abejoja, ar verta skiepytis, mat praėjusi pandemija paskatino ir klaidingos informacijos sklaidą.
„Yra daug sumaišties nuo buvusio periodo, skleidžiama daug klaidingų nuomonių viešoje erdvėje. Dauguma Lietuvos gyventojų supranta skiepų svarbą, vertina pozityviai, tačiau išsiskiria nuomonės apie skiepų efektyvumą ir saugumą. Kai kurie baiminasi skiepytis vienu metu nuo gripo ir kovido dėl pačios vakcinos, nerimauja dėl nepageidaujamų reakcijų, nors yra atlikta tyrimų ir jie žymesnio nepageidaujamų reakcijų skaičiaus neparodė. Dar vyrauja klaidingas požiūris: ai, vis tiek nesusirgsiu, tad nesiskiepysiu. Arba jei persirgau, tai įgijau imunitetą ir skiepytis nereikia. Čia daug netiesios“, – pasakoja vidaus ligų gydytojas.
Skiepai vis dar apipinti mitais
Medikas primena, kad siautėja skirtingi peršalimo ligas sukeliantys virusai, tad persirgus dar nereškia, kad kitas gripo sukėlėjas nepalies, be to, persirgus susidaręs imunitetas nėra ilgalaikis, ir skiepai organizmui padeda atremti virusus kur kas aktyviau.
„Efektyviausia skiepytis dar prieš prasidedant gripo sezonui, tai yra rugsėjo pradžioje–spalio pradžioje, kadangi turi susidaryti imunitetas, o tai užtrunka apie dvi savaites. Imunitetas palaipsniui mažėja. Skiepytis, galbūt, jau neracionalu, kai sezonas pasibaigęs. Tuomet geriau laukti kito sezono ir žiūrėti skiepų rekomendacijas“, – paaiškina E. Strelcovas.
Kaip atskirti peršalimą ir gripą?
Kaip suprasti, ar susirgote peršalimu, ar jau sergate gripu? Medikas sako, kad gripu sergama sunkiau.
„Gripas pasireiškia gana staigiai. Inkubacinis periodas nuo sukėlėjo patekimo į organizmą iki simptomų pasireiškimo gan trumpas.
Dažniausiai viena dvi dienos. Pats peršalimas – labiau palaipsninis simptomų vystymasis. Gripas dažnai lydimas karščiavimo, 38 ar daugiau laipsnių temperatūros, taip pat intensyvių bendro negalavimo simptomų – galvos, kaklo, gerklės, raumenų skausmų. Neretai jaučiamas diskomfortas krūtinėje, užeina sausas kosulys, gali būti ir komplikuota ligos eiga. Peršalimas, kaip ir minėjau, pasireiškia lengvesniais simptomais, labiau būdingi viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai – sloga, gerklės užkimimas, perštėjimas, kosulys“, – vardija E. Strelcovas.
Vidaus ligų gydytojas sako, kad užpuolus peršalimo ligai dažniausiai užtenka lovos režimo ir poilsio. Esant gripui, E. Strelcovo teigimu, jau prireiks vaistų. Beje, gripą galima nustatyti pačiam atlikus buityje naudoti pritaikytus testus.
„Anksti diagnozavus ligą, tinka vartoti efektyvių antivirusinių vaistų „Oseltamivirum“, kitaip dar vadinamų „Tamiflu“. Jie patys veiksmingiausi per pirmąsias 48 valandas nuo ligos pradžios. Jei iškart nustatome gripą, būtų tikslinga kreiptis į gydytojus, kad išrašytų elektroninį receptą ir būtų paskirtas tikslinis gydymas. Jeigu ligos požymiai negerėja per 2–3 dienas, nors laikotės tausojančio režimo, tęsiasi karščiavimas, simptomai nelengvėja – taip pat reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus“, – sako medikas.
Rekomenduoja stebėti požymius
Pašnekovas pataria nenumoti ranka į visus sveikatos požymius, itin svarbu, kad savo būklę atidžiau stebėtų rizikos grupės asmenys. E. Strelcovas įvardija, kad tokie požymiai, kaip sąmonės sutrikimai, letargija, intensyvus dusulys, neįprastai padažnėjęs kvėpavimas, yra rimti pavojaus sveikatai ženklai.
Jei kas turi įsigiję deguonies prisotinimo žmogaus arteriniame kraujyje stebėjimo prietaisą, kraujospūdžio matuoklį, anot mediko, turėtų pasinaudoti ir jais. Svarbūs požymiai: nepasiduodanti vaistams temperatūra, krūtinės skausmai, esant sunkesnei būklei gali pasireikšti pykinimas ar vėmimas, tad delsti tokiais atvejais ir gydytis pačiam nereikėtų.
„Visais neaiškiais atvejais svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaistininku, užuot be reikalo vykti į gydymo įstaigą, kai būklė to nereikalauja, arba, atvirkščiai – kad nepraleistume požymių, kurie gali reikšti komplikuotą ligos eigą.