Nors vyrai, skirtingai nei moterys, gali būti vaisingi iki gyvenimo pabaigos, trečdalis vyrų susiduria su vaisingumu susijusių iššūkių. Tai, kad be medikų pagalbos negali pastoti kas šešta pora, verčia sunerimti ne tik vaikų norinčias susilaukti poras, bet ir medikus. Prognozės taip pat nėra džiuginančios, demografai sako, kad po keliolikos metų ši problema padvigubės. Nors daug kalbama apie moterų nevaisingumą, „Northway“ medicinos centrų gydytojos: endokrinologė, andrologė profesorė Birutė Žilaitienė ir akušerė ginekologė Živilė Petrutienė atkreipia dėmesį būtent į vyrų nevaisingumo priežastis ir pataria, kaip jas pašalinti.
Vyrų nevaisingumo priežastys su metais kinta
Andrologė prof. B. Žilaitienė sako, kad kai kurios ligos, lemiančios vyro vaisingumo sutrikimus, ženkliau nekinta dešimtmečiais – genetinės priežastys, sėklidžių vėžys, varikocelė, hipogonadizmas, onkologiniai susirgimai, kurių gydymas pakenkia spermatogenezę. Tačiau kai kurių priežasčių mažėja.
„Epideminio parotito (kiaulytės) vakcina pradėta skiepyti 1985 metais, taigi, savo darbo pradžioje mačiau daug daugiau atvejų, kai šio viruso sukeltas sėklidžių uždegimas vėliau tapdavo nevaisingumo priežastimi. Sumažėjo kai kurių lytiškai plintančių infekcijų, kito šiuo metu diagnozuojamos dažniausiai laiku ir skiriamas efektyvus gydymas. Šiuo metu vis daugiau vyresnio amžiaus vyrų planuoja turėti vaikų, negalima atmesti, kad jų vaisingumas kinta dėl amžiaus. Aplinkos užteršimas į hormonus panašiomis cheminėmis medžiagomis galimai tampa nauja vyrų vaisingumo sutrikimų priežastimi“, – pastebi andrologė.
Ginekologė Ž. Petrutienė sako, kad remiantis tarptautine statistika vyrų sveikatos problemos lemia 30 proc. visų vaisingumo sutrikimo atvejų. Vyro nevaisingumą gali lemti įvairios sveikatos būklės, tačiau dažna to priežastis – nekokybiška sperma. Vyrų nevaisingumo priežastimi gali būti jau profesorės minėta varikocelė, nenusileidusi/-ios sėklidė/-ės, endokrininiai sutrikimai, genetinės ligos, urogenitalinės sistemos infekcijos, seksualiniai sutrikimai. Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro apie 34 proc. „Spermos kokybę ir netgi kiekybę gali lemti ne tik persirgtos ligos, pavyzdžiui, lytiškai plintančios ligos, bet ir gyvenimo būdas bei aplinkos veiksniai. Šiandien vyrų reprodukcinė sveikata labiau siejama su bendra sveikatos būkle, gretutinės ligos, vartojami medikamentai taip pat gali neigiamai veikti vyrų vaisingumą. Vaisingumui, reprodukcinei sveikatai labai svarbi aplinkos tarša, maisto kokybė, vartojamų vaistų gausa, kuomet pavojingos cheminės medžiagos gali kauptis ir neigiamai veikti organų sistemas ir jų veiklą. Didžiuliai fiziniai krūviai, stresas slopina sėklidžių reguliacinę ašį, o vartojami anaboliniai steroidai, norint auginti raumenų masę, gali visiškai prislopinti spermatozoidų gamybą “, – atkreipia dėmesį ginekologė.
Vakcina nuo koronaviruso neturi įtakos vyrų spermos kokybei
„Vienoje naujausių apžvalgų apibendrinami iki šiol atlikti SARS‐CoV‐2 poveikio vyrų vaisingumui tyrimai. Reikia pažymėti, kad virusas retai randamas vyrų, sergančių lengva-vidutinio sunkumo COVID-19 forma lytinėje sistemoje, o viruso RNR nebuvo randama pasveikusių pacientų lytinėje sistemoje. Taigi, sėklidės nėra SARS‐CoV‐2 “rezervuaras” ir viruso perdavimo lytiniu keliu šansas yra labai menkas“, – komentuoja prof. B. Žilaitienė.
Tačiau, pasak andrologės, COVID-19 gali sukelti sėklidėje imuninius ar uždegiminius pažeidimus, kurie paveikia spermos kokybę: “Dabartinė teorija teigia, kad COVID‐19 patenka į lytinę sistemą ankstyvoje ligos stadijoje ir sukelia sėklidžių pakenkimą, nors pats virusas greitai pašalinamas. Tačiau šių teiginių patikslinimui reikalingi tolimesni tyrimai. Taip pat nėra žinoma, ar sėklidžių pakenkimas yra laikinas ar truks ilgai, galbūt, liks negrįžtamų pakitimų, ar pakenkimas priklauso nuo ligos sunkumo“.
Paklausus gydytojos, ar galima vakcinacijos įtaka vyrų reprodukcinei sveikatai, profesorė atkreipia dėmesį į naujausius tyrimus: „2021 metų birželio mėnesį publikuoti Jungtinėse Valstijose Miami universitete atlikto tyrimo, kuriame vertinta vakcinacijos įtaka spermos kokybei, rezultatai. Tirtųjų amžiaus vidurkis buvo 28 metai, jie tirti prieš vakcinaciją ir praėjus 70 dienų po antros mRNR vakcinos („Pfizer“ ar „Moderna“) dozės. Jokio spermos kokybės pablogėjimo nebuvo pastebėta. Tyrimo autoriai teigia, kad mažai tikėtina, kad vakcinos, kuriose nėra gyvo viruso, kažkaip galėtų kenkti vaisingumui“.
Akušerė ginekologė Ž. Petrutienė sako, kad bet koks virusinis susirgimas, net tas pats gripas, gali nulemti laikiną spermatozoidų sumažėjimą spermoje. Tai trunka tik kelias savaites ar mėnesius.
„Pastebėta, kad persirgus COVID-19 vyrų spermos kokybė blogėja. Virusas neigiamai paveikė jų spermos koncentraciją, judrumą ir formą. Tai galėjo galėjo lemti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, vaistų vartojimas virusui gydyti. Koronavirusas gali pažeisti plaučius, širdį, inkstų, smegenų ląsteles. Šie organai turi tuos pačius audinių receptorius kaip ir sėklidės, todėl sėklidžių ląstelės gali būti pažeidžiamos viruso. Kaip ilgai išlieka spermos pakitimai išsamių duomenų dar nėra“, – patikina Ž. Petrutienė.
Kasdienis alkoholio vartojimas ir rūkymas ypač neigiamai veikia spermos kokybę
Andrologė prof. B. Žilaitienė patikina, kad rūkymo žala spermos kokybei yra seniai įrodyta. Cigarečių dūmuose randama apie 7000 cheminių junginių, kurių dalis yra nuodingi ir sukelia oskidacinę pažaidą organizme, toksiškai veikia spermatozoidus. „Daugiacentris tyrimas, kuriame dalyvavome ir mes, lietuvių tyrėjai, pademonstravo, kad net mamų, kurios rūkė nėštumo metu, sūnų spermos kokybė blogesnė, nei tų, kurios nerūkė. Patvirtinta, kad rūkant >10 cigarečių poveikis spermos kokybei didesnis nei rūkant mažiau, be to, nevaisingiems vyrams rūkymas dar kenksmingesnis nei esant normaliai spermos kokybei“, – sako profesorė.
Pasak B. Žilaitienės, alkoholio poveikis spermos kokybei priklauso nuo suvartojamo kiekio ir dažnio. Kasdieninis alkoholio vartojimas dažnai susijęs su rūkymu, o tai ypač kenkia vaisingumui.
Paklausus, kodėl vaikų tiek daug susilaukia asocialios šeimos, profesorė sako, kad iš tiesų akis bado šeimos, piknaudžiaujančios alkoholiu ir turinčios daug vaikų, bet šie pavieniai atvejai neleidžia daryti išvados, kad alkoholis neveikia vaisingumo: „Galbūt šių vyrų spermos kokybė pradžioje buvo itin gera ir to pakako vaisingumui užtikrinti jau piktnaudžiaujant alkoholiu. Lygiai taip pat esu konsultavusi pacientus, turinčius alkoholio vartojimo problemų ir kritinius pakitimus spermogramoje“.
Sulaukus 40-ies pradeda kisti vyrų spermatozoidų morfologija
Dar ne taip seniai buvo galvojama, kad tik moters amžius susijęs su reprodukcinio potencialo mažėjimu. Šiuo metu atsiranda vis daugiau duomenų, kad vyro amžius taip pat svarbus, planuojant nėštumą. „Vyresni vyrai dažniau turi ir vyresnes partneres. Pavyzdžiui, vienoje studijoje vertinta 8000 nėštumų ir paaiškėjo, kad per vienerius metus porose, kuriose vyrai buvo vyresni nei 40 metų, nėštumų buvo 30 procentų mažiau, nei porose, kuriose vyrų amžius nesiekė 30 metų. Kitas tyrimas atskleidė, kad nėštumo laukimo laikas porose, kuriose vyras vyresnis nei 45 m. yra penkis kartus ilgesnis nei tose, kuriose jaunesnis nei 25 metai“, – sako prof. B. Žilaitienė.
Pasak andrologės, priežastys gali būti gretutiniai susirgimai (erekcijos sutrikimai, vėžys), bet net ir visiškai sveikų vyrų spermos kokybė palaipsniui blogėja su amžiumi: „Spėjama, kad daugėja spermatozoidų būna su genetiniais defektais, nes persileidimai taip pat yra dažnesni porose, kuriose vyras yra vyresnio amžiaus. Tačiau, skirtingai nuo moterų, vyrai niekada netampa nevaisingais, taigi, ir sulaukę 80 metų gali tapti tėvais“.
Ginekologė Ž. Patrutienė sako, kad vyrų vaisingumui amžius tokios didelės reikšmės neturi, mat jų vaisingumas mažėja kur kas lėčiau: „Vis dėlto bėgant metams taip pat mažėja sėklos kiekis, spermatozoidų judrumas, kinta jų morfologinė forma – atsiranda daugiau patologijų. Statistiniai duomenys rodo, kad per 50 metų Europoje spermos kokybės rodikliai sumažėjo apie du kartus. Nuo 35 metų spermos judrių spermatozoidų kiekis pradeda mažėti, nuo 40 metų kinta spermatozoidų morfologija, o nuo 55 metų vyrams daugėja DNR struktūrinių pokyčių, nenormalios struktūros spermatozoidų. Sulaukus 60 metų spermatozoidų gamyba sumažėja beveik per pusę“.
Yra tik pavieniai atvejai, kai gydytojai išties nebegali padėti
Prof. B. Žilaitienė sako, kad susidūrus su problemomis, visada geriausia konsultuotis su specialistu, kuris įvertins pakitimų spermogramoje lygmenį, ištirs kliniškai, paskirs tyrimus galimoms priežastims nustatyti. Gali būti, kad priežastys laikinos laikinos – neseniai persirgtos virusinės infekcijos, buvę operacinės intervencijos. Tuomet verta palaukti ir po trijų mėnesių kartoti spermos tyrimą.
Ginekologė Ž. Petrutienė sako, kad jeigu atlikus spermogramą, paaiškėja, kad yra nežymūs speratozoidų judrumo ir skaičiaus nukrypimai dažnai pakanka papildų, atstatančių bei gerinančių spermatozoidų gamybą bei koreguoti gyvenseną. Esant nežymiems vyrų spermos kokybės pokyčiams (bendras judrių spermatozoidų skaičius daugiau kaip 10 mln.) svarstomas IUI (intrauterininės inseminacijos) atlikimas.
„Esant didelio laipsnio nukrypimams spermogramoje ar kai negalime padėti kitais metodais, rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas. Šiam gydymui pakanka labai nedidelio skaičiaus spermatozoidų, o efektyvumas siekia 50 procentų. Šiuo metu beliko pavieniai atvejai, kai nebegalime padėti. Tai kai kurie genetinių susirgimų atvejai, situacijos po onkologinių ligų gydymo, kai prieš gydymą nebuvo užšaldyta sperma prieš gydymą“, – atkreipia dėmesį profesorė.
„Kuomet spermogramoje randami ryškūs spermatozoidų skaičiaus, judrumo ir morfologijos pakitimai, ar spermatozoidų visai nėra atliekami išsamesni tyrimai. Vyrą konsultuoja urologas, genetikas. Atliekami hormonų tyrimai. Nustačius pokyčius, pacientas nukreipiamas endokrinologo konsultacijai. Esant azoospermijai, kuomet nerandama spermatozoidų ejakuliate, o tai sudaro apie 2 proc. vyrų nevaisingumo, vyrams spermatozoidai gali būti išgaunami tiesiogiai iš sėklidžių“,– paaiškina ginekelogė.
Pasak gydytojos, tik ištyrus azoospermijos priežastis ir įvertinus spermatozoidų gavimo iš sėklidės šansus priimamas sprendimas dėl taktikos: „Bendrinėje nejautroje atliekama transepiderminė spermatozoidų spiracija (TESA) tiesiogiai iš sėklidžių. Tai gali būti diagnostinė procedūra ar su gautais spermatozoidais atliekama ICSI procedūra. Jei sutrikimai sunkūs, nepavyksta gauti paciento spermatozoidų, svarstoma donorinės spermos programa“.
80 proc. negalinčių pastoti šeimų reikalinga psichologų pagalba
Yra žinoma, kad stresas dėl įvairių priežasčių gali veikti vyro vaisingumą. „Stresas veikia per hormonų reguliacinę sistemą ir slopina sėklidžių funkciją, mažėja testosterono koncentracija, o tai susiję ir su spermoatogenezės slopinimu. Atliktų studijų duomenys nėra vienareikšmiai, bet, rodo, kad su darbine veikla susijęs stresas mažiau veikia spermos kokybę nei asmeniniame gyvenime patiriamas stresas“, – sako prof. B. Žilaitienė.
Akušerė ginekologė Ž. Petrutienė atkreipia dėmesį, kad vaisingumo sutrikimas yra problema ir ji gali būti gydoma, bet medicina nėra pajėgi 100 proc. garantuoti nevaisingumo problemos išsprendimo: „Nevaisingumo pripažinimas, įvertinimas ir gydymas daugiau nei 50 proc. porų apibūdinamas kaip sunki gyvenimo patirtis, gydymas psichologinių problemų, kurios neretai tampa nerimo ir depresijos išsivystymo priežastimi. Dėl to kenčia bendras gyvenimo suvokimas bei savo gyvenimo kokybės vertinimas“.
Gydytoja teigia, kad psichosocialinių sunkumų patiria iki 80 procentų nevaisingų porų, joms prireikia psichoterapeuto ar psichologo konsultacijos. Nustatyta, kad nevaisingumas ir jo gydymas yra glaudžiai susijęs su blogesniu gyvenimo kokybės vertinimu, jis paveikia psichologinę ir socialinę gerovę, seksualinę sveikatą ir santykius su partneriu. Nesėkmingi gydymo ciklai didina nerimą. „Visi šie psichologiniai veiksniai, susiję su nevaisingumu, gali lemti pacientų sprendimą nutraukti gydymą ir mažinti jų šansą susilaukti kūdikio. Psichologinė pagalba yra labai svarbi nevaisingoms poroms, siekiant pagerinti jų psichinę sveikatą, mažinti nebaigusių gydymo ciklus skaičių ir padidinti nėštumo dažnį“, – įsitikinusi Ž. Petrutienė.
Esminiai patarimai vyrams, norintiems ilgiau išlikti vaisingiems
Vyrų lytinės sveikatos specialistė prof. B. Žilaitienė vyrams, norintiems būti ir kuo ilgiau išlikti vaisingiems pataria nerūkyti, nevartoti alkoholio, anabolinių steroidų, rekreacinių narkotikų. Turėti reguliarius lytinius santykius. Taip pat vengti padidintos temperatūros sėklidėms, tai - pirtis, karšta vonia, SPA procedūros, kompiuteris ant kelių, ilgas sėdėjimas, ilgas vairavimas, ankšti drabužiai.
Svarbi sveika mityba, svorio korekcija. Jei yra antsvoris ar nutukimas – įrodyta, kad tai siejasi su blogesne spermos kokybe. Tad labai svarbu palaikyti normalų kūno svorį ir jį koreguoti, jeigu svoris padidėja. Ir dar vienas labai reikšmingas profesorės patarimas – išmokti valdyti stresą, siekti gerų santykių šeimoje.
Akušerė ginekologė Ž. Petrutienė taip pat akcentuoja, kad vyrui svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų: tai yra sveika mityba, fizinis aktyvumas, ankstyvas šeimos planavimas, reguliarūs lytiniai santykiai.
Šiuo metu Europos Sąjungoje patvirtinta nauja tarptautinio bendradarbiavimo (COST) veikla „ANDRONET“, kurios tikslas skatinti andrologijos mokslo vystymą, standartizuoti medicininę pagalbą andrologijos srityje, informuoti visuomenę apie vyrų reprodukcinės sveikatos problemas. Prof. B. Žinaiteinė yra šio projekto vykdomojo komiteto narė. Vienas svarbiausių klausimų yra vyrų nevaisingumo priežasčių tyrimai, nes iki šiol bent pusei nevaisingų vyrų nepavyksta nustatyti priežasties.