„Lietuvoje moterys turi susiformavusių įpročių periodiškai lankytis pas tam tikrus specialistus – gydytojus ginekologus, odontologus – net ir tuomet, kai nejaučia jokių nusiskundimų. O įpročio tikrinti krūtis, kurių onkologinė liga tarp moterų dažniausia, vis dar nėra“, – sako viena žymiausių šios srities šalies gydytojų, Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininkė, medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė.
Gydytoja, kiek Lietuvos moterų ir kokio dažniausiai amžiaus nustatomas krūtų vėžys?
Kasmet – apie 1500 krūtų vėžio atvejų. Moteriška lytis bei vyresnis amžius yra reikšmingiausi krūtų vėžio rizikos veiksniai; naujausi statistiniai duomenys rodo, jog didžiausia sergančių moterų amžiaus grupė – nuo 45 iki 69 metų, o dar prieš keletą metų ši grupė buvo nuo 55-erių. Šiandien skaičiuojama, kad 1 iš 5 moterų, sergančių krūtų vėžiu, yra jaunesnė nei 50-ies, o šiek tiek mažiau nei 5 proc. (maždaug 1 iš 25) net jaunesnės nei 40-ies. Be to, nereikėtų pamiršti, jog 1 proc. sergančių kasmet sudaro vyrai.
Kokia yra ta pirmoji raudona lemputė, kad jau reikia ne eiti, o bėgti pas gydytoją?
Krūtų vėžio simptomai pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Reikėtų sunerimti, jei pastebite krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingų ar tamsios spalvos išskyrų iš spenelio, jei spenelis įsitraukęs. Jeigu užčiuopėte guzelį ar guzelius krūtyje ar pažastyje. Visais šiais atvejais reikėtų gydytojo specialisto konsultacijos nepaisant amžiaus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pasirenkamai atliekamus krūtų vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada jokiu būdu nereiškia, kad onkologinės ligos nėra!
Ar sukietėjimai krūtyje jau reiškia, kad yra didelių problemų?
Tikrai ne. Dažniausiai moters apčiuopti sukietėjimai krūtyje yra gerybinės kilmės. Tai – cistos, krūties audinio fibrozė ar adenozė, gerybinės kilmės navikai (dažniausiai fibroadenomos) ar net ir
normalus krūties liaukinis audinys. Nepaisant to, visi naujai atsiradę sukietėjimai privalo būti ištirti krūtis tiriančio specialisto parinkus tinkamiausią instrumentinį metodą.
Iš esmės, skausmas krūtyje vargina 45–70 proc. krūtų ligų specialisto konsultacijos besikreipiančių moterų ir dažniausiai yra hormoninės kilmės. Jei skausmas tęsiasi daugiau nei 2 menstruacinius
ciklus ar išlieka per menopauzę, reikalinga gydytojo konsultacija siekiant atmesti kitas galimas skausmo priežastis.
Dėl kokių svarbiausių priežasčių atsiranda krūtų vėžys? Kokie naujausi tyrimai šioje srityje?
Visus krūtų vėžio riziką didinančius veiksnius paprastai skirstome į keletą grupių, tai – pastovūs, pavyzdžiui, moters amžius, specifinės genų mutacijos, ilgalaikis estrogenų poveikis dėl ankstyvai prasidėjusių menstruacijų ar vėlyvai ištikusios menopauzės. Tada – pagal kintamumą: vėlyvas pirmas gimdymas, pakaitinės hormoninės terapijos vartojimas, nutukimas bei aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, darbas trąšų pramonėje.
Įvairiose nepatikimose internetinėse platybėse galima rasti daugybę papildomų moksliškai neįrodytų rizikos veiksnių. Sveikatos grupėje dažniausiai minimi pagalbinis dirbtinis apvaisinimas, bet krūtų vėžio rizika vyresnėms nei 40 metų moterims moksliškai nėra įrodyta, dar minimi daugkartiniai nėštumo nutraukimai, krūtų implantai bei krūties sužalojimai. Higienos grupėje galite rasti tokius veiksnius kaip antiperspirantuose esančių aliuminio druskų poveikis krūties ar limfoidiniam pažasties srities audiniams, liemenėlių (ypač su metaliniais lankeliais) dėvėjimas, auskarai krūties spenelyje ar net areolės plaukelių epiliacija. Gyvenimo būdo grupėje paminėtini mokslinių įrodymų stokojantys veiksniai yra mobiliojo ryšio telefonų laikymas liemenėlėje sportuojant, naktinis pamaininis darbas, cukraus vartojimas, nesant nutukimui, ar aplinkos teršalai.
Jeigu jau nustatytas krūties vėžys, kuri stadija yra beviltiška ir tik laiko klausimas, kiek gyvenimo liko?
Beviltiškų situacijų, kalbant apie šiuolaikinio vėžio gydymą, nėra. Remiantis statistiniais duomenimis, kai liga išplitusi į atokius organus, tokius kaip kaulai, plaučiai, kepenys ar smegenys, 5-erių metų (šis laikotarpis visuomet minimas, kai kalbama apie onkologinę ligą) išgyvenamumas yra net 30 procentų.
Išgyvenamumas, ligą nustačius ankstyvos stadijos, kai ji yra tik krūtyje, siekia net 99 proc. Jei liga išplitusi į gretimus audinius ar limfmazgius, išgyvenamumo procentas mažėja iki 86 proc.
Koks krūties vėžio gydymas, kam nusiteikti?
Pirminio onkologinio gydymo taktika sprendžiama daugiaprofiliame gydytojų aptarime, tai vadinama konsiliumu. Jo komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir radioterapeutai, bet ir plastinės chirurgijos specialistai, akušeriai ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai bei genetikai. Konsiliumo metu, įvertinus ligos išplitimą, histologinį jos tipą, ligonio amžių bei gretutines ligas, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, parenkamas asmeniškai labiausiai tinkamas gydymas.
Krūtų vėžiui gydyti yra platus galimybių arsenalas, jis kasmet plečiamas, tai – chemoterapiniai preparatai, hormoniniai vaistai, biologinė ir imuninė terapijos, taip pat chirurginis ir spindulinis gydymai. Trys svarbiausi gydymo metodai – chirurginis, spindulinis bei sisteminis gydymas.
Kuriuo atveju reikia pjauti krūtį ir ar daug moterų tenka taikyti tokį gydymo būdą?
Krūties netekimas yra vienas labiausiai gyvenimo kokybę po ligos bloginančių veiksnių. Paradoksalu, tačiau tobulėjant sisteminiam gydymui, kurį paskyrus prieš operaciją naviko dydį
galima sumažinti iki tokio, kad galima atlikti krūtį išsaugančią operaciją ar visiškai sunaikinti, be to, tobulėjant operacinei technikai, kai vėžiui pašalinti taikomi plastinės chirurgijos specialistų naudojami metodai, operacijų, kuomet visiškai pašalinama krūtis, skaičius išsivysčiusiose šalyse didėja.
Tai galima paaiškinti keletu priežasčių. Pirmoji – genetinė patikra, kurios metu nustačius tam tikras patogenines genų mutacijas tikimybė pakartotinai susirgti krūties vėžiu yra žymiai didesnė. Antroji – spindulinio gydymo vengimas, trečioji – baimė, jog likusioje krūties dalyje liga pasikartos ar reikės papildomų operacijų nevisiškai pašalinus ligą pirmosios operacijos metu. Ir paskutinė, tikriausiai pati svarbiausia, tai – poodinės mastektomijos saugumo mokslinis pagrįstumas bei ištobulintos krūtų atkūrimo metodikos. Kokį krūties atkūrimo metodą moteriai pasirinkti, apsispręsti padeda gydytojas chirurgas, tačiau kiekviena moteris, kuriai pašalinama krūtis, privalo būti informuojama apie galimybes ją atkurti.
Moterys žino, kad reikia tikrintis, bet tikrai ne visos peržengia gydytojo kabineto durų slenkstį. Kokias tokio atidėliojimo priežastis jos dažniausiai įvardina? Galbūt šiuo klausimu darėte tyrimų?
Kasmet liepos mėnesį Klaipėdoje Lietuvos krūties vėžio asociacija kartu su partneriais organizuoja projektą krūtų vėžio žinomumui didinti. Praeitų metų projekto metu buvo išdalintos anoniminės anketos ir apklaustos renginyje dalyvavusios moterys.
Įvertinus apklausos rezultatus paaiškėjo, jog mitai apie šią onkologinę moterų ligą vis dar tvirtai įsišakniję. Net 60 proc. moterų, kurios nesikreipia profesionalios gydytojo atliekamos krūtų patikros, manė, jog to daryti nebūtina, jei jautiesi gerai. 19 proc. to nedarė, nes nerekomendavo jų šeimos gydytojas. Mokslininkai įrodė, jog pati moteris, kaip ir nepatyręs sveikatos priežiūros specialistas, geba apčiuopti darinius krūtyje, kurie yra didesni nei 2 cm, o tai jau mažiausiai antroji ligos stadija ir milijonai vėžinių ląstelių. Taigi net ir gydytojo atliekamos krūtų apčiuopos, neatlikus instrumentinio tyrimo, krūtų patikra vadinti nevertėtų.
Antrasis apklausos metu patvirtintas mitas – beveik pusė į anketas atsakiusių moterų (44 proc.) manė, jog krūtų vėžys yra skausmingas guzelis krūtyje. Visgi, krūtų vėžys retu atveju gali būti skausmingas, tačiau tai dažniau išimtis iš taisyklės. Net pusė visų apklaustųjų (50 proc.) manė, jog krūtų vėžys yra paveldima liga. Iš tiesų tik 5–10 proc. visų krūtų vėžio atvejų yra paveldimi, tai dažniausiai susiję su tam tikromis genetinėmis mutacijomis, kurios, jei šiandien jau yra žinomos, nustatomos genetinio ištyrimo metu. Net 85 proc. respondenčių manė, kad šios rūšies vėžys – jaunesnio amžiaus moterų liga. Tai irgi nėra tiesa – didžiausia krūtų vėžiu sergančių moterų amžiaus grupė yra vyresnės nei 45-erių. Nors apklausoje dalyvavo nedidelis kiekis moterų, tai gan vaizdžiai atspindi krūtų patikros vengimo ar atidėliojimo priežastis.
Kas kiek laiko turime tikrintis, nuo kelerių metų tai privalome daryti dažniau? Ir kodėl būtent nuo tada?
Tikslių gairių, kuomet reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius – nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Tuomet moterį tirtis siunčia jos šeimos gydytojas.
Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija (EK) paskelbė atrankinių vėžio patikrų programų rekomendacijas, kai mamografinę krūtų patikrą dėl vis jaunesnio sergančių žmonių amžiaus ir ilgėjančios gyvenimo trukmės rekomenduojama ankstinti nuo 45-erių ir ilginti iki 74-erių metų.
Europos ir JAV mokslininkų krūtų patikros rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, patariama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, jei nėra pakitimų ar nustatyti gerybiniai pokyčiai, daryti tai kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus gana gera tyrimui atlikti.
Kiek trunka patikra, kiek ji skausminga ir po kiek laiko jau galima žinoti diagnozę?
Krūtų patikra prasideda nuo pokalbio su gydytoju specialistu – aptariama moters sveikatos istorija, išklausomi nusiskundimai. Jei ši konsultacija nėra pirmoji, įvertinami visi anksčiau atliktų mamografijos ar ultragarsinių tyrimų vaizdai. Jei jų nėra elektroninėje sistemoje, būtina atsinešti. Jeigu moteris dėl krūtų ligų buvo gydyta stacionare, su savimi taip pat reikėtų turėti ligos išrašus.
Klinikinio krūtų ištyrimo metu gydytojas įvertina pacientės krūtų simetrijos, tūrio pokyčius, odos bei spenelio ir areolės komplekso pakitimus, čiuopdamas – darinius krūtyse ir pakitusius sritinius limfmazgius. Konsultacijos metu beveik visuomet kartu atliekamas ir ultragarsinis krūtų tyrimas. Visiškai nekenksmingas ir neskausmingas tyrimas yra vienas iš trijų pagrindinių krūtų diagnostikos metodų. Jis, skirtingai nei tyrimas rentgeno spinduliais (mamografija), neturi apšvitos, todėl yra visiškai saugus net besilaukiančioms ar žindančioms moterims.
Tyrimas nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo ir dažniausiai trunka iki 20 min. Atlikus tyrimą, gydytojas su paciente aptaria tyrimo išvadas. Jei tyrimo metu nustatoma pakitimų, gali būti reikalingi papildomi tyrimai. Prireikus gydytojas skiria gydymą ar nusiunčia į kito specialisto konsultaciją. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis ir pokalbio metu įvertinus asmeninę riziką susirgti krūtų vėžiu paaiškinama, koks turėtų būti tolimesnių krūtų patikrų periodiškumas.
Kuriuo metu daroma mamografija ir kiek ji skausminga?
Mamografijos metu, naudojant rentgeno spindulius, gaunamas suminis detalus krūties audinio vaizdas – mamograma. Profilaktinės mamogramos periodiškai atliekamos moterims, kurios nejaučia ligos simptomų, siekiant ankstyvesnės krūtų vėžio diagnostikos, nei liga pasireiškia kliniškai. Diagnostinės mamogramos tikslas – diagnozuoti ligą moterims, kurios jaučia klinikinių
simptomų.
Lietuvoje vykdoma atrankinė programa, kurios metu 50–69 metų moterys kartą per dvejus metus kviečiamos atlikti profilaktinę mamogramą. Deja, tuo pasinaudoja vos pusė kviečiamųjų dėl vienos iš jūsų paminėtos priežasties – dažnai moteris sustabdo nepagrįstos skausmo ar apšvitos baimės. Iš tiesų, mamografinis tyrimas nėra skausmingas, o suspaudžiant sukeliamą diskomfortą galima sumažinti tinkamai parinkus laiką, tai yra 7–12 mėnesinių ciklo dienos, taip pat tyrimo metu atpalaidavus krūtinės raumenis ir nusiteikus pozityviai. Svarbu žinoti, kad didesnis suspaudimas lemia mažesnę spindulių dozę ir geresnės kokybės vaizdus. Apšvitos baimintis taip pat nereikėtų, nes šiuolaikiniai skaitmeniniai mamografai bei aukštos vaizdų apdorojimo technologijos tyrimo metu gaunamos spinduliuotės kiekį sumažina iki minimalaus.
Tyrimais įrodyta, jog per 34 metus, kasmet atliekant mamogramas 40–55 m. moterims, kartą per dvejus metus 56–74 m. moterims radiacijos nulemto vėžio rizika yra 1 iš 1000, o išsivysčiusių šalių moterų populiacijoje rizika susirgti krūtų vėžiu 100 kartų didesnė – 1 iš 10. Dėl profilaktinės patikros mirštamumas nuo krūties vėžio sumažėjo 40 proc.
Neretai moterys vengia atlikti mamografijos tyrimą ir dėl to, kad bijo sužinoti piktybinės ligos diagnozę. Tačiau, remiantis tyrimų duomenimis, krūtų vėžys patvirtinamas mažiau nei 10 proc. moterų, kai joms atliekama profilaktinė mamograma siekiant detaliau ištirti.
Kada reikalinga tomografija ir kas tai yra?
Krūtų magnetinio rezonanso tomografija – dar vienas krūtų vėžio diagnostikos tyrimas. Jis labai pažangus, sudėtingas, pagrįstas stipraus magnetinio lauko ir žemos energijos elektromagnetinių bangų naudojimu. Atliekant šį tyrimą į veną leidžiama kontrastinė medžiaga – taip galima pamatyti piktybinį audinį, taigi tai – labai jautrus krūtų vėžio diagnostikos metodas.
Tomografija dažniausiai skiriama didelę krūtų vėžio riziką turinčių moterų atrankinei patikrai atlikti, prieš operaciją išstudijuoti naujai diagnozuotam vėžiui, prieš operaciją skirto sisteminio gydymo vaistais efektui įvertinti, pirminio krūtų vėžio paieškai atlikti esant krūtų vėžio metastazėms, kai nerandamas pirminis darinys kitais tyrimo metodais, neaiškiems atvejams spręsti, krūtų implantų pažeidimams įvertinti (šiuo atveju nenaudojama intraveninė kontrastinė medžiaga).
Kokie būtų svarbiausi jūsų patarimai moterims, šiuo metu skaitančioms šį straipsnį?
Reiktų žinoti, kad egzistuoja keletas mokslo įrodytų patarimų, kurių laikantis galima šiek tiek sumažinti nulemtą riziką susirgti.
Reikėtų nevartoti moteriškų hormoninių preparatų ilgiau nei 3–5 metus kaip pakaitinės hormoninės terapijos menopauzės metu, o jei tai būtina, rinktis mažiausią veiksmingą dozę ir krūtis tikrinti kasmet.
Taip pat stengtis pirmojo vaikelio susilaukti iki 30-ies ir kuo ilgiau jį žindyti krūtimi.
Dar svarbu išlaikyti normalų kūno svorį, mat riebalinis audinys yra moteriškų hormonų „sandėlis“. Nepamirškite aktyviai fiziškai judėti – kiekvieną savaitę užsiimti ne mažiau nei 150 minučių vidutinio aktyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu, važinėjimu dviračiu, jogos treniruotėmis, sodo ir daržo darbais ar 70 minučių intensyvia fizine veikla, tokia kaip bėgiojimas, intensyvus važiavimas dviračiu, teniso treniruotės ar aerobika. Idealu, jei dar pridėtumėte bent dvi jėgos treniruotes per savaitę.
Taip pat pasirodė naujų tyrimų, jog laikas sėdimoje padėtyje taip pat didina krūtų vėžio riziką ir yra nesusijęs su laiku, praleistu aktyviai sportuojant. Be to, patariama atsakingai vartoti alkoholį, nes net ir maži jo kiekiai didina riziką susirgti krūtų vėžiu, svarbu susilaikyti nuo rūkymo, tai ypač reikšminga moterims, kurioms dar nėra menopauzės. Yra duomenų, jog Viduržemio jūros dieta, kurios laikantis vartojama ypač tyro alyvuogių aliejaus gausiau nei sviesto, taip pat vartojama riešutų, o žuvų daugiau nei mėsos, gali sumažinti riziką susirgti krūtų vėžiu, tad maisto racionas irgi labai svarbus. Tad nuolat tikrintis ir visapusiškai rūpintis savo sveikata – toks būtų esminis patarimas.