Žmones gali kankinti net dvi pagrindinės su venomis susijusios problemos: venų varikozė (išsiplėtimas) ir venų trombozė. „Northway“ instituto Vilniuje gydytoja kraujagyslių chirurgė Inga Urtė Builytė paaiškino, kas tai ir kuo šios dvi diagnozės skiriasi.
„Reikia tuos dalykus atskirti. Viena iš diagnozių: venų nepakankamumas. Ir jis gali būti tiek dėl paviršinių, tiek dėl giliųjų venų ligų. Kojų tinimas, sunkumas ir kiti simptomai gali rastis tiek dėl vienų, tiek dėl kitų venų problemų. O venų trombozė – tai jau visai kitas problemų laukas. Ja vadinami atvejai, kuomet venose susiformuoja krešuliai, trombai. Jie irgi gali būti tiek paviršinėse, tiek giliosiose venose.
Paviršinių venų varikozė ir jų trombozė yra šiek tiek tarpusavyje susijusios. Teoriškai galima būtų venų varikozę įsivaizduoti kaip tekančią upę. Vietose, kuriose upė išplatėja, vanduo užsistovi. Taip ir su venomis – jų išsiplėtimo vietose kraujo tėkmė sulėtėja ir atsiranda daugiau šansų trombams susiformuoti. Statistiškai tikimybė susiformuoti trombams didesnė venų varikoze sergantiems žmonėms“, – pasakojo gydytoja.
Kada gresia pavojus gyvybei?
Paviršinių venų užsikimšimas kone 99 proc. atvejų nėra sveikatai mirtinai pavojinga būklė. Bet visai kas kita, kalbant apie giliųjų venų užsikimšimą.
„Tai tam tikras diskomfortas, skausmas, patinimas, paraudimas, bet daugeliu atvejų – ne gyvybės ir mirties klausimas. O kai kalbame apie blogiausius atvejus, trombų susidarymą giliosiose venose, tai kiek rimtesnė būklė. Kraštutinės komplikacijos: kuomet iš giliųjų venų atitrūksta susidariusio krešulio gabalėlis, jis gali nukeliauti į plaučius ir užkimšti kraujagysles. Jeigu užkemšama stambi kraujagyslių šaka, gali grėsti pavojus gyvybei. Toks užsikimšimas vadinamas plaučių embolija.
Trombų susidarymo tikimybę didina karščiavimas, skysčių netekimas, sunkios ligos. Paviršinėms venoms, jeigu jos yra išsiplėtusios, rizika kiek didesnė. Daug lemia ir genetika“, – teigė gydytoja I. U. Builytė.
Galima nuo to apsisaugoti
Pasak I. U. Builytės, trombų susidarymą skatina ne vienas faktorius. Kaip nuo jų apsisaugoti – kitas klausimas.
„Kalbant apie giliąsias venas, pagrindiniai rizikos faktoriai trombams susidaryti yra chirurginės intervencijos, kaulų lūžiai ir atstatymai, ilgos sunkios ligos. Kartais riziką didina tam tikri kraujo krešumo sistemos sutrikimai. Ilgas gulėjimas sergant, skysčių netekimas... Visa tai gali išprovokuoti giliųjų venų trombozę. Kalbant apie prevenciją, geriausia yra judėjimas, pakankamas skysčių vartojimas, ypač jeigu sergama sunkiomis ligomis, o gulint ligoninėje – kraują skystinančių vaistų skyrimas“, – sakė medikė.
Klaidingas įsitikinimas, kad nereikia ar negalima sportuoti – priešingai, esant venų varikozei sportas tiesiog būtinas.
„Jokių apribojimų sportui nėra. Netgi atvirkščiai – sportas sveikintinas, kadangi aktyvinama blauzdos raumenų pompa. Jeigu žmogus serga venų varikoze, sportas padeda nesusidaryti kraujo sąstovoms kraujagyslių išsiplėtimo vietose. Tiesa, tuo atveju geriau sportuoti mūvint kompresines kojines.
Sergant venų varikoze apskritai padeda kompresinių kojinių mūvėjimas, sėdint geriau kojas pakelti, o jeigu jos patinusios dienos pabaigoje – miegoti po čiurnomis pasidėjus volelį. Dirbant sėdimą darbą galima po stalu pasidėti kamuoliuką ir kojomis jį varinėti – taip irgi aktyvinama blauzdos raumenų pompa. Jeigu šie dalykai neveikia, netinka ar liga, jų nepaisant, progresuoja, lieka chirurginis gydymas“, – pagalbos būdus įvardijo gydytoja.
Antsvoris ir nėštumas
Antsvoris ir nėštumas – dar du venų būkles provokuojantys faktoriai. Plačiau apie juos papasakojo medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje kraujagyslių chirurgas Eligijus Araminas.
„Venų plėtimasis, varikozė, didžiąja dalimi nulemta prigimtinių organizmo savybių. O mūsų profesiniai ypatumai ir gyvenimo pasirinkimai vaidina antraeilį vaidmenį. Buvimas karštyje, sėdimas ar nuolat stovimas darbas, mažas judėjimas – tai veikia. Nuleista, nejudri koja, blauzos raumenys nejuda, neveikia raumenų pompa ir kraujo išstūmimas iš venų apsunksta. Kraujas tvenkiasi, venos tempiasi.
Dar šiek tiek įtakos daro antsvorio turėjimas: nutukimas reiškia ir padidėjusią pilvo riebalų apimtį, tai automatiškai apsunkina kraujo tėkmę per klubines venas ir didina spaudimą kojų veniniame tinkle. Šie faktoriai bei genetinis polinkis didina riziką susirgti venų varikoze.
Nėštumas irgi didina riziką: tiek venų varikozei, tiek trombų kraujagyslėse susidarymui. Laimei, tam yra paprastos prevencinės priemonės: kompresinių kojinių mūvėjimas. Pagimdžius didžiajai daliai moterų situacija pagerėja ir ne visuomet reikalingos intervencinės korekcijos“, – pabrėžė medikas.
Kada gydytis?
Kojų apsunkimas, patinimas, mėšlungiški raumenų spazmai – tai pagrindiniai simptomai, sukeliantys diskomfortą ir indikuojantys venų varikozę.
„Šie simptomai atsiranda tada, kai liga jau yra pažengusi. Pradinis venų varikozės laipsnis – tik vizualiniai pakitimai, akivaizdžiai išryškėjusios kojų venos. O kuo susirgimo, sakykime, laipsnis didesnis, kuo liga labiau pažengusi – tuo ir simptomų daugiau, jie sunkesni.
Didžiausia problema, kuria gali baigtis negydoma venų varikozė, tai išsivysčiusi veninė opa. Ji jau būna labai sunkiai gydoma, o ir gydymas ne visada atneša laukiamų rezultatų. Veninė opa susidaro dėl ilgalaikio veninės apytakos sutrikimo. Minkštuosiuose audiniuose, dažniausiai apatiniame blauzdos trečdalyje, dažnai – vidinėje kojos pusėje, ties čiurna.
Tai bene sunkiausia komplikacija, kuriai gydyti reikia didžiulių laiko sąnaudų ir ypatingai gerų specialistų. Ne visada tokią opą pavyksta ir užgydyti. Kada reikia pradėti gydyti venų varikozę? Kol dar nėra opos – kuo anksčiau“, – patarė E. Araminas.
Operacija, lazeris, šaltis ir klijai
Gydymo būdų yra ne vienas. Kai kurie jų – modernūs ir daugumai nė negirdėti.
„Intervenciniai gydymo metodai, venų chirurgija, skirstoma į dvi grupes. Pirmoji grupė – tradicinė chirurgija, skalpelis. Antroji grupė – endoveniniai metodai. Pastarieji yra modernesni. Venos naikinamos lazeriu arba radijo bangomis, yra netgi karštų garų metodas, taip pat venas galima užakinti ekstremaliu šalčiu, venos netgi klijuojamos biologiniais akrilo klijais...
Labiausiai išplėtotas, universaliausias yra gydymas lazeriu. Moderniausio lazerio galimybės leidžia mums pasiekti ir paviršines, ir giliąsias venas. Svarbu laiku kreiptis“, – sakė gydytojas E. Araminas.