Kas antrą moterį kankinanti liga neaplenkia ir vyrų: norint pasveikti, teks kai ko atsisakyti

Šlapimo pūslės uždegimas – liga, kuria bent kartą gyvenime perserga kas antra moteris. Skaičiuojama, kad net apie 12 milijonų JAV gyventojų kankina ir kur kas sunkiau pagydoma lėtinė šios ligos forma, kuri gali skaudžiai kirsti tiek vyrams, tiek moterims bet kuriame amžiuje. Neretai ši liga linkusi užsitęsti ar atsikartoti: gydytojai įspėja, kad taip nutinka, nes tikimasi ligą išgydyti suvartojus auksinius vaistus. Norint iš tikrųjų pasveikti, neišvengiamai teks atsisakyti kai kurių įpročių.

Kankina dažną moterį, tačiau neaplenkia ir vyrų

Cistitas, arba šlapimo pūslės uždegimas, yra dažniausia šlapimo organų sistemos liga. Kaip teigia „Northway“ akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė, dažniausiai kalbama apie bakterijų sukeltą – ūminį cistitą. Rečiau diagnozuojamas cheminis (sukeltas vaistų), autoimuninis (sergant opiniu kolitu, reumatoidiniu artritu, kitomis autoimuninėmis ligomis), radiacinis (skiriant spindulinį gydymą tam tikrų ligų atveju) cistitas. Net 80–85 proc. atvejų ligos sukėlėjas yra žarnyne gyvenanti Escherichia coli.

„Cistitas pasireiškia dažnu, skausmingu šlapinimusi, pilvo apačios skausmu. Šlapimas gali būti drumstas, su kraujo priemaišomis. Šlapinamasi po truputį, noras šlapintis išlieka net ir esant tuščiai šlapimo pūslei“, – ligos simptomus vardija ginekologė.

Pastebima, kad cistitais dažniau serga moterys. Anot S. Neverauskienės, taip nutinka dėl anatominių savybių – moterų šlaplė trumpesnė nei vyrų, bakterijoms lengviau patekti į šlapimo pūslę. Net 50 proc. moterų nors kartą per gyvenimą sirgo šia liga. Cistitai taip pat dažnesni sergantiems inkstų akmenlige, cukriniu diabetu, prostatos ligomis, nesilaikant tinkamos higienos.

Tačiau daugiausiai problemų sergantiesiems sukelia lėtinė šios ligos forma, arba kitaip – intersticinis cistitas. Ginekologė pastebi, kad šia liga taip pat dažniau serga moterys (net 90 proc. atvejų). Dauguma sergančių – vyresnės nei 30 metų amžiaus moterys, nors serga ir jaunesnės ar moterys, patiriančios menopauzę.

„Intersticinis cistitas, dar vadinamas skausmingos šlapimo pūslės sindromu – tai lėtinis, pacientes išsekinantis sindromas, kuriam būdingas dažnas, skausmingas šlapinimasis, net ir naktį užeinantis staigus noras pasišlapinti, skausmas dubenyje, tarpvietėje, makštyje, skausmingi lytiniai santykiai. Dažnai liga paūmėja būtent po jų. Pacientės jaučia skausmą pildantis šlapimo pūslei ir palengvėjimą po pasišlapinimo, pūslei ištuštėjus. Simptomai tęsiasi ilgiau nei 6 savaites, nėra ligos infekcinės ar kitokios kilmės priežasties“, – teigia S. Neverauskienė.

Nors apie ligos paplitimą tikslių statistinių duomenų nėra, manoma, kad šia liga serga apie 0,5 procento suaugusiųjų. Vis dėlto, ginekologė pažymi, kad naujausi moksliniai tyrimai parodė žymiai didesnį sergamumą intersticiniu cistitu, nei galvota iš pradžių, – vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose intersticiniu cistitu gali sirgti iki 8 mln. moterų ir iki 4 mln. vyrų.

Norint pasveikti, prireiks keisti gyvenimo įpročius

S. Neverauskienė pažymi, kad intersticinis cistitas progresuoja lėtai. Jam būdingi pagerėjimo ir paūmėjimo epizodai, tačiau kartais ši liga progresuoja greitai.

„Dėl uždelsto diagnozės nustatymo ir gydymo blogėja pacientės gyvenimo kokybė. Vystosi šlapimo pūslės sienelės raumenų randėjimas, jos talpa gali tapti minimali. Atsirandantis staigus noras šlapintis, kai šlapinamasi po nedaug, dažnas kėlimasis naktį ar jaučiami simptomai net esant tuščiai šlapimo pūslei sukelia psichologines ir socialines problemas. Pacientes vargina nerimas, nemiga, depresija, nuovargis“, – pastebi ginekologė.

Sergant intersticiniu cistitu, šalia skiriamų vaistų svarbų vaidmenį atlieka ir kitos, nemedikamentinės priemonės. Rekomenduojamos šlapimo pūslės treniruotės, planingas šlapinimasis. Fizioterapeutai gali padėti palengvinti dubens skausmus, susijusius su raumenų įtempimu. Taikoma akupunktūra, transkutaninis elektrostimuliavimas (TENS), dubens dugno raumenų mankšta ir raumenų masažas.

„Rūkančioms pacientėms būtina mesti rūkyti. Rūkant išsiskiriančios nuodingos medžiagos pro plaučius kraujagyslėmis patenka į inkstuose susidarantį šlapimą. Didelė toksinų koncentracija pažeidžia šlapimo pūslės sienelę. Tai paaiškina, kodėl rūkymas yra tiesioginis šlapimo pūslės vėžio rizikos faktorius. Intersticiniu cistitu sergančioms moterims šios toksinės medžiagos dirgina šlapimo pūslės sienelę ir sąlygoja simptomų paūmėjimą“, – aiškina ginekologė.

Sergant intersticiniu cistitu taip pat rekomenduojama vengti kavos (net ir be kofeino), žalios ir juodos arbatos, gazuotų gėrimų, alkoholio, citrusinių vaisių ir jų sulčių, spanguolių ir bruknių sulčių, dirbtinių saldiklių, pomidorų, paprikų, čili pipirų, krienų, mononatrio gliutamato, acto.

Kaip „šlapimo pūslei dažniausiai draugiški“ produktai įvardijami: pienas, vanduo, žolelių arbatos (ramunėlių, pipirmėčių, rooibos), vaisiai (bananai, mėlynės, melionai, arbūzai, kriaušės, razinos), daržovės (kalafiorai, brokoliai, briuseliniai kopūstai, morkos, gūžiniai kopūstai, salierai, agurkai, grybai, cukinijos, baltos bulvės, saldžios bulvės, žirniai, ridikėliai), mėsa (ėriena, jautiena, kiauliena, vištiena, kalakutiena), kiaušiniai, lašiša, tunas, krevetės, ryžių ir avižų kruopos, alyvuogių aliejus, česnakas, nerūkyti ir nevytinti mėsos produktai.

„Gydant intersticinį cistitą, svarbiausia laikytis gydytojo nurodymų, vartoti paskirtus vaistus. Jei lytiniai santykiai provokuoja ligos paūmėjimą, jų metu rekomenduojama naudoti lubrikantus, o po santykių – pasišlapinti. Rekomenduojama vengti maisto produktų, galinčių išprovokuoti ligos paūmėjimą, reguliariai mankštintis, rasti laiko sau, atsipalaiduoti, vengti labai aptemptų drabužių“, – įspėja S. Neverauskienė.

Tarp ligos priežasčių – netradicinis ir nesaugus seksas

Tuo metu „Northway“ gydytojas urologas Vakaris Varyginas pastebi, kad labai dažnai moterys painioja cistitą ir dirgliąją šlapimo pūslę, nors tai – skirtingi atvejai.

„Svarbus cistito požymis – tai dizurija arba skausmingas, deginantis šlapinimasis ir pakitęs šlapimo tyrimas. Dažnas noras šlapintis nėra cistito požymis. Dažnai galima šlapintis esant stresui, po fizinio krūvio ir sergant stuburo ligomis, nes bet kokie pokyčiai stubure gali turėti įtakos mūsų šlapinimosi procesui“, – teigia V. Varyginas.

Liga pasireiškia visoms amžiaus grupėms: jaunoms moterims dėl aktyvaus gyvenimo būdo, stresų, fizinio nuovargio, darbo sąlygų. Vyresnio amžiaus moterims – dėl higienos, imuniteto nusilpimo, kitų ligų pasekmių.

Gydytojo urologo teigimu, didžioji dalis cistitų yra infekcinio pobūdžio, o ligos sukėlėjas šiuo atveju gali būti sąlyginai patogeninės bakterijos – Escherichia coli, streptokokai, stafilokokai, enterokokai, taip pat dažni urogenitalinių infekcijų atstovai, tokie kaip gonokokai, trichomonai ir kiti.

Tačiau jis pabrėžia, kad mikroorganizmų agresija nėra pagrindinė ligos priežastis. Liga susergama, kai organizmas nusilpęs nuo nepalankių išorinių ir vidinių veiksnių įtakos:

1. Lėtinės kitų organizmo sistemų infekcijos – dantų ėduonis, žarnyno ligos, įvairios SARS formos,
ginekologiniai uždegimai ir LPL (lytiškai plintančios ligos);

2. Avitaminozė ir hipovitaminozė nesubalansuotos mitybos fone;

3. Reguliarus fizinis, nervinis, protinis pervargimas, taip pat nemiga ir naktinio miego trūkumas;

4. Stiprus psichoemocinis stresas;

5. Bendras imuninės sistemos susilpnėjimas, įskaitant ilgalaikį imunosupresantų vartojimą;

6. Kūno hipotermija, staigūs temperatūros pokyčiai. Moterims kartais užtenka atsisėsti ant šalto paviršiaus, kad prasidėtų uždegiminis procesas dubens organuose, įskaitant šlapimo pūslę;

7. Didelis seksualinis aktyvumas, kai nėra nuolatinio partnerio (ypač pavojinga netradicinė seksualinė praktika ir neapsaugotas seksas);

8. Užsistovėjimas kraujotakos dubens organuose – sėdimas darbas ir sėdimas gyvenimo būdas apskritai, dažnas vidurių užkietėjimas, nepilnas ištuštinimas dėl šlaplės susiaurėjimo ar šlapimo pūslės navikų, taip pat banalus įprotis „ištverti iki paskutinio“;

9. Prasta arba netinkama kūno higiena – 90 proc. atvejų cistito sukėlėjas yra Escherichia coli, kuris į šlapimo pūslę patenka iš tiesiosios žarnos;

10. Sintetinių apatinių dėvėjimas, ypač siaurų, spaudžiančių dubens organus;

11. Nenormalus šlapimo organų vystymasis;

12. Dubens organų sužalojimai ir operacijos;

13. Aštrus ir riebus maistas.

Auksinės tabletės nėra: kovoje su liga teks rimtai nusiteikti

Sergant cistitu, jo gydymui gali būti skiriami antibiotikai. Tačiau V. Varyginas pažymi, kad antibiotikai galėtų padėti tik trumpam, jei žmogus nekeičia savo gyvenimo būdo.

„Simptomai gali kartotis nekeičiant gyvenimo būdo, darbo sąlygų ar mitybos. Pavyzdžiui, moteris dirbo baseine instruktore ir kas mėnesį sirgo cistitu. Išėjus iš darbo, simptomai dingo. Moteris dėl imuniteto silpnumo pastoviai šalo šaltam vandenyje ir dėl to dažnai kartojosi cistitai. Kodėl šlapimo pūslė bijo šalto vandens? Taip yra dėl anatomijos – šlapimo pūslė yra pilvo apatinėje dalyje, kur susitelkia labai didelis kiekis limfmazgių, kurie pirmi reaguoja į bet kokį dirgiklį. Todėl nerekomenduojama ilgai būti šaltame vandenyje arba šalti kojas“, – sako V. Varyginas.

Anot gydytojo urologo, gydymas turi būti nukreiptas į mažojo dubens medžiagų apykaitos ir kraujotakos stiprinimą: gali būti taikomos įvairios fizioterapijos, masažai, elektrostimuliacinės procedūros, šildomos vonios. Kad cistitai nesikartotų, pacientams rekomenduojama dažnai vartoti papildus ir vitaminus, stiprinančius imunitetą ir šlapimo pūslės medžiagų apykaitą. Tačiau svarbu suprasti, kad vien vitaminų – negana.

„Moterys nenori priimti minties, kad auksinės tabletės nėra. Gydymas yra multikompleksinis, į kurį įeina ne tik vaistai, vitaminai, bet ir gyvenimo būdo korekcija. Kai kurie urologai rekomenduoja vartoti lengvus antibiotikus pajutus pirmus simptomus. Taip mes galim sumažinti šios ligos simptomus, tačiau po kurio laiko simptomai kartosi. Nepaisant to, moteris vis tiek ieško būtent to greito gydymo. Todėl viskas taip ir baigiasi: gyvenimas nesikeičia, požymiai kartojasi, pastoviai vartojamas antibiotikas, kuris greitai, bet trumpam padeda, o tada – vėl viskas ratu.

Norint nebesirgti, mano patarimas – nusiteikti rimtai. Suprasti, kas dažniau sukelia cistitą: šaltis, kojų šalimas, stresas? Svarbu bandyti panaikinti ligos priežastis ir profilaktiškai vartoti papildus, kai jaučiamės sveiki, o ne pulti vartoti juos tada, kai jau sergam“, – pataria V. Varyginas.

Kur ieškoti pagalbos pajutus cistito požymius: kreiptis į ginekologą ar urologą?

Kaip teigia S. Neverauskienė, dėl cistitui būdingų nusiskundimų pacientai gali atvykti tiek ginekologo, tiek urologo konsultacijai.

„Dėl estrogenų poveikio moterims intersticinio cistito simptomai sustiprėja prieš menstruacijas, ovuliacijos metu. Jei vargina skausmingi lytiniai santykiai, makšties ar pilvo apačios skausmas, pacientės pirmiausia kreipiasi į ginekologą. Jei nusiskundimai susiję tik su šlapinimusi, dažniausiai atvykstama urologo konsultacijai“, – sako ginekologė.

Anot jos, intersticinio cistito diagnostika labiau susijusi su kitų ligų, galinčių sąlygoti panašius simptomus, atmetimu. Pacientei atvykus ginekologo konsultacijai, įvertinami nusiskundimai, kiek ilgai jie trunka, koks buvo taikytas gydymas. Klausiama apie persirgtas ligas, atliktas operacijas.

„Moterims intersticinis cistitas gali prasidėti po gimdymo, buvusių ginekologinių operacijų, persirgto bakterijų sukelto cistito. Tačiau ši liga gali pasireikšti ir be aiškios priežasties. Pacientė tiriama ginekologiškai, ieškoma infekcijų sukėlėjų, atliekamas mažojo dubens tyrimas ultragarsu. Atliekamas šlapimo tyrimas ir pasėlis. Nors nusiskundimai labai primena bakterijų sukeltą uždegimą, intersticinio cistito atveju šlapimo pasėliuose bakterijų augimo nėra.

Neradus ginekologinės ligos ar simptomams išliekant po diagnozuotos infekcijos gydymo, pacientė nukreipiama urologo konsultacijai. Urologai atlieka inkstų ir šlapimo pūslės ištyrimą ultragarsu, cistoskopijas, urodinaminius tyrimus, kitus testus. Gauti apklausos rezultatai leidžia įtarti, kad pacientė kenčia nuo intersticinio cistito. Pildomas šlapinimosi dienoraštis vertingas sprendžiant apie gydymo efektyvumą. Diagnozavus intersticinį cistitą, gydymą taip pat skiria urologas“, – teigia S. Neverauskienė.