Naktinis mėšlungis ir nemalonus jausmas kojose vakare
Lėtinis veninis nepakankamumas, liaudyje vadinamas venų varikoze, yra būklė, kuomet sutrinka veninė kraujotaka ir tai nulemia ne tik kosmetinius, bet ir rimtesnius simptomus: „Arterijomis kraujas bėga į kojas, o venomis – iš jų. Jei sutrinka jau panaudoto kraujo pasišalinimas – sutrinka audinių mityba. Tai gali būti oda, raumuo, paodis. Kuomet audinių mityba trinka – tai pradeda duoti tam tikrus simptomus. Venų varikozė turi keletą stadijų. Pirmoje ir antroje ligos stadijoje galite pastebėti kosmetinius pakitimus – išsiplėtusį kraujagyslių tinkliuką ant kojos ar gumbelį venoje. Tiesa, tai matoma ne visada, jei pažeistos giliau esančios venos. Ir vienu, ir kitu atveju pirminė stadija progresuoja ir tada randasi jau klinikiniai simptomai, pagrindiniai – kojos tinimas, sunkumas, nuovargis ir naktinis mėšlungis“,– pasakoja „Northway“ medicinos centro gydytojas angiochirurgas, medicinos mokslų daktaras Rolandas Dagilaitis.
Nors tokius simptomus žmonės neretai priskiria magnio trūkumui ar besikaupiantiems organizme skysčiams, medikas ragina atkreipti dėmesį, kad venų varikozės atveju dažniausiai simptomai – tinimas, mėšlungis, smėlio jausmas – labiau išreikšti kažkurioje vienoje kojoje, kai magnio ar besikaupiančių skysčių atveju vienodai kentėtų abi kojos.
Anot gydytojo, venų varikozei atsirasti itin svarbus genetinis faktorius – jei vyro tėvai kentėjo nuo šios ligos, tikimybė, kad kentės vyras yra 40 proc., tuo tarpu tikimybė, kad moteris paveldėjo polinkį į venų varikozę siekia net 60 proc. Ir, nors iš pirmo žvilgsnio norisi tokią ligą sieti su senatve, medikas tikina, jog venų varikozė gali pradėti reikštis dar nė nesulaukus pilnametystės.
Nustatoma per penkias minutes: prašo neužsiimti savigyda
Pirminėje ligos stadijoje ėmus spręsti problemą, gali užtekti padidinti ėjimo krūvį, kai kada nešioti specialias kompresines kojines. Visgi, mediko teigimu, užuot kreipęsi kvalifikuotos pagalbos, žmonės labai dažnai tiek ligų, tiek gydymosi būdų suskumba ieškoti internete, o čia ir prasideda didžiausios problemos:
„Kraujagyslių chirurgas atliks ultragarsinį tyrimą ir pasakys, ar problema yra susijusi su venomis, ar bėdų ieškoti kitur. Ultragarsinis tyrimas yra itin objektyvus ir nepaliekantis vietų interpretacijoms, tad eikite jį atlikti pas kraujagyslių chirurgą ir visi jie iš esmės pasakys tą patį – arba venų vožtuvų nesandarumas yra, arba nėra.
Gresia krešuliu ir amžinu skausmu
Net jaučiant varginančius simptomus, ne visi žmonės suskumba kreiptis į medikus. Kas organizme vyksta toliau, jei venų varikozės nepradedame tinkamai gydyti? Anot angiochirurgo, trinkant audinių mitybai, blauzdos apačioje randasi specifiniai patamsėjimai, oda tose vietose ima drastiškai plonėti ir prie menkiausio pažeidimo gali atsiverti trofinės žaizdos.
„Jei ir toliau nieko nedarome – anksčiau ar vėliau viskas baigsis trofine opa. Tai – žaizda, tad pirmiausiai kyla infekcijos pavojus. Antra, išsiplėtusiuose venų mazguose kraujas teka labai lėtai, galima sakyti telkšo, o stovintis kraujas linkęs krešėti. Krešulys – nemaloniausia ir pavojingiausia negydomos venų varikozės komplikacija. Jis susidaro tikrai ne kiekvienam, bet tokia rizika išauga dešimtimis kartų. Susidarius krešuliui, toje vietoje bus skausmas, dažnos infekcijos, nes netekantis žmogaus kraujas – ideali terpė maitintis mikrobams. Atsiranda rizika, kad krešulys skverbsis į gilesnes venas. Tokiu atveju, gali baigtis tuo, jog net gydomas toks žmogus visą gyvenimą jaus skausmus, o negydant būklė gali baigtis ir mirtimi“.
Lazerinė operacija: be pjūvių, be narkozės, po savaitės – į sporto klubą
Nutarus pasirūpinti savo kojų sveikata, medikas skuba nuraminti – tai galima išspręsti be narkozės, be gulėjimo ligoninėje, be siūlių ir vizitas kažkuo primins apsilankymą pas odontologą. Būtent taip vyksta viena moderniausių ir šiuo metu pasaulyje bene labiausiai paplitusi lazerinė venų operacija.
Įprastos chirurginės operacijos metu vena yra mechaniškai pašalinama, t. y. ištraukiama, jos vietoje lieka tuščia ertmė. Tai – procesas, reikalaujantis nejautros, o pooperacinis periodas yra skausmingas ir gali trukti apie mėnesį. Tuo tarpu lazerinės operacijos metu vena nėra ištraukiama: per adatą įvedamas kateteris, o juo į veną įvedamas šviesolaidis, suleidžiama specialaus tirpalo ir galiausiai vena lazeriu yra suardoma:
„Lazerio spindulys per sekundės dalį ląstelėje užvirina vandenį, taigi vena yra suardoma, iš jos susiformuoja minkštas randelis, kuris per 4–6 mėnesius visiškai ištirpsta. Tokia procedūra nereikalauja pjūvio, nėra pooperacinio skausmo, po procedūros pacientui uždedamas tvarstis vienai dienai ir kompresinė kojinė. Iš operacinės žmogus iškart išeina savomis kojomis, o aš po savaitės savo pacientams jau leidžiu eiti ir į sporto klubą. Šiuolaikiniai trečios kartos lazeriai patyrusio chirurgo rankose leidžia pasiekti išties stulbinančių rezultatų“, – sako dr. R. Dagilaitis, pats jau atlikęs virš 5000 lazerinių operacijų ir to mokantis daugybę medikų Europoje.
Nors diduma atvejų šiais laikais chirurginės operacijos venų varikozei gydyti jau atsisakoma, yra tam tikros būklės, kuomet lazerinė operacija visgi negalima. Jei venoje jau susidaręs krešulys, įvesti kateteriu šviesolaidžio į tokią kraujagyslę nebepavyks. Lazerinė procedūra ne visada tinkama ir tiems pacientams, kurie venų varikozės negydė keliasdešimt metų ir venų išplatėjimas itin drastiškas. Kai venos diametras siekia pvz. 3 centimetrus – dažniausiai pasirenkama chirurginė operacija, kuri, nors skausmingesnė, bet šiuo atveju saugesnė. Vienok, žmonių, kuriems lazerinė operacija netinkama, viso labo yra apie 2–3 proc., teigia angiochirurgas dr. R. Dagilaitis.
Ar atlikus venų varikozės operaciją, apie šią ligą reiktų pamiršti visam gyvenimui? Ne, medikas sako, jog svarbu ir toliau sekti savo kojų būklę, mat jei polinkis į venų varikozę yra – išlieka tikimybė, kad negalavimai pasireikš kitoje kojos vietoje. Visgi, į mediką kreipiantis laiku ir neužsiimant savigyda, didžiuliai šansai, kad pakartotinos intervencijos jau nebeprireiks.