Nespecifiniai, tačiau svarbūs simptomai
Northway medicinos centro akušerės ginekologės Sigitos Neverauskienės teigimu, endometriozės simptomai nėra specifiški tik šiai ligai, todėl diagnozė negali būti nustatyta remiantis vien jais. Kita vertus, pacientės nusiskundimai gali padėti gydytojui įtarti endometriozę.
„Skausmingos, o kai kurioms pacientėms ir gausios mėnesinės, pilvo skausmai ne mėnesinių metu, jaučiamas skausmas lytinių santykių metu ar po jų, skausmingas šlapinimasis ir/ar tuštinimasis, gali būti su kraujo priemaišomis. Galimas cikliškai pasireiškiantis chirurginio rando odoje paburkimas bei skausmas, nuovargis, nevaisingumas. Rečiau – peties skausmas, cikliški krūtinės skausmai, kosulys. Svarbūs ir bet kokie kiti vis pasikartojantys simptomai“, – pasakoja medikė.
Cikliški simptomai – atsirandantys kiekvieną mėnesį prieš mėnesines ir praeinantys po kelių dienų joms pasibaigus arba pasikartojantys tik menstruacijų metu. S. Neverauskienės teigimu, pasireiškus skausmui, jo stiprumą geriausiai galima įvertinti tą dieną neatliekant jokių namų ruošos darbų ir nevartojant vaistų nuo skausmo: „Jei moteris patiria vieną ar daugiau anksčiau išvardintų simptomų, sukeliančių stiprų skausmą, būtina kreiptis į gydytoją. Pravartu savo jaučiamus simptomus užsirašyti.“
Moterys jaučiasi skirtingai: gali neturėti jokių nusiskundimų
Endometriozė – liga, kuria sergant gimdos gleivinės endometriumo ląstelės išveša už gimdos ribų. Akušerės ginekologės teigimu, endometriozės židinių būna ant dubens organus dengiančios pilvaplėvės, jie gali būti paviršiniai ar gilūs. Kai kurioms pacientėms formuojasi kiaušidžių cistos – endometriomos.
Retais atvejais, sako gydytoja, židiniai atsiranda už dubens ribų: plaučiuose, ant diafragmos, krūtinės ląstoje, bamboje, kirkšnyse, buvusių operacijų randuose: „Endometriozė sukelia lėtinę uždegiminę reakciją pažeistuose audiniuose. Jaučiami skausmai, formuojasi sąaugos. Dėl lėtinio uždegimo pažeisti audiniai randėja. Randiniam audiniui sujungus skirtingas struktūras ir organus, susiformuoja sąaugos.“
Pasak medikės, dėl hormonų kiekio svyravimų mėnesinių ciklo metu nusiskundimai gali keistis. Pacientės būklė pablogėja prieš mėnesines arba jų metu. Vienos endometrioze sergančios moterys gali skųstis stipriais skausmais, tuo tarpu kitos gali neturėti jokių nusiskundimų ir mėnesinių metu jaučiamą skausmą vertinti kaip įprastą, nevarginantį.
Priežastis iki šiol neaiški: egzistuoja keletas teorijų ir svarbios rekomendacijos moterims
Deja, vis dar nežinoma, kodėl moterys suserga endometrioze. S. Neverauskienė sako, jog egzistuoja keletas teorijų, bet tvirtų įrodymų nėra:
„Labiausiai paplitusi teorija teigia, kad mėnesinių metu endometriumo ląstelės per kiaušintakius patenka į pilvo ertmę ir įsitvirtina ant dubens organus dengiančios pilvaplėvės. Ten susiformuoja endometriozės židiniai. Šiame procese svarbiausią vaidmenį vaidina hormonas estrogenas.
Gydant šią ligą, skiriami vaistai, mažinantys estrogeno gamybą pacientės organizme, taip siekiant palengvinti simptomus. Vienose šeimose yra daugiau endometrioze sergančių moterų nei kitose, todėl bandoma įrodyti genetinę šios ligos kilmę, bet tvirtų įrodymų apie „endometriozės geną“ taip pat nėra.“
Dar viena teorija – pakitusios imuninės sistemos atsakas sukelia uždegiminę reakciją. Nors, pasak akušerės ginekologės, nėra tiesioginių įrodymų, leidžiančių numatyti, kuriai moteriai ateityje išsivystys endometriozė, atliktos studijos rekomenduoja sveikai maitintis, mažinti suvartojamo alkoholio kiekį, išlikti fiziškai aktyvioms, taip stengiantis palaikyti sveiką imuninę sistemą.
Dažna negalėjimo pastoti palydovė, o nustatyti – sudėtinga
„Pirmiausia, panašius simptomus gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdžiui: gimdos polipai, miomos. Apžiūros metu, tirdami per makštį, gydytojai vertina makšties sieneles, čiuopiamus mazgelius, skausmingumą, ypač toliausiame makšties taške. Esant giliems endometriozės židiniams ar kiaušidžių endometriomoms, apčiuopa gali suteikti informacijos, kuri padės įtarti endometriozę. Jei ligos židiniai dubenyje tik paviršiniai, tyrimas per makštį gali būti visiškai normalus. Diagnozei patvirtinti atliekamas ultragarsinis tyrimas.“
Ligos židinių įvertinimui pacientė gali būti siunčiama ir mažojo dubens magnetinio rezonanso tyrimui (MRT). Vis dėl to, pasak gydytojos, ir šie tyrimai ne visada patvirtina diagnozę. Net ir neradus endometriozės židinių, simptomų palengvinimui galima skirti medikamentinį gydymą, tikintis pacientės būklės pagerėjimo. Tais atvejais, kai medikamentinis gydymas neefektyvus, o endometriozės negalima patvirtinti nei ultragarsinio tyrimo metu, nei atliekant MRT, ligos diagnostikai ir gydymui rekomenduojama atlikti laparoskopiją.
Gydoma medikamentais, kartais – ir chirurginiu būdu
Ar endometriozė išgydoma? „Tai yra lėtinė liga, kas reiškia, kad ji neišgydoma, bet paskyrus tinkamą gydymą, galima palengvinti simptomus. Sėkmingam gydymui būtina sąlyga – bendravimas su savo gydytoju. Pasirenkant gydymo būdą, atsižvelgiama į pacientės lūkesčius: nori pastoti, nėštumo neplanuoja, reikalinga kontracepcija, vargina stiprūs skausmai. Vertinamas pacientės amžius, anksčiau skirtas gydymas, pašalinio poveikio rizika, ligos tipas – paviršiniai ar gilūs židiniai, endometriomos. Dviems endometrioze sergančioms moterims gali būti taikomi skirtingi gydymo būdai ir atvirkščiai – tai pačiai pacientei gydymas gali būti keičiamas jo eigoje“, – pasakoja S. Neverauskienė.
Medikės teigimu, jei moteriai reikalingas gydymas dėl jaučiamų skausmų, gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai, hormonų preparatai, chirurginis gydymas. Keli metodai kartais taikomi kartu. Po operacijos paprastai skiriamas gydymas hormonais. Analgetikai mažina endometriozės sukeliamą skausmą, bet nekeičia paties ligos vystymosi mechanizmo. Gydymas hormonais (sudėtinės kontraceptinės tabletės, kontraceptinis žiedas ar pleistras, tabletės ar hormoninės gimdos spiralės su progestinais, GnRH agonistai) mažina estrogenų lygį moters organizme. Taip slopinamas ligos aktyvumas ir skausmas. Visgi gydymą nutraukus, simptomai linkę pasikartoti.
„Tiksliai nežinoma, kurioms pacientėms skausmai atsinaujins. Skiriant hormoninį gydymą, pirmo pasirinkimo vaistai yra sudėtinės kontraceptinės tabletės, ypač skiriant nepertraukiamu režimu. Chirurginis gydymas – laparoskopija – siūlomas pacientėms, kurioms medikamentinis gydymas neefektyvus, moteris atsisako ar negali vartoti tokio gydymo, esant 4 cm ar didesnėms endometriomoms, giliems endometriozės židiniams, kurie įtraukia žarnyną, šlapimo pūslę, dubens nervus, atsiradus ūmiems skausmams dubenyje.“
Nėra nuosprendis: pastoti pavyksta didžiulei daliai su liga susidūrusių moterų
Laparoskopijos metu, pasakoja medikė, šalinami ar prideginami endometriozės židiniai, išgliaudomos endometriomos, stengiamasi atstatyti dubens organų anatomiją, išdalinant sąaugas. Gilios endometriozės atveju operacijos yra sudėtingos ir reikalauja didelės gydytojo patirties. Negalinčios pastoti pacientės su įtariama endometrioma, varginamos dubens skausmų, taip pat gydomos chirurginiu būdu.
Endometriozės židinių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, anot pašnekovės, gali turėti įtakos ovuliacijai, geltonkūnio funkcijai. Dėl sąaugų ir randų taip pat gali sutrikti kiaušinėlio patekimas į ligos pažeistą kiaušintakį ar embriono patekimas į gimdą. Vis dėlto, svarbu paminėti, jog ne visos endometrioze sergančios moterys yra nevaisingos: nustatyta, kad 60-70 procentų endometrioze sergančių moterų sėkmingai pastoja pačios ir gali susilaukti vaikų:
„Pacientės, neplanuojančios nėštumo, su gydytoju turi aptarti kontracepcijos klausimą. Nėra patikimų įrodymų, kad endometrioze sergančios moterys dažniau patirtų pasikartojančius persileidimus. Planuojant pastoti, hormoninis gydymas nerekomenduojamas. Jei nepavyksta pastoti natūraliai, taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai.“
