– Ar tiesa, jog daugybė žmonių išgirsta erkinio encefalito diagnozę, nors nė nepastebėjo, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė? Ir nereikia nei miško, nei ilgų žolių. O jei jau erkę pastebėjo – ar, kalbant apie tikimybę užsikrėsti erkiniu encefalitu, yra skirtumas, kaip greit ją ištrauks?
– Tais atvejais, kai borelijomis - virusu, sukeliančiu encefalitą- užsikrečiama per pieną, niekas išoriškai jokių žymių odoje nepastebės, o pienas neatrodys kažkaip kitaip. Tiesiog vėliau išsiaiškinama, kad karvės ar ožkos pienas nebuvo pasterizuotas.
Įsisiurbusią erkę ištraukti reikia kuo skubiau. Erkės, prisisiurbusios kraujo, pradeda jį atryti. Taigi į įsisiurbimo žaizdą patekęs erkės skrandžio turinys kartu su borelijomis yra pernešamas į mūsų organizmą ir tokiu būdu vyksta žmogaus užkrėtimas erkinio encefalito virusu.
Erkės „atpila“ maistą ir tada, kai neteisingai ištraukiamos. Jokiu būdu negalima jų tepti jokiais skysčiais, aliejumi, nagų laku ar kitais. Šitokiu būdu jos tiesiog uždūsta ir apsivemia, kartu suleisdamos į žaizdą užkrėstą borelijomis turinį. Priminsiu, kad erkę rekomenduojama ištraukti suėmus pirštais ar pincetu tolygiu judesiu, suėmus jos dalį prie pat odos. Ištraukus ją, odą būtina dezinfekuoti.
– Neseniai aprašėme realų susirgusios erkiniu encefalitu moters atvejį, kurios savijauta vos per kelias dienas pasiekė tokį lygį, jog pusė jos veido buvo nukarusi, be to ji nesugebėjo atpažinti į ligoninę atėjusios aplankyti dukters. Kas tuo metu vyksta sergančiojo organizme, kad iššaukiamos tokios didelės reakcijos?
– Virusinis encefalitas yra smegenų parenchimos uždegimas, kurį sukelia virusas. Virusai įsiskverbia į odą įsisiurbimo vietoje, aktyviai pasidaugina odos dendritinėse ląstelėse. Nedideli viruso kiekiai pernešami į limfmazgius, blužnį, kepenis ir kaulų čiulpus. Juose tolesnis dauginimasis vyksta keletą dienų. Tai vadinama viremija. Šios fazės metu (kuri kliniškai atitinka pradinę erkinio encefalito fazę) virusas pasiekia smegenis. Taigi, patenka į nervines ląsteles- neuronus.
Juose įsikūręs virusas toliau dauginasi ir sutrikdo neuronų veiklą – jie pažeidžiami negrįžtamai, vystosi uždegimas ne tik neurone, bet ir aplinkiniuose audiniuose. Toks uždegimas paveikia išskirtinai pilkąją medžiagą, kurioje yra pagrindiniai motoriniai branduoliai, atsakingi už tam tikras organizmo funkcijas.
Plačiausiai toks uždegimas vyksta smegenėlėse, pailgosiose smegenyse, tilte, smegenų kamiene, baziniuose ganglijuose, pagumburyje ir nugaros smegenyse. Kuri iš šių sričių bus labiausiai pažeista, nuo ir priklausys, kiek sutriks organizmo funkcijos. Šiuo, jūsų minimu atveju yra pažeisti veido nervai ir smegenų dalys, atsakingos už atminties funkciją – bazaliniai ganglijai.
– Jei žmogus nė nepamatė įsisiurbusios erkės, tikėtina, kad pasijutęs prastai, mažiausiai galvos apie erkinio encefalito galimybę. Kokie yra pagrindiniai erkinio encefalito požymiai, išskiriantys šią ligą nuo kitų ligų?
– Ligos pradinė fazė turi tokius pat simptomus, kaip ir peršalimo ligos. Nieko ypatingo ir pirmomis dienomis šią ligą mažiausiai galime įtarti. Tačiau neretai, susirinkus smulkią anamnezę, išaiškėja, kad žmogus lankėsi miške, kaime, vartojo šviežią pieną ar kažkas niežtėjo nugaroje.
Ligai perėjus į tolimesnį vystymosi etapą, simptomai tampa specifiškesni, atsiranda jau minėtas stiprus galvos skausmas, karščiavimas virš 38C, dezorientacija (Sąmonės sutrikimo laipsnis, kai su žmogumi galima palaikyti pokalbį, tačiau į klausimus jis atsako pavėluotai, sutrinka savivoka, laiko ir vietos suvokimas – aut. past.) ir kiti su nervų sistema susiję simptomai. Pajutus tokius simptomus būtina skubiai kreiptis į gydytojus.
– Kokia paprastai yra ligos eiga? Ar žmonės dažnu atveju išsigydo namuose, ar visgi dažniau prireikia ligoninės?
– Didžioji dauguma šios infekcijos yra besimptomės; paskelbti duomenys rodo, kad besimptomė forma tikėtina iki 70%. Tačiau besimptomių atvejų dalį sunku nustatyti, nes pacientai, kuriems pasireiškia lengvi klinikiniai požymiai ir simptomai, gali likti nenustatyti.
Erkiniu encefalitu dažniau serga suaugusieji nei vaikai. Klinikinis ligos spektras svyruoja nuo lengvų peršalimo simptomų iki sunkaus meningoencefalito su paralyžiumi.
Pradinė fazė koreliuoja su viremija ir dažniausiai pasireiškia nespecifiniais simptomais, tokiais kaip vidutinis karščiavimas kelias dienas iki 38C, galvos skausmas, kūno raumenų ir sąnarių skausmas, nuovargis, bendras negalavimas, apetito sutrikimas, pykinimas. Ši fazė trunka nuo 2 iki 7 d., o po to pagerėja arba net atsiranda besimptomis intervalas, kuris paprastai trunka apie 1 savaitę.
Tokia ligos eiga yra gana nesunki, nes galvos smegenų ar nervų pažeidimas nesivysto ir liga šiame etape gali ir baigtis. Taigi, simptomai yra bendri ir tokiu atveju dažnai nesureikšminami ir priskiriami paprastai virusinei infekcijai. Labai lengva forma gali likti ir nepastebėta, tuo labiau, kad kraujo tyrimai nėra specifiški. Liekamųjų reiškinių po tokios eigos nebūna.
Tačiau kartais, iki 30 proc., atvejų, ši infekcija turi dvifazę eigą. Po bendrųjų negalavimų fazės ir pertraukos, pažeidžiama nervų sistema – vystosi antroji fazė. Maždaug 50% suaugusių pacientų pasireiškia meningitu, apie 40% – meningoencefalitu ir apie 10% – meningoencefalomielitu. Šios fazės simptomai labiau išreikšti ir gana grėsmingi: karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, jautrumas šviesai, sumišimas, dezorientacija, mieguistumas, koordinacijos sutrikimai. O būklei blogėjant vystosi traukuliai ir paralyžius. Taigi, stacionarinis gydymas neišvengiamas, o gydymas yra sunkus.
Klinikinė eiga ir baigtis skiriasi priklausomai nuo erkinio encefalito viruso potipio, pacientų amžiaus (amžiaus didėjimas siejamas su mažiau palankiu rezultatu) ir žmogaus genetinių veiksnių.
– Liekamieji reiškiniai po erkinio encefalito? Ar gali suprastėti atmintis? Ir ar tiesa, kad kartą persirgus erkiniu encefalitu, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui?
– Kai kuriems pacientams, apie trečdaliui persirgusių, gali pasireikšti ilgalaikių komplikacijų. Tai priklausys, kurią smegenų dalį pažeidžia virusas. Vienos dažniausių – įvairaus laipsnio atminties sutrikimas, nuotaikų pasikeitimas pažintinių funkcijų susilpnėjimas ir nuolatinis nuovargis. Be to, neretai stebima epilepsija, kalbos sutrikimai, kurtumas.
Komplikacijų pasireiškimas yra įvairios apimties, o sveikatos sutrikimai yra beveik negrįžtami. Svarbu tai, kad ūmi eiga beveik visada yra lydima poencefalinio sindromo, kuris sukelia ilgalaikį sveikatos sutrikimą ir dažnai turi įtakos gyvenimo kokybei. Jis išsivysto iki 50% pacientų po ūminio erkinio encefalito. Po persirgtos ligos išlieka ilgalaikis pakankamai stabilus imunitetas.
– Kiek laiko po erkės įsisiurbimo reikia būti itin atidžiam? Į ką atkreipti didžiausią dėmesį?
– Kaip jau minėjau, erkinio encefalito ligos pradžia, kol pasireiškia pradiniai bendrieji simptomai, trunka apie savaitę. Taigi, jei buvo įsisiurbusi erkė, patartina save stebėti šiuo laikotarpiu gana atidžiai. Svarbu pajutus negalavimą pasimatuoti temperatūrą. O jeigu prisideda galvos skausmas, „laužo kaulus“, sutrinka apetitas – verta prisiminti, kur leidome laiką. Budrumas reikalingas dar vieną savaitę jau tokiems simptomams praėjus.
