Rimčiau gyvenime nesportavusio mėgėjo noras pasiekti greitų rezultatų kartais atneša ne džiaugsmą, o skausmą.
„Fizinis krūvis reikalingas žmogaus organizmui, tačiau reikėtų nepervertinti savo jėgų bei sportuoti taisyklingai, tausojant savo sveikatą“, – teigia „Northway“ medicinos centro gydytojas ortopedas, traumatologas Marius Šakalinis.
Tenisas, krepšinis, futbolas, slidinėjimas, vandenlenčių sportas, bėgimas, „Crossfit“ bei kitos aktyvios treniruotės gali atnešti ir naudos, ir problemų. Todėl rekomenduojama visų pirma treniruotis su patyrusiais treneriais, kurie galėtų patarti bei ištaisyti daromas klaidas.
Pasak specialisto, patyrus net ir lengvą sąnario sužalojimą, sumušimą ar patempimą, reikėtų šiek tiek apriboti fizinį aktyvumą.
„Po traumos ypač svarbu stebėti sumuštą, skaudančią vietą. Jeigu skausmas nepraeina per savaitę, jaučiasi nestabilumas, matomas patinimas, reikėtų ilgiau nelaukti ir kreiptis į specialistus. Tik tokiu būdu gali būti užkirstas kelias tolesniam problemos didėjimui“, – siūlo gydytojas.
Apie kelio sąnario traumas, skausmų priežastis, gydymą mintimis pasidalino „Northway“ medicinos centro gydytojas ortopedas, traumatologas M. Šakalinis.
– Kas dažniausiai kreipiasi dėl kelio sąnario bėdų?
– Didelė dalis pacientų, besikreipiančių dėl kelio sąnario problemų, – jauni, darbingi, sportuojantys, patiriantys didžiulį krūvį bei traumas.
Jų pageidavimai – maksimaliai greitai sugrąžinti sąnariui gerą funkciją ir fizinį aktyvumą, kad kuo greičiau galėtų grįžti prie mėgstamos sporto šakos, pavyzdžiui, teniso, krepšinio, futbolo, slidinėjimo, vandenlenčių.
– Kokios pagrindinės priežastys lemia kelio sąnario skausmus?
– Skausmai gali būti kelių tipų. Juos gali lemti traumos – staigus kryptelėjimas, pasisukimas, smūgis ar nesėkmingas nusileidimas po šuolio per kelio sąnarį. Tai sukelia staigų, stiprų skausmą, judesių ribotumą, gan greitą patinimą.
Kaltas gali būti per didelis, ilgas, intensyvus fizinis krūvis. Pavyzdžiui, ilgas bėgimas netreniruotam žmogui, sunkaus svorio nešimas, tokiais atvejais jaučiamas maudimas, lėtinis skausmas, patinimas.
Kelio sąnario skausmus lemti gali lėtinės ligos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Sąnario kremzlės susidėvėjimas, artrozė – sukelia lėtinį skausmą, judesių ribotumą, sąnario funkcijos sutrikimą, šlubavimą.
Taip pat skausmą lemia uždegimai: reumatinių, infekcinių ligų, sinovitų atveju, kitų tam tikrų ligų ir būklių metu – sąnarys patinsta, parausta atsiranda skausmas, gali pakilti temperatūra.
– Menisko plyšimas: kaip atpažinti ir ką daryti?
– Tiksliausiai diagnozuojamas magnetinio rezonanso tyrimo (MTR) metu. Meniskas – kremzlinės struktūros audinys, esantis sąnario viduje, atliekantis amortizacinę, stabilizacinę ir kitas funkcijas. Pažeidžiamas traumos metu arba lėtinių degeneracinių ligų – artrozės.
Taikomas individualus gydymas – įvertinamas menisko pažeidimo pobūdis (degeneracinis ar trauminis), laikas – sena trauma ar ką tik patirta.
Įvertinamas paciento aktyvumas, amžius, kelio sąnario funkcijos sutrikimas (judesių ribotumas, skausmingumas, patinimas, įvertinami paciento poreikiai, ar trukdo kasdienei veiklai, sportui, įvertinami gretutiniai pažeidimai (kremzlės būklė, kryžminiai, šoniniai raiščiai) ir paskiriamas gydymas. Vienas efektyviausių – artroskopinė operacija.
Tai yra minimaliai invazinis, chirurginis metodas, leidžiantis gana tiksliai išgydyti menisko problemą – susiūti, fiksuoti plyšusį meniską ar dalį menisko. Operacijos tikslas – atkurti pažeistą sąnario funkciją.
Kai kuriais atvejais – prie lėtinių degeneracinių menisko pažeidimų – kai žymiai nesutrikdo sąnario funkcijos, taikomas neoperacinis gydymas – fizioterapija, vaistai nuo uždegimo, kineziterapija, įtvaras, injekcijos.
– Kuo ypatingos artroskopinės operacijos?
– Tai yra chirurginė kelio sąnario operacija, atliekama su specialia įranga – artroskopo pagalba ir specializuotais instrumentais bei implantais.
Nenaudojami masyvūs pjūviai, tik minimalūs iki 1 cm pjūveliai, nežalojami audiniai, greitesnis gijimas, mažesnis pooperacinis skausmas, greitesnė reabilitacija ir pasveikimas.
– Koks artroskopinių operacijų privalumas?
– Artroskopinės kelio sąnario operacijos atliekamos dažniausiai dėl meniskų pažeidimų, kryžminių raiščių plyšimo, kremzlės trauminių ir lėtinių būklių gydymo, kai kuriais atvejais ir intrasąnarinių lūžių, uždegiminių ligų gydymui.
Privalumai tokie, kad operacijos metu patiriamas mažas audinių traumatiškumas, nėra didelių pjūvių, didelis tikslumas – naudojami preciziški instrumentai, specialūs implantai, siūlai. Taip pat svarbu greitas sveikimas, reabilitacija ir funkcijos atstatymas.
– Kodėl po kryžminių raiščių pažeidimo, jeigu ši problema laiku diagnozuojama, geriausia operuotis praėjus 6-8 savaitėms?
– Kryžminių raiščių plyšimas – viena dažniausių kelio sąnario traumų. Įvykus tokiam pažeidimui, būna patinimas (kraujas sąnaryje), uždegimas, funkcijos sutrikimas (negali pilnai minti, lankstyti per kelio sąnarį). Po traumos atliekamas klinikinis įvertinimas, rentgeno, MRT tyrimai.
Dažniausiai imobilizuojama (įtvaras, langetė, elastinis bintavimas), skiriami vaistai nuo uždegimo. Ūmus potrauminis periodas užsitęsia kelias savaites. Po to sumažėja sąnario patinimas, skausmas.
Tada reikalinga kineziterapija, mankštos pratimai – atstatyti kelio sąnario judesių amplitudę, raumenų jėgą, per tą laiką dažniausiai būna atlikti reikalingi tyrimai, nustatoma tiksli diagnozė bei skiriamas gydymas: operacija – kryžminių raiščių rekonstrukcija. Tad optimalus laikas operacijai – nuo traumos prabėgus 6-8 savaitėms.
Per tą laiką praeina ūmus patinimas, uždegimo požymiai, skausmas, atstatomi sąnario judesiai, sustiprėja raumenys. Tai turi įtakos geresniam gijimui, greitesnei reabilitacijai ir funkcijos atkūrimui.
– Visame pasaulyje pradėjo populiarėti kamieninių ląstelių gydymo metodai ir vienas iš jų yra LIPOGEMS. Ar tiesa, kad žmogaus riebalinis audinys gali išspręsti sudėtingas sąnarių problemas?
– Taip, šis gydymas po truputį populiarėja, daugėja įvairius rezultatus parodančių studijų. Tai yra eksperimentinis gydymo metodas, degeneracinėms sąnario kremzlės ligoms – artrozei, chondromaliacijai gydyti.
Naudojama paties paciento riebalinis audinys (pilvo sienos riebalai), iš kurių specialiu reagentu ir metodikos pagalba išgaunama polipotentinės kamieninės ląstelės, kurios suleidžiamos į kelio sąnarį.
Tikimasi, kad kamieninės ląstelės pristabdys degeneracinį procesą, turės įtakos kremzlinio audinio atsinaujinimui.
Svarbi ne tik reabilitacija, bet ir motyvacija
„Northway“ medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė atsakė į klausimus apie reabilitaciją po kryžminių raiščių rekonstrukcijos.
– Ką reikia žinoti apie reabilitaciją po sėkmingai atliktos kryžminių raiščių rekonstrukcijos?
– Po kryžminių raiščių rekonstrukcijos reikia dirbti, ir dirbti daug bei nuoširdžiai. Pooperaciniu laikotarpiu dalinai ribojamas kojos mynimas. Lenkimas didinamas pamažu, tad teks pavaikščioti su ramentais, o kojos įtvarą nešioti 1-2 mėnesius.
Apie trukmę sunku atsakyti – tikrai teks aktyviai dirbti su keliu mažiausiai du mėnesius, bet būna, kad ir praėjus metams po operacijos judesiai nėra pilnai atkurti, nes žmogus kažko laukė, svajojo, o gal ir dirbti aktyviai bijojo.
O kuo daugiau laiko praėję, tuo sunkiau judesius atkurti. Po raiščių plastikos kelio išlankstymas būna gan skausmingas, tikrai reikia padirbėti nors kelis kartus su kineziterapeutais, kad orientuotis kaip stipriai ir aktyviai dirbti.
Dažniausiai pacientai bijo aktyviai dirbti su keliu, o pas specialistus būna, kad ateina, kai jau supranta, kad nesigauna tokie judesiai, kokie turėtų būti. Reabilitacijos eigoje dirbama keliais aspektais, priklausomai nuo pasiekimų. Dirbama judesio amplitudės atstatymo, tinimo mažinimo, gijimo aktyvinimo kryptimi.
Po to daug dėmesio skiriama raumenų jėgai, tarpraumeninei koordinacijai, balanso technikoms ir t.t., tad priemonės yra labai įvairios. Pagrindas yra kineziterapija, bet atsistatymą pagreitina skiriamos fizioterapijos procedūros, masažai, kineziterapijos užsiėmimai baseine ir t.t.
– Pooperacinis periodas po artroskopinės menisko operacijos, ką reikia žinoti, ar yra rizika per anksti pradėti aktyvią fizinę veiklą ir taip susitraumuoti koją? Kada rekomenduojama vėl grįžti į aktyvią sportinę veiklą?
– Po menisko artroskopijos viskas būna lengviau ir paprasčiau. Dažniausiai antrą savaitę po operacijos, o kartais ir anksčiau, galima pilnai minti koją ir greitai atkurti judesio amplitudes, dirbti su aplinkiniu raumenynu.
Aišku, kol nesugijo ir neatkurtas tarpraumeninis balansas, apie aktyvius sportus nekalbam.
Viskas priklauso nuo to, kas artroskopijos metu buvo atlikta ir kokios operavusio gydytojo rekomendacijos. Kada grįžti į aktyvią fizinę veiklą atsako jis, remdamasis operacijos pobūdžiu.
Bet visiškai neatstačius, nereabilitavus kelio funkcijos ir aplinkinių raumenų balanso galima susitraumuoti praėjus ir pusmečiui po operacijos. Jei aplink kelį raumenys dirba netvarkingai – vieni yra nusilpę, kiti per daug įsitempę, kinta svorio centrų pasiskirstymas, trintys kelio sąnariui, ir, be abejo, traumos rizikos didėja.
– Žinome, kad vyresnio amžiaus žmogaus reabilitacija trunka ilgiau nei jaunuolio. Ar aktyvų gyvenimo būdą propaguojantis senjoras po menisko, kryžminių raiščių operacijos galės džiaugtis judėjimo laisve taip, kaip tą darė iki traumos?
– Taip, vyresnių, ypač sergančių gretutinėmis ligomis, pacientų pooperacinis gijimas yra lėtesnis, prastesnis. Dažniau užtrunka daugiau laiko, reikia daugiau papildomų procedūrų, kineziterapijos užsiėmimų.
Bet, manau, čia didelį vaidmenį vaidina ir motyvacija – jei jis gyvena gan sėslų gyvenimą, neturi didelės motyvacijos daug dirbti, kad atkurtų trūkstamus kelis laipsnius iki pilnos amplitudės. Prisitaiko ir nebepastebi, kad nesulenkia visiškai kelio. Jaunesni žmonės motyvacijos reabilituotis nestokoja.
Dažnai motyvuoja ir noras saugiai grįžti į sportinę veiklą, tad jie ir dirba kryptingai, kantriai, kol gauna rezultatą.