Ragina neuždelsti
Hemorojus yra viena iš dažniausių sveikatos problemų pasaulyje – net iki 75 proc. žmonių per savo gyvenimą patiria šios ligos simptomų. Jis gali būti skirstomas į ūminį arba lėtinį. Ūminis hemorojus atsiranda dėl stanginimosi užkietėjus viduriams ar kilnojant sunkesnius svorius, kai trūkus kraujagyslei patiriama hemoroidinių mazgų mikrotrauma. Ūminis hemorojus gali atsirasti staiga, tačiau taip pat ir praeiti savaime per 2–3 savaites. Lėtinis yra ilgalaikė būsena ir vystosi palaipsniui.
Įprasta manyti, kad hemorojus atsiranda dėl mažo judumo, ilgalaikio sėdimojo darbo. Tačiau „Northway“ medicinos centro proktologas doc. dr. Henrikas Paužas sako, kad priežasčių gali būti įvairių: nuo vidurių užkietėjimo (su juo susijęs sunkesnis tuštinimasis ir ilgas bei užsitęsęs stanginimasis), iki blogų mitybos įpročių. Taip pat šios ligos atsiradimą gali lemti ir paveldimumas.
Pagrindinis hemorojaus simptomas – kraujavimas tuštinantis, gali būti jaučiamas diskomfortas, niežulys, tempimo jausmas išangės srityje. Skausmas ir staiga atsiradęs kietas mazgas išangės srityje signalizuoja apie ūmų hemorojų ar hemoroidinio mazgo uždegimą. Anot H. Paužo, hemorojaus simptomų galimai pajutęs žmogus, nepaisant jo amžiaus, pirmiausia turėtų kreiptis į gydytoją, – jis apžiūros metu galėtų įvertinti pakitimus.
Gali signalizuoti apie itin rimtą diagnozę
„Kalbant apie jauno amžiaus žmones, maža tikimybė, kad šalia to – ir kita liga. Hemorojus gali būti, tačiau jis gali maskuoti ir kitą ligą, imituoti tokius simptomus, kaip kraujavimą pasituštinus, išskyras ir pan. Tai galima nustatyti tik pacientą ištyrus detaliau. Nereikėtų visko „nurašyti“ hemorojui, todėl bent pirminė apžiūra reikalinga“, – pabrėžė pašnekovas.
Gydytojo tikinimu, panašūs simptomai gali signalizuoti ir apie tiesiosios žarnos vėžį ar esančius polipus. H. Paužas pabrėžia, kad specialistų apžiūra pajutus galimai hemorojaus simptomus ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms.
„Virš 50 ir daugiau metų žmonėms navikinių ligų nustatoma daugiau, o amžiaus vidurkis – apie 60 metų. Tačiau serga įvairaus amžiaus žmonės: esu susidūręs ir su 20 ar 30 metų pacientais. Nors tokie atvejai pavieniai, tačiau niekada negali žinoti“, – detalizavo gydytojas.
Nėra pavojingas gyvybei
H. Paužas sako, kad yra įvairių būdų, kaip gydyti hemorojų. Gydymo parinkimas priklauso nuo hemorojaus laipsnio ir ligos įtakos kasdieniam paciento gyvenimui.
Atlikus proktologinę apžiūrą gydytojas parenka pacientui tinkamą gydymo metodą. Anot jo, kai kuriais atvejais problemą galima išspręsti be operacijos, tačiau tuomet yra tikimybė, kad liga gali atsinaujinti.
„Simptomus sukeliančio hemorojaus gydymas pradedamas nuo mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos. Esant reikalui, gydytojas proktologas rekomenduos pacientui tinkamus vaistus, vietiškai naudojamus tepalus ar žvakutes. Jeigu šis gydymas neefektyvu ir varginantys simptomai išlieka, pacientui rekomenduojamas minimaliai invazinis arba chirurginis hemorojaus gydymas“, – teigia chirurgas.
Anot jo, siekiant geriausio gydymo efekto ir pilno išgijimo, rekomenduojamas chirurginis gydymas, kai hemorojiniai mazgai yra pašalinami chirurginiu būdu. Taikant šį gydymą, liga dažniausiai neatsinaujina. Tačiau H. Paužas pažymi, kad tokiu atveju pooperacinis periodas yra skausmingas ir gali trukti iki 4 savaičių.
„Yra alternatyvių minimaliai invazinių gydymo metodų, pavyzdžiui, lazerinė hemoroidektomija, mazgų užveržimas guminiais žiedais. Po šių intervencijų pacientais greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą, tai gali įvykti iškart arba užtrukti keletą dienų. Tačiau po šių procedūrų hemorojus atsinaujina dažniau“, – pastebi H. Paužas.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad žmogui svarbu įvertinti, kiek hemorojus jį vargina, veikia kasdienybę, jauseną.
„Jeigu hemorojus vargina taip, kad kasdien ar kartą per savaitę apie jį reikia pagalvoti, tai vertėtų imtis chirurginių priemonių ir problemą išspręsti iš esmės. Įvairios žvakutės ir tabletės efektyvios tik kuriam laikui, tačiau ateityje būtina užsiimti profilaktika, kad hemoroidiniai mazgai nedidėtų ir iš jų nekraujuotų“, – patikino H. Paužas.
Pasak gydytojo, šis sveikatos sutrikimas nėra pavojingas gyvybei, tačiau labai retais atvejais gali sukelti mažakraujystę.
„Hemorojus iš esmės žmogui sukelia diskomfortą“, – pabrėžė specialistas.
Kadangi hemorojus dažniausiai įvardijamas kaip gyvenimo būdo liga, svarbu formuoti tinkamus mitybos įpročius: gerti pakankamai skysčių, rinktis skaidulų gausų maistą, vengti alkoholio ir aštraus maisto. Taip pat rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą, stiprinti pilvo raumenyną, vengti būklių, didinančių slėgį pilve: ilgo darbo atsitūpus, sunkumų kilnojimo, aštraus maisto, stanginimosi, vidurių užkietėjimo.
Nors dalis pacientų vis dar gėdijasi, tačiau, gydytojo tikinimu, delsti gali būti pavojinga. H. Paužas pabrėžia, kad gydymo atidėliojimas problemą gali tik pagilinti, todėl susirūpinti reikėtų vos tik pajutus minėtus simptomus.
