Ligos jaunėja, esame vieni pirmaujančių pasaulyje
Anot „Northway“ medicinos centrų gydytojo kardiologo Kristijono Česo, širdies ir kraujagyslių ligos, deja, išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje, sergamumo ir mirštamumo skaičiais lietuviai yra vieni pirmaujančių tiek Europoje, tiek pasaulyje ir jau eilę metų situacija labai bloga:
„Dažniausios ligos išlieka hipertenzija, širdies išeminė liga, laidumo sutrikimai bei širdies nepakankamumas, o tarp dažniausių simptomų pacientai išsako skausmą širdies plote, dusulį fizinio krūvio metu, ritmo sutrikimus ir padidėjusį kraujo spaudimą. Paskutiniais higienos instituto duomenimis, didžiausi šuoliai stebimi ritmo sutrikimų, kraujospūdžio ligos, bei cholesterolio padidėjimo ligų dažnyje, pastarųjų dviejų ligų paplitimas išlieka pats didžiausias jau kelis metus iš eilės“, – nuogąstavimą keliančiais duomenimis dalinasi medikas.
Negana to, širdies ir kraujagyslių ligos rodo jaunėjimo tendencijas. Pasak pašnekovo, tarp 18–44 metų amžiaus žmonių didžiausias šuolis per pastaruosius 10 metų stebimas padidinto cholesterolio ligos dažnyje, šios ligos sergamumas padidėjo net keturis kartus.
„Tarp jaunų žmonių taip pat daugėja ir hipertenzinės ligos, plautinės širdies ligos, laidumo ir aritmijų dažnis. Kasdienėje praktikoje vis dažniau tenka konsultuoti jaunus žmones, atvykusius profilaktiniam patikrinimui be jokių skundų ir kalbėti apie jų jau turimų rizikos veiksnių kontrolę ar net pradėti gydymą vaistais“.
Pandemija padarė juodą darbą, prisideda ir kiti stresą visuomenėje keliantys veiksniai
Neretai tenka girdėti pasvarstymus, jog su širdimi susijusių skundų ir negalavimų itin padaugėjo po pandemijos. Ar tai tiesa? K. Česo teigimu, koronaviruso sukelta pandemija Lietuvoje turėjo didžiulę įtaką širdies ligų pasireiškimui tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Santaros klinikų kardiologų atliktas tyrimas parodė, jog pirmosios koronaviruso bangos metu ženkliai sumažėjo hospitalizacijų ir žmonių apsilankymų pas kardiologą poliklinikoje. Taip pat nagrinėjant infarktų statistiką stebėta, jog žmonės, kreipdamiesi į priėmimo skyrių dėl infarkto, sugaišdavo daugiau laiko nei anksčiau, delsdavo vykti į ligoninę atsiradus skausmui krūtinėje, dėl to ligoninę pasiekdavo jau sunkesnės būklės ir labiau nukentėjus širdies raumeniui. Tam, anot kardiologo, tiesioginės įtakos galėjo turėti ir griežti karantino reikalavimai, ir žmonių baimė kreiptis į gydymo įstaigas.
„Be abejonės, netiesiogiai prisidėjo ir pats karantino diktuotas gyvenimo būdas – užsidarius sporto salėms, lauko pramogoms, vengiant užsikrėsti būnant tarp žmonių lauke, vis daugiau žmonių mažiau judėjo, liko namuose, rinkdavosi sėslesnį gyvenimo būdą. Tai prisidėjo prie blogų įpročių formavimosi, lėtinių ligų pasireiškimo. Pats koronavirusas ir sunki jo forma turėjo įtakos ir tam tikrų širdies ligų pasireiškimui, pvz. širdies raumens uždegimo – miokardito, plaučių kraujagyslių užsikimšimo – embolijos, kurių pasireiškimas buvo siejamas būtent su virusine infekcija, tačiau šių ligų dažnis išliko vienodas, koks ir buvo prieš pandemiją.“
Pandemija, karas visai greta mūsų, o kur dar rekordinė infliacija. Pastaraisiais metais daugybė žmonių susidūrė su ligomis, baimėmis, finansiniais iššūkiais. Ar tai regimai padidino širdies negalavimų? Ar visuomenėje tvyranti įtampa atsispindi kardiologų užimtume? K. Česo teigimu, nors vaizdingai sakoma, kad visos ligos kyla dėl streso ir nervų, tačiau daugeliu atveju tai turi ir tiesioginio ryšio kardiologijoje. Karo baimė, netektys, nežinomybė ir nuolatinis stresas dabar yra tapę daugelio kasdienybe, todėl dažnai žmonės pradeda jausti fizinius pojūčius, dėl kurių kreipiasi pas kardiologą.
„Dažniausiai tai būna širdies permušimai ar neritmiško širdies plakimo epizodai, kartais žmonės išmatuoja didesnį pulsą ar kraujospūdį, kraujo tyrimuose stebi padidintą cholesterolį. Daugeliu atveju rekomenduojame gyvenimo būdo korekciją – užtikrinti visavertę dietą, reguliarų fizinį aktyvumą, mesti rūkyti, atsisakyti kitų žalingų įpročių, skirti daugiau laiko maloniai veiklai, tačiau taip pat dažnai tenka atlikti išsamų patikrinimą, skirti gydymą. Svarbu, jog žmogus kreiptųsi pas gydytoją ir kad galėtume padėti atsakyti į klausimus nelaukiant, kol neraminantys simptomai taps rimtomis problemomis“, – pastebėjimais dalinasi K. Česas.
Simptomai, rodantys, kad būtina apsilankyti pas medikus
Lietuviai ne visada skuba pas gydytojus, tačiau yra keletas būsenų, į kurias kardiologas labai siūlo atkreipti dėmesį ir pasitikrinti net jei visa kita savijauta atrodo gana gera.
„Pagrindiniai simptomai, kurie neramintų kiekvieną kardiologą, yra šie: skausmas krūtinėje ar dusulys, kurie intensyvėja fizinio krūvio metu ir sumažėja nutraukus krūvį, sąmonės praradimas be jokio įspėjimo, dažna, neritmiška širdies veikla. Vyresniems žmonėms kiek dažniau pastebimas simptomas gali būti galvos svaigimas, juntamas išmatavus retesnį pulsą, taip pat aukštas kraujospūdis, dusulys gulint, susilenkus.
Jaunesniems žmonėms, ypač fiziškai aktyviems, vienas iš dažniausiai pajuntamų simptomų būna fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas, ypač sportuojant, taip pat širdies permušimai. Aš visuomet rekomenduoju apsilankyti pas gydytoją kardiologą, jei kažkas neramina – mūsų darbas yra padėti atskirti, koks simptomas gali būti pavojingas ir dėl ko reiktų atlikti detalesnį ištyrimą arba padėtume atrasti kitos srities specialistą, galintį padėti dėl iškilusios problemos. Pavyzdžiui, skausmas krūtinėje ne visada reiškia, jog žmogus serga infarktu – tai gali būti tiek stuburo, tiek stemplės, tiek skrandžio patologijos išraiška, tačiau tai galime pasakyti tik po išsamios apklausos, apžiūros ir keleto esminių kardiologinių tyrimų atlikimo“, – vardija pašnekovas.
Įpročiai, tapę didžiausiais širdies priešais: yra ir klasikos, ir naujų kenkėjų
Turbūt niekam nėra nei naujiena, nei paslaptis, jog gyvenimo būdas daro ženklią įtaką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui. K. Česas nenustebina – vieni iš blogiausių įpročių išlieka rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota dieta, alkoholio vartojimas, maisto ir gėrimų, turinčių daug cukraus, vartojimas. Taip pat aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nekoreguotas cukraus kiekis, inkstų funkcijos sutrikimas gali paankstinti ar sukelti širdies ir kraujagyslių pažeidimą.
Visgi, tarp ne taip dažnai apkalbamų rizikos veiksnių šiuo metu yra įvardijama ir aplinkos tarša, mažinanti europiečių išgyvenamumą net 2 metais ir prisidedanti prie 659 tūkst. europiečių mirčių kasmet, iš kurių 48–80% yra dėl širdies ir kraujagyslių problemų, tikina medikas.
Kiti svarbūs veiksniai yra ir miego trukmė, ir itin dažni, ypač tarp jaunimo, įpročiai: „Moksliniai tyrimai rodo, kad tiek trumpesnis nei 6 val., tiek ilgesnis nei 8 val. miegas gali turėti neigiamos įtakos širdies sveikatai. Klinikiniai tyrimai kol kas dar nėra patvirtinę ilgalaikio ryšio tarp el. cigarečių rūkymo bei širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimo dažnio, trumpalaikėje perspektyvoje jų naudojimas gal ir sukelia mažiau kraujagyslių pažeidimo, tačiau šio tipo cigaretėms populiarėjant tarp vaikų ir jaunų žmonių tai vienareikšmiškai turi tik neigiamą poveikį sveikatai. Energinių gėrimų vartojimas taip pat gali ženkliai prisidėti prie padidinto kraujospūdžio, ritmo sutrikimų, rimtų širdies raumens problemų ar širdies nepakankamumo“, – įsitikinęs kardiologas.
Tinkama širdies priežiūra
Galiausiai, kas yra tinkama širdies priežiūra? Pirmiausia, kardiologo teigimu, profilaktiniam patikrinimui turėtų kreiptis žmonės, turintys rizikos veiksnių, tarkime rūko, turi viršsvorį, neužsiima fizine veikla, turi nustatytų ligų pvz. cukrinį diabetą, padidėjusio kraujospūdžio ar padidėjusio cholesterolio ligą, periferinių kraujagyslių ligą, jų šeimoje yra sirgusių infarktu, insultu, širdies raumens pažeidimu, mirusių staiga, ypač jauname amžiuje. Taip pat vyresni nei 40 metų žmonės gali kreiptis pas šeimos gydytoją, turintys širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius bus detalesniam ištyrimui nukreipiami gydytojo kardiologo konsultacijai.
Kita svarbi žmonių grupė – fiziškai aktyvūs, profesionaliai ar mėgėjiškai sportuojantys ir norintys tai daryti saugiai, nepažeisdami širdies. Pasak K. Česo, dažniausiai tokių profilaktinių patikrų metu gydytojas kardiologas apklausia žmogų dėl jo juntamų simptomų, turimų ligų, išmatuoja kraujospūdį ir pulsą, atlieka elektrokardiogramą, taip įvertindamas elektrinę širdies veiklą, širdies ultragarsinį tyrimą, kurio metu įvertina širdies ertmes, funkcinius ir struktūrinius pakitimus, pagal situaciją atliekamas kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas ar fizinio krūvio testas. Nenustačius jokių pakitimų, profilaktinių patikrų periodiškumas galimas atsiradus simptomams arba kas 2–3 metus. Nustačius rizikos veiksnius, ligas, patikrų periodiškumas parenkamas individualiai pagal situaciją – kartais užtenka kardiologą aplankyti kas metus, kartais stebėjimas reikalingas daug dažniau.
