Medikė ragina nepamiršti savo širdies
Medikai šias ligas vadina mūsų šalies rykšte, nes sergamumas jomis labai didelis.
„Mes, kardiologai, bandome atkreipti žmonių dėmesį, kad turime keisti save, turime dažniau tikrintis, dažniau kreiptis į gydytoją ir nebijoti. Deja, sergamumas kol kas nemažėja, – sako medicinos centrų „Northway“ gydytoja kardiologė Egidija Rinkūnienė. – Širdies ir kraujagyslių ligas sukelia rizikos veiksniai, taigi reikia pradėti nuo jų. Iš viso yra daugiau nei 200 rizikos veiksnių, tačiau, sakyčiau, 4 – tradiciniai, į kuriuos labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį ir apie kuriuos turi pagalvoti kiekvienas lietuvis. Tai rūkymas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ir aukštas cholesterolis. Jie kol kas pas mus kaip epidemija.“
Rūkymo žalos nesumažina jokie cigarečių pakaitalai
Pašnekovė sako, kad valstybiniu lygiu imamasi įvairių priemonių, kaip mažinti rūkymą, tačiau kasdien žmones konsultuojanti medikė atvira – situacija nėra suvaldyta.
„Ir tarp jaunų žmonių rūkymas gana dažnas, tiesa, neretai nuo tradicinių cigarečių pereinama prie kaitinamojo tabako ar kitų formų, bet Europos kardiologų draugija pabrėžia – kalbant apie sveikos gyvensenos principus, rūkymo jokia forma nėra. Arterinė hipertenzija tikrai labai dažna. Nurodoma, kad Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus žmonių jos paplitimas siekia 50 procentų, tai yra kas antro kraujo spaudimas per aukštas. Ir, sakyčiau, didžiausia lietuvių rykštė – aukštas cholesterolis: net 90 procentų žmonių turi aukštą cholesterolį.
Negalime sakyti, kad tai mūsų nacionalinė norma, kad galbūt lietuviams tai būdinga, nes mes tada nesirgtume širdies bei kraujagyslių ligomis ir nuo jų nemirtume. Tai yra problema ir nereikia užsimerkti – ai, truputėlį padidėjęs, nieko tokio. Dabar gal nieko tokio, bet praeis 3–5 metai ir sulauksite infarkto ar insulto“, – dalijasi kardiologė.
Lietuviai ne itin domisi paveldimomis ligomis
Nors lietuviai nėra nejudrūs ar, kaip amerikiečiai, dideli greitojo maisto mėgėjai, anot medikės, cholesterolis neretai paveldimas.
„Mūsų genai lemia, kad cholesterolio gaminama per daug. Pati sunkiausia forma – šeiminė hipercholesterolemija. Statistika tikrai nedžiuginanti: 50 procentų vyrų iki 50 metų ir 30 procentų moterų iki 60 metų suserga infarktais, insultais. Tai sunki liga, kuri ne taip ir retai nustatoma Lietuvoje, net 12 procentų atvejų. Dažniau pasitaiko lengvesnė forma, – gali įvairios ligos lemti, reikia ir apie tai pagalvoti. Jūsų šeimos gydytojas ar gydytojas kardiologas nusiųs atlikti tyrimų, kad būtų galima atmesti antrines ligas, kurios pasireiškia aukštu cholesteroliu. Aišku, reiktų pasistengti ir kalbant apie mūsų mitybos įpročius, nors per paskutinius dešimtmečius matau teigiamų tendencijų šioje srityje. Visgi stengtis dar yra kur. Beje, stresai, nepakankamas fizinis krūvis, nutukimas irgi prie to prisideda“, – vardija E. Rinkūnienė.
Medikė atvira – nuo 40-ies metų žmonės privalo žinoti savo sveikatos būklę, o susirūpinti gyvenimo būdu ir pasekmėmis reikia gerokai anksčiau.
„Savo automobiliu mes visi pasirūpiname ir techninę apžiūrą privalome atlikti, bet apie save dažnai pamirštame ir tokių elementarių rodiklių kaip kūno svoris, kraujo spaudimas, cholesterolis, gliukozės koncentracija dažnai nežinome, bet tai privaloma. Kai perkame mašiną, nežiūrime tik į išorinį grožį, pasižiūrime šiek tiek detaliau, – sako kardiologė. – Paskutiniu metu mes akcentuojame fizinį aktyvumą, žingsnių skaičių – tai irgi labai svarbu. Ką dar skatinčiau? Nebijoti keistis. Nebijoti pačiam pasikeisti ir aplinkui tą skleisti. Pasistenkite mesti rūkyti, – tuo paseks tikrai daug kolegų. Pabandykite fizinį aktyvumą, įtraukite kolegas, skaičiuokite žingsnius, galbūt net ir varžybos tarpusavyje prasidės.“
Gydytoja E. Rinkūnienė sako tikinti, kad ateis laikas, kai lietuviai labiau domėsis ir rūpinsis savo sveikata, – situacija po truputį kinta.
„Tikiu, kad ateis laikas, kai mes prisilyginsime kitoms šalims, kai mirštamumas mažės, mažės ir sergamumas širdies bei kraujagyslių ligomis, juolab turime labai gražių pavyzdžių. Tai ir Lietuvoje pradėta taikyti širdies bei kraujagyslių ligų prevencija – programa buvo pradėta 2009 metais, šiais metais atnaujinta, patobulinta, kad dar daugiau žmonių būtų prieinama ši paslauga. Tai reiškia, kad visiems nuo 40 iki 60 metų. Sveikiems žmonėms, kurie dar neserga širdies bei kraujagyslių ligomis, atliekamas rizikos veiksnių įvertinimas ir stengiamasi rizikos veiksnius koreguoti – šeimos gydytojas sudaro planą, kaip mesti rūkyti, kaip sveikai maitintis, galbūt nusiunčia mokytis sveikos gyvensenos. Aišku, jei reikia vaistų, taip pat gali išrašyti.“
Kokybiškas senėjimas
Medikė priduria, kad pacientai, kuriems nustatoma labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, šeiminė hipercholesterolemija, kurie serga cukriniu diabetu, siunčiami pasikonsultuoti pas kardiologą – išsamiai įvertinama rizika sveikatai bei sprendžiama, koks gydymas tinkamiausias.
„Noriu, kad nepamirštume ir jaunesnių žmonių. Nuo 40 metų jau visiems privaloma pasitikrinti. Bet jei šeimoje yra buvę infarktų, insultų ar nustatytas aukštas cholesterolis, tai jau vaikystėje reikia patikrinti cholesterolio kiekį, kad žinotumėte, ar nėra genetinės priežasties. Reikėtų pasitikrinti tiems, kurie turi kitų rizikos veiksnių, tai rūkymas, nutukimas, aukštas kraujospūdis, diabetas, – reikia tirtis visus kitus rizikos veiksnius ir nelaukti 40-ies metų amžiaus, kai valstybė jau visus aktyviai kviečia“, – sako E. Rinkūnienė.
Anot kardiologės, geriausias sprendimas yra profilaktika, mat sveikas senėjimas – kokybiško gyvenimo pagrindas.
„Yra tam tikrų simptomų, kai galima įtarti kraujagyslių ligą, – skausmai krūtinėje. Tada jau nereikėtų delsti. Nors skausmų krūtinėje priežasčių tikrai daug, nebūtinai tai širdies problemos. Tačiau tai ženklas, kad pasitikrinti reikia. Taip pat tada, jei jaučiate, kad širdis neritmiškai plaka ar staiga užeina plakimo priepuoliai. Vienas iš pavojingų simptomų gali būti alpimai, sąmonės netekimai – irgi reikėtų kuo greičiau susisiekti su gydytoju“, – vardija pašnekovė.