„Statistika liūdnoka – kas šešta pora susiduria su nevaisingumo ar sumažėjusio vaisingumo problema. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie vieną milijoną šeimų. Iš jų 100–150 tūkstančių gali turėti vaisingumo problemų“, – sako medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė-ginekologė Geda Holcmann.
Ji pabrėžia, kad moters fiziologija yra paprasta: vaisingumo pikas pasiekiamas 20–24 metų amžiuje, tad porų, susiduriančių su nevaisingumo problemomis, ateityje tik daugės.
Gajus mitas, kad nevaisingumas – moterų bėda
Neretai galvojama, kad dažniausiai su nevaisingumo problemomis susiduria tik moterys. Tai – netiesa. Gydytoja ginekologė G. Holcmann tai patvirtina pateikdama konkrečią statistiką.
„Pagal nevaisingumo priežasčių statistiką, moterys atsakingos už negalėjimą pastoti 20–35 procentais atvejų. Vyrai su šiomis problemomis susiduria 20–30 procentų atvejų. 25–40 procentų atvejų nustatomi, kuomet abu partneriai susiduria su nevaisingumo problema. Vis tik, egzistuoja ir 10–20 procentų nevaisingumo priežasčių, kurios taip ir lieka neaiškios“, – paaiškina pašnekovė.
Gydytoja sako, kad pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys išlieka tos pačios – mėnesinių ciklo sutrikimai sudaro ketvirtadalį atvejų, dar 35 procentai priežasčių glūdi kiaušintakių būklėje ir sąauginiuose procesuose pilvo ertmėje. Kas šešta moteris nepastoja ar pastoja sunkai dėl endometriozės sukeltų pakitimų gimdoje ir kiaušidėse bei mažajame dubenyje. 7 procentai atvejų nustatomi dėl prolaktino apykaitos sutrikimų.
„Dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis – varikozelė. Su šia diagnoze susiduria net 34 procentai atvejų. Taip pat 9 procentai atvejų nustatomi dėl infekcijos, net 18 procentų – dėl lytinių organų vystymosi defektų. Vis tik, apie trečdalis nevaisingumo priežasčių taip ir lieka neaiškios“, – teigia ilgametę patirtį sukaupusi medikė.
Signalai, kurių negalima ignoruoti: kada pastoti gali būti sudėtinga
Dažniausiai viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kad į specialistus kreiptis reikėtų, kuomet porai, svajojančiai apie šeimos pagausėjimą, pastoti nepavyksta per vienerius metus. Vis dėlto, H. Holcmann sako, kad kartais sunerimti reikėtų ir anksčiau.
„Žinoma, jei pora žino apie kokias nors savo problemas, kurios gali būti kliūtis pastojant – nereikėtų laukti vienerių metų. Dažniausiai išskiriama problema, dėl kurios moterims gali būti sunkiau pastoti – mėnesinių ciklo sutrikimai. Policistinių kiaušidžių sindromas – taip pat viena dažnesnių diagnozių, kuri gali reikšti ir pastojimo bėdas. Jei moteris buvo susidūrusi su uždegiminėmis mažojo dubens ligomis, turėjo pilvo ertmės operacijų, sunkaus laipsnio endometriozę – tai taip pat ženklai, kad pastoti gali būti sunkiau“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, ilgai laukti pasirodančių dviejų juostelių nėštumo teste neturėtų ir tos moterys, kurios gyvenime buvo susidūrusios su onkologine liga, ypač tos, kurioms buvo taikytas kompleksinis gydymas – chemoterapija ar radioterapija.
„Vis dėlto, įtakos vaisingumui turi ir vyresnis moters amžius. Jei moteris 35 metų ir daugiau, ją vadiname jauna, tačiau tik ne tada, kai kalbame apie vaisingumą. Po 35 metų amžiaus drastiškai mažėja galimybės pastoti“, – sako akušerė-ginekologė.
Ji pabrėžia, kad visais jos paminėtais atvejais į specialistus rekomenduojama kreiptis jau po pusmečio reguliarių bandymų susilaukti atžalos.
Kiekviena situacija – individuali, svarbiausi – poros lūkesčiai
Šiais laikais, kuomet medicina kiekvieną dieną žengia į priekį, vis daugiau šeimų po paskirto gydymo sulaukia taip trokštamos žinios, kad taps tėvais.
„Gydymas visada priklauso nuo nevaisingumo priežasties ir trukmės. Atvykus moteriai ir vyrui į konsultaciją, mes, vaisingumo specialistai, išsamiai pasikalbame su jais, išsiaiškiname poros lūkesčius ir pageidavimus“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, kartais medikai gali pasiūlyti patį efektyviausią būdą pastoti, tačiau tai nebūtinai sutaps su poros lūkesčiais.
„Kiekvienas gydymas – individualus ir orientuotas į būtent tą porą. Žinoma, egzistuoja ir bendrieji gydymo principai: esat ciklo sutrikimams rekomenduojama ovuliacijos stimuliacija, esant kiaušintakių pakitimui ar endometriozei – siūlomas operacinis gydymas. Taip pat, egzistuoja ir itin veiksmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros (PAP). Jų rezultatai dažniausiai itin džiuginantys. Vis tik, iki šiol šios procedūros apipintos mitais ir klaidingomis nuostatomis“, – teigia medikė.
Jos teigimu, svarbus ir sveikas bei subalansuotas kasdieninis poros gyvenimo būdas: jei reikia – svorio kontrolė ir korekcija, speciali dieta, visavertis poilsis ir tinkamas darbo rėžimas.
Pozityvus požiūris į gydymą – itin svarbus
Visiems įdomu: kiek gali trukti nevaisingumo gydymas? Gydytoja H. Holcmann sako, kad vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Viskas priklauso nuo moters amžiaus, esamos patologijos, prieš tai buvusių nėštumų, ligų.
„Vis tik, galiu išskirti, kad gyvo kūdikio gimimo tikimybė po apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) siekia 20 ir daugiau procentų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis procentas nurodomas kalbant apie moteris iki 35 metų amžiaus. Jei pacientė vyresnė, procentas mažėja“, – sako ji.
Medikė pabrėžia, kad natūraliai pastojusių moterų nėštumai irgi ne visada baigiasi laimingu gimdymu.
„Visada sakau, kad yra vienas ir labai tikslus bei patikimas vaisingumo tyrimas. Tai – pastojimas. Tad poroms patarčiau niekada neprarasti vilties, nekaltinti savęs, tačiau ieškoti problemų sprendimo. Pozityvus požiūris – itin svarbus“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji prisimena ir vieną sėkmės istorijų. Moteris į specialistus kreipėsi dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Ji sakė, kad planuoja išvykti su vyru gyventi į užsienį ir pastoti natūraliai neturi laiko, o ir teigiamo nėštumo testo jau kurį laiką nesulaukia. Gydytoja jai paaiškino, kad ir po norimos procedūros jos svajonė gali ir neišsipildyti, tačiau pacientė labai užtikrintai ir optimistiškai tikėjo sėkme. Tai, anot medikės, tikrai prisidėjo prie trokštamo rezultato ir visai netrukus po gydymo, moteris išvyko į užsienį jau besilaukdama.
Nevaisingumo gydymas – prieinamas kiekvienai porai
Neretai susiduriama su nuomone, kad nevaisingumo gydymas kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Vis tik, H. Holcmann su šiuo teiginiu nesutinka.
„Jei nevaisinga pora atitinka pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo tvarkos apraše nurodytas indikacijas, tam tikros procedūros yra kompensuojamos. Pavyzdžiui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis yra kompensuojama pirminė nevaisingumo konsultacija abiem partneriams. Taip pat gali būti kompensuojami tam tikri tyrimai, trys konsultacijos moters stimuliacijos metu bei dalis pagrindinių procedūrų“, – sako medikė.
Anot jos, nuo šių metų valstybės biudžeto lėšomis yra saugomi pirmus du metus sukurti bei užšaldyti poros embrionai.
„Esu įsitikinusi – nevaisingumo gydymas yra prieinamas kiekvienai porai. Tereikia nuoširdžiai tikėti ir svajonės išsipildys“, – sako ne vienai su nevaisingumu susidūrusiai porai padėjusi gydytoja.
Ji prisimena ir įsimintiną istoriją. Pas ginekologę apsilankė pora, svajojanti apie daugiavaikę šeimą. Vis tik, po tyrimų paaiškėjo, kad moters kiaušidžių rezervas labai mažas. Net stimuliuojant ovuliaciją maksimaliomis hormonų dozėmis, subręsdavo tik vienas kiaušinėlis. Tačiau pora labai stipriai tikėjo, kad vaikų pavyks susilaukti.
„Ir ką jūs galvojate? Šeimoje jau auga gražuolė dukrytė, o šiuo metu moteris laukiasi ir dar vienos mergaitės. O dar vienas užšaldytas embrionas laukia savo eilės, tad ką gali žinoti, gal ta svajonė būti trijų vaikų tėvais ateityje išsipildys“, – optimistiškai sako medicinos centro gydytoja akušerė-ginekologė H. Holcmann.