Cukrus sukelia kariesą
Ieva: Cukrus yra vienas iš komponentų, kuris yra svarbus atsirasti kariesui. Dažniausiai yra įvardinami cukrus, laikas (kiek cukrus buvo ant danties paviršiaus), dantis (jo savybės: paviršius ant kurio yra cukrus – vagelė ar gumburas/lygus paviršius, audinys – emalis, dentinas, cementas ir kt...), ir bakterijos (kokios pagrindinės rūšys dominuoja pas pacientą, jų sveikata ir t. t.).
Edita: Didelę riziką susirgti dantų ėduonimi sukelia ne tik suvartojamas cukraus kiekis, bet ir vartojimo dažnis. Pridėtinio cukraus turintys produktai sukelia dantų ėduonį, ypač jei jais užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų. Burnoje dantų apnašose esančios bakterijos skaido cukrų bei kitus lengvai fermentuojamas angliavandenius. Šios bakterijos išskiria rūgštis ir apnašų rūgštingumui nukritus iki pH 5,5, rūgštys tirpdo danties paviršinio emalio sluoksnio mineralus, o giliau ir vidinį dentino sluoksnį.
Stipriau valant dantis, jie geriau išsivalo
Ieva: Stipriai valant dantis, tikrai juos nuvalysime, jei šepetukas pasieks visus reikiamus paviršius. Tačiau tai yra pavojinga, ypač spaudžiant kietą šepetuką į dantis ir tai atliekant pakankamai ilgai. Yra rizika pažeisti danties audinį, suformuoti vadinamas abrazijas, pleišto formos danties kaklelio pažeidimus, dantenų atsitraukimą (recesijas), išprovokuoti dantų jautrumą.
Edita: Dantis reikia valyti du kartus dienoje ir neteisinga manyti, kad stipriau pavalius pasieksim geresnį rezultatą. Būtina naudoti minkštus dantų šepetėlius, valyti šluojamaisiais, sukamaisiais judesiais. Dantų šepetėlio negalima spausti ir naudoti horizontalių judesių. Būtina atkreipti dėmesį į valymo laiką ir kokybę.
Dantų emalio praradimas gali sukelti dantų jautrumą
Ieva: Tiesa. Emalio praradimas yra vienas svarbiausių veiksnių, provokuojančių dantų jautrumo atsiradimus. Praradus emalį, atsidengia dentinas, kuris turi savyje kanalėlius, o jo centre nervines galūnėles, kurios daug jautriau reaguoja į dirgiklius, kai jie patenka tiesiogiai ant kanaliukų.
Edita: Dantų emalis plonėja ir nusidėvi per daug intensyviai trinant dantis šepetėliu, naudojant kietą dantų šepetėlį, dėl griežimo dantimis (bruksizmo), reguliariai valgant ar geriant rūgštų maistą bei gėrimus. Dantų nusidėvėjimui įtakos turi ir ligos, pavyzdžiui: gastroezofaginis refliuksas.
Kramtyti kramtomąją gumą yra taip gerai, kaip valytis dantis šepetėliu
Ieva: Kramtomosios gumos kramtymas niekados neprilygs dantų valymui. Tačiau yra greitas, dažnai skanus, po ranka esantis būdas, tik kramtant becukrę kramtomąją gumą, kaip neutralizuoti nukritusio pH neigiamą poveikį po valgio. Kramtymas didina išsiskyrusių seilių kiekį, kuris iš esmės ir neutralizuoja pH, bet guma tikrai nenuvalo nei vieno danties paviršiaus.
Edita: Kramtomoji guma nerekomenduojama, nes dažniausiai joje būna saldiklių ar cukraus, kuris gali būti kenksmingas dantims.
Kūdikių ir vaikų iki 5 metų dantys nereikalauja dantų patikros
Ieva: Netiesa. Šiame mite vienintelė tiesa, kad vaikai iki 5 metų turi dantis. Pirmas vizitas pas gyd. odontologą rekomenduojamas išdygus pirmam dančiui. Tam, kad tėvai žinotų, kaip taisyklingai juos prižiūrėti, nes per visą šį laikotarpį vaikų dantų sveikata yra tėvų atsakomybė.
Edita: Dantų profilaktika svarbi nuo pačio pirmo mūsų dantuko, todėl labai svarbu vaikų dantų profilaktinis patikrinimas. Būtina burnos higiena vos išdygus pirmajam dantukui ir tolimesnis profilaktinių apsilankymų dažnis priklauso nuo dantų ėduonies rizikos.
Kraujuojančios dantenos yra normalu
Ieva: Netiesa. Kraujuojančios dantenos yra vienas iš dantenų uždegimo požymių, kai pacientams būtinai reikia pasirodyti pas burnos higienistą arba gyd. odontologą. Kitą vertus, tokio požymio gali nepastebėti rūkantys pacientai. Nikotinas sutraukia kraujagysles, todėl dantenos mažiau kraujuoja, bet taip pat negali tinkamai apsisaugoti nuo infekcijos, sunkiau sugyti (ypač aktualu po burnoje atliktų operacijų) ir dantenų gydymas gali būti neefektyvus.
Edita: Kraujuojančios dantenos parodo, kad yra dantenų uždegimas, kitaip vadinamas gingivitas, kurį sukelia bakterinis apnašas. Sveikos dantenos neturi kraujuoti. Kraujavimą sukelia apnašos ir dantų akmenys, kabantys plombų kraštai, užsilikęs maistas tarp dantų, netaisyklingai išdygę, susigrūdę dantys.
Visos dantų pastos yra vienodos
Ieva: Visų dantų pastų bazinės medžiagos yra tokios pačios, tačiau dantų pastų savybės gali stipriai skirtis, priklausomai nuo papildomai įdėtų tokių medžiagų kaip, pavyzdžiui: fluoridai, chlorheksidinas, poliruojančios dalelės (balinimo pastos), hidroksiapatitas ir pan.
Edita: Dantų pastos nėra vienodos. Jos skirstomos į higienines, profilaktines ir gydomąsias.
Higieninės tinka bet kokių dantų kasdienei priežiūrai, profilaktinės saugo nuo karkaso arba dantenų ligų, gydomųjų sudėtyje yra antibakterinių medžiagų.
Moterų ir vyrų dantys turi tokius pačius poreikius
Ieva: Skirtumai yra svarbūs ypač dantenų bei kaulo sveikatai dėl progesterono ir estrogenų poveikių, ypač brendimo, menstruacijų, nėštumo ar menopauzės metu. Dažnai moterims, ypač pirmaisiais 3 laikotarpiais, gali atsirasti didesnis dantenų kraujavimas, polinkis į dantenų uždegimus, o menopauzės metu didėja rizika netekti daugiau kaulo, kuris palaiko dantis.
Edita: Tiek vyrams ir moterims yra tokie patys valymo poreikiai: būtina profilaktika kas pusę metų, profesionali burnos higiena ir patikra. Pacientams apnašos ant dantų kaupiasi skirtingai, priklausomai nuo individualios burnos higienos.
Dantų balinimas yra kenksmingas dantims
Ieva: Dantų balinimas gali pakenkti, kai yra per dažnai ir per ilgai balinama, tai atliekama netaisyklingai. Jei tai atliekama pagal instrukcijas, patariant gydytojui, o paskui dar skiriamos remineralizuojančios priemonės, tai yra saugi procedūra.
Edita: Profesionalus balinimas nekenkia dantims, jei jie yra sveiki, jei pacientas nesiskundžia dantų jautrumu. Todėl labai svarbu prieš atliekant balinimo procedūras atidžiai įvertinti kiekvieno paciento dantų būklę. Jei dantų balinimą atlieka profesionalas, jis yra saugus ir nekenksmingas.
Dantų problemos pasilieka tik burnoje
Ieva: Netiesa. Balta sveika šypsena turi įtakos socialiniam gyvenimui ir jo kokybei. Dėl dantų karieso, skausmo, infekcijos, danties netekimo jaučiamas nuolatinis diskomfortas, tai neigiamai veikia miego kokybę, išvaizdą, bendravimą su kitais asmenimis, savęs vertinimą. Dar daugiau moksliškai įrodyta, kad daugybė burnoje esančių ligų (ypač dantenų, kaip periodontitas) yra tiesiogiai susiję su kitomis ligomis, pavyzdžiui: cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, miokardo infarktu ir t.t. Nepamirškime, kad prie burnos ligų yra priskiriamas ir burnos vėžys.
Edita: Neteisingai prižiūrimi dantys gali sukelti rimtesnės sveikatos problemas tokias, kaip kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas, endokarditas. Tyrimai parodo, kad tinkama dantų priežiūra padeda kontroliuoti ligas.
Nesant skausmui, nebūtina apsilankyti pas odontologą
Ieva: Netiesa. Visiems pacientams yra rekomenduojami profilaktiniai apsilankymai pas gydytojus odontologus bent kartą metuose. Skausmas nėra vienintelis ligos požymis. Yra daugybė kitų – asimetrija, guzelis, išauga, skylutė, danties patamsėjimas, kraujavimas, dantų paslankumas, sumažėjęs išsižiojimas. Galima vardinti ir vardinti. Maža bėda dažnai reikalauja mažo gydymo, o didelė, kuri jau sukelia skausmą, reikalauja ir ilgesnės bei neretai brangesnės intervencijos.
Edita: Nesant skausmui būtina profilaktinė apžiūra vieną kartą į metus. Būtina apsilankyti pas savo odontologą arba burnos higienistą, kad būtų galima išvengti periodonto ligų.
Profesionalią burnos higieną nebūtina atlikti kiekvienam
Ieva: Netiesa. Tai yra stipriausia turima profilaktinė priemonė, kuri padeda užtikrinti burnos audinių sveikatą, pastebėti tik prasidedančios ligos pradžią, užtikrinti gražią šypseną ir svarbiausia išmokyti pacientą, kaip taisyklingai prižiūrėti dantis pačiam namuose.
Edita: Profesionalią burnos higieną privaloma atlikti kiekvienam kas 6 mėnesius, o esant periodonto ligoms kas 3–6 mėnesius. Reguliari ir teisingą dantų priežiūra yra viena iš svarbiausių faktorių, kuri užkerta kelią periodonto ligoms. Svarbus yra dantų siūlo naudojimas, ypač būtina gerai valyti dantis, kurie yra susigrūdę.
Dantys keičia spalvą dėl netinkamos burnos higienos
Ieva: Netinkama burnos higiena yra viena iš veiksnių, turinčių neigiamą įtaką dantų spalvos pokyčiui. Kai dantų paviršiai nėra nuvalomi ir ant jų pasilieka apnašos, daugiau pigmento esančio maiste, gėrimuose, tabake kaupiasi ant dantų, o tai keičia dantų spalvą. Kiti dantų spalvą keičiantys veiksniai gali būti senėjimas (lieka mažiau emalio), tam tikrų medikamentų vartojimas (pvz., tetraciklinai), trauminiai pažeidimai ir pan.
Edita: Dantų spalvos pokyčiams įtaką daro įvairių išorės ir vidinių veiksnių visuma. Svarbiausia yra tinkamos burnos higienos laikymasis. Dantų spalvos kitimas priklauso nuo tokių dažančių produktų, kaip kava, arbata, raudonas vynas, tabakas, uogos, skalavimo skysčiai ir kita. O vidiniai veiksniai tai yra dantų traumos, fluorozė, tetraciklino naudojimas.