Pakitimai ant kojų gresia baisiomis pasekmėmis: operacijos išvengia tik anksti kreipęsi į gydytojus

Išsiplėtusios kojų venos ir iššokę kapiliarai iš pradžių gali atrodyti tik kaip estetinė problema, tačiau ilgainiui ją pradeda lydėti nemalonūs pojūčiai – sunkumas, tinimas, mėšlungis, nuovargis. Net jei manote, kad su šiais simptomais dar galite gyventi, gydytojai perspėja, kad, ligai progresuojant, atsiranda sunkiai gyjančios opos, gali išsivystyti lėtinis venos uždegimas. Nors pastebima, kad baimindamiesi operacijos pacientai linkę neskubėti kreiptis į gydytojus, šie pabrėžia, jog ankstyvas problemos sprendimas – vienintelis kelias ją išspręsti be operacijos.

Silpni venų vožtuvai – paveldimi: daromos klaidos spartina ligos progresavimą

Kaip pabrėžia medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgas dr. Rolandas Dagilaitis, venų varikozė pirmiausia yra liga, kurią reikia gydyti. Anot jo, venų varikozės atsiradimui didelės įtakos turi sutrikusios venų vožtuvų funkcijos paveldimumas. Net jei gimstame su sveikais vožtuvais, genetiškai jie gali būti silpnesni, o ilgainiui tai nulemia venų varikozės atsiradimą. Skaičiuojama, jog bent vienam iš tėvų turint venų varikozę arba lėtinį venų nepakankamumą, mergaitei paveldėjimo tikimybė lygi 60 proc., berniukui – 40 proc.

Tam, kad geriau suvoktume, kodėl susergama venų varikoze, kraujagyslių chirurgas pirmiausia paaiškina, kaip vyksta įprasta veninė kraujotaka ir kas nutinka jai sutrikus.

„Venomis kraujas teka iš kojos, arterijomis – į koją. Kai žmogus stovi, kraujas turėtų bėgti į viršų, tačiau joks skystis į kalną pats nebėgs. Tam, kad jis užkiltų, venose yra vožtuvėlių sistema, kuri užtikrina vieną kraujo judėjimo kryptį. Kai žmogus daro žingsnį, raumuo susitraukia, blauzdos raumenys, vadinama kojos širdis, suspaudžia veną. Taip kraujas paduodamas į viršų, o vožtuvas neturi leisti jam nukristi. Vienas žingsnis, kitas žingsnis, ir jis kaip kopėčiomis lipa į viršų, įteka tam tikrose vietose į giliąją veną, o iš giliosios venos kraują susiurbia širdis.

Kai subyra veniniai vožtuvėliai, kraujas neužsikelia į viršų. Vena elastinga, todėl nuo kraujo svorio ji pučiasi. Tas pats, kaip į pripučiamą balionėlį piltumėte vandenį iš krano – jis išsipūs. Dabar arterinis kraujas į koją pribėga normaliai, tačiau nepasišalina veninis, panaudotas kraujas. Dėl to atsiranda įvairūs skundai: sunkumas, tinimas, nuovargis, mėšlungis“, – aiškina R. Dagilaitis.

Nors venų varikozės atsiradimui didžiausios įtakos turi silpnesnių venos vožtuvų paveldimumas, esama ir daugiau veiksnių, spartinančių ligos atsiradimą ir progresavimą.

„Vis dažniau dirbame stovimą ir sėdimą darbą, kai koja visuomet yra nuleista. Mūsų darbai vis dažniau vyksta prie kompiuterio, prie stalo. Stiprus vožtuvėlis šį krūvį atlaiko ir jį turinčiam žmogui nieko neatsitinka, bet jei vožtuvėlis silpnesnis, dėl šių sąlygų jis gali subyrėti ir neatlikti savo funkcijos“, – perspėja kraujagyslių chirurgas.

Pastebima, kad venų varikozė gerokai dažniau diagnozuojama moterims – kaip aiškina R. Dagilaitis, tokią statistiką nulemiantis veiksnys yra nėštumas. Gimdoje nešiojamas vaisius tampa dideliu krūviu venoms, o silpnesni venų vožtuvai šio krūvio neatlaiko.

Laiku kreipiantis į gydytojus, galima išvengti operacijos ir komplikacijų

Nors, susidūrus su venų varikoze, į problemą reikėtų reaguoti nedelsiant, R. Dagilaitis pastebi, jog į gydytojus dažnai kreipiamasi pavėluotai. Jo manymu, gydytis neskubama dėl susiformavusios klaidingos nuomonės, kad venų varikozė gydoma atliekant sudėtingą operaciją, kuri iš žmogaus neva ilgam atima darbingumą.

„Žmonės bijo ateiti pas gydytoją, nes galvoja, kad čia bus galandami peiliai ir turės iškart gultis ant operacinio stalo. Tikrai ne. Liga turi kelias vystymosi stadijas, tai jei pirmos dvi stadijos yra labiau kosmetinė problema, kapiliaras išlindęs ar nedidelė vena, kuri apart to, kad matosi, nesukelia daugiau jokio diskomforto, tai jos gydymas atliekamas neoperaciniu būdu. Yra daug metodų: galime konservatyviai gydyti, tiesiog paskirti žmogui dėvėti kompresinę kojinę, gali būti medikamentai, galima tą veną suklijuoti, suleisti vaistų, kapiliarą ar mažą veną pašalinti lazerio pagalba – visa tai tikrai nėra operacija.

Kai liga pažengusi, išreikštas veninis nepakankamumas, skundai, ir mes matome tikrą patologiją, tik tada siūlome kažką radikalesnio, kaip operacija. Likęs senas įsitikinimas, kad chirurginė operacija – drastiška procedūra, kai yra ištraukiama vena, kuomet žmogus praktiškai mėnesį lieka nedarbingas. Medicinos technologijos vystosi į priekį, todėl šiais laikais ta operacija 90 proc. atliekama endovaskuliniu būdu – tai yra lazeris, klijai, radiochirurgija. Žmogus ateina, atliekame operaciją, ir jis išeina iškart iš klinikos, o po savaitės jau leidžiu žmonėms eiti į sporto klubą. Tai neatima gyvenimo kokybės, nebereikia iškristi iš savo kasdieninės veiklos“, – tikina R. Dagilaitis.

Delsti pavojinga: negydoma venų varikozė veda į baisias pasekmes

Kaip pastebi VšĮ Lazdynų poliklinikos šeimos gydytojų skyriaus vedėja Irena Tubinytė venų varikozė gali pažeisti įvairių vietų venas, tačiau dažniausiai pakitimai stebimi kojose dėl padidėjusio slėgio stovint.

Lėtinei venų ligai būdingas kojų skausmas, tinimas, kojų apsunkimas, ypač ilgiau pastovėjus, mėšlungis. I. Tubinytė prideda, jog su šia problema dažniau susiduriama ne tik dėl paveldimumo ir nėštumo, bet ir dėl viršsvorio ir nepakankamo fizinio aktyvumo.

„Venų varikozė dažnesnė žmonėms, turintiems viršsvorį, mažai judantiems. Taip pat įtakos turi paveldėjimas, ilgalaikis stovėjimas, nepatogios avalynės dėvėjimas, nėštumas ir daugkartinis gimdymas“, – įvardija gydytoja.

Anot jos, venų varikozės pasekmės gali būti įvairios – nuo kosmetinio defekto iki sunkių išopėjimų. Atpažinti kojų venų varikozę galima pastebėjus jai būdingus pakitimus kojose.

„Pradžioje matomų pakitimų dažniausiai nebūna. Vėliau jau galime matyti mazguotas, išsiplėtusias venas, kojų odos pakitimus – dažniausiai kulkšnyse ir apatiniuose blauzdų trečdaliuose. Gali būti pastebima pigmentacija, rudos dėmės, išryškėjęs poodinis venų tinklas. Kojos patinsta“, – aiškina gydytoja.

Venų varikozės gydymo būdai priklauso nuo venų pažeidimo laipsnio, progresavimo greičio. Įvertinę šiuos veiksnius, gydytojai paskiria reikiamą gydymą.

„Pradžioje, kol pakitimų nematyti ar jie nedideli, taikomas konservatyvus gydymas: vaistai, tepalai, kompresinė terapija – specialios elastinės įvairaus suspaudimo laipsnio kojinės, tvarsčiai. Gali būti gydoma skleroterapija, kuomet sušvirkščiamas vaistas į matomą pakitusią veną. Chirurginį gydymo metodą apima tradicinė operacija ar gydymas lazeriu. Gydymo būdai gali būti kombinuojami, o apie tai, koks gydymo būdas tinkamiausias, pacientą po konsultacijos ir reikalingų tyrimų atlikimo informuoja kraujagyslių chirurgas. Parinkus tinkamą gydymo metodą ir laiku pradėjus gydymą, pacientas geriau jaučiasi, yra darbingesnis, lengviau juda, neturi diskomforto dėl kosmetinių defektų, ypač moterys“, – pastebi gydytoja.

Gydytoja taip pat įspėja, jog uždelstas gydymas lemia ligos progresavimą. Progresuojant venų pakitimams, gali prasidėti komplikacijos: lėtinis venos uždegimas, atsiranda opos, kurios gali šlapiuoti, infekuotis ir sunkiai gyti, todėl savo sveikata svarbu susirūpinti kuo anksčiau.