– Šiandien kontracepcijos priemonių pasirinkimas – itin platus. Kaip patartumėte pasirinkti tinkamiausią jų? Į ką atkreipti dėmesį, ką įsivertinti?
– Pradėčiau nuo to, kad vis dėlto geriausias patarimas atsiranda individualioje konsultacijoje. Bendro pobūdžio patarimai rizikingi. Atsakant į klausimą apie kontracepcijos priemonių pasirinkimo galimybes, nedrįsčiau teigti, kad pasirinkimas labai platus. Tegaliu išvardinti keletą variantų: hormoninė kontracepcija tabletėmis, pleistrai arba vaginaliniai žiedai, skubi hormoninė kontracepcija, spiralės hormoninės arba be hormonų, barjeriniai būdai (prezervatyvai), nutrauktas lytinis aktas, natūralus šeimos planavimas (plačiau apie jį vėliau). Gal galiu pajuokauti, geriausia kontracepcija susilaikyti nuo lytinių santykių, nepamiršant, kad retais atvejais pastoti galima ir turint nepilnus lytinius santykius (spermai nepatenkant į makštį).
– Kokios šiandien populiariausios priemonės?
– Sunku remtis statistika dėl populiarumo pasirinkimo, nes galvoju, kad daug porų be konsultacijų renkasi savo būdus. Jaunos merginos retai ateina konsultuotis, o gaila, nes galima duoti daug naudingų patarimų.
– Kurios jų patikimiausios?
– Be abejonės, kontracepcija naudojant hormonus – tabletės, pleistrai, žiedai, implantai, spiralės.
– Pakalbėkime apie natūralų šeimos planavimą. Kiek toks būdas apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo yra patikimas?
– Gaila, kad šis būdas nėra populiarus. Statistika teigia, kad jo efektyvumas 70-80 proc., o tai atbaido nuo tokio pasirinkimo. Iš tikrųjų patikimumo procentas prikauso nuo sugebėjimo panaudoti natūralaus planavimo žinias, kurios turėtų būti skleidžiamos mokyklos suole, tačiau to nėra. Deja, ir daugelis gydytojų nepasitiki pacienčių galimybėmis pažinti savo vaisingumą, nes tam reikia dėmesio sau, kažkiek papildomo laiko ir, aišku, žinių. Yra pacienčių, kurios ieško informacijos ir randa.
– Papasakokite, kaip tai veikia?
– Yra dvi savęs stebėjimo galimybės: makšties išskyrų vertinimas (tai nėra sudėtinga), kūno temperatūros matavimas (jam reikia skirti keletą minučių ryte, kas gali atrodyti sudėtingiau). Žinoma, daug garantuotai nevaisingų dienų per mėnesį nebus daug. Moterims, kurios gyvena intensyvų lytinį gyevnimą, šis būdas netiktų, arba reiktų kombinuoti su kitais būdais.
– Kokia yra tikimybė pastoti ne ovuliacijos metu?
– Po ovuliacijos greitai mažėja pastojimo tikimybė. Keturios dienos po ovuliacijos išlieka pakankamai didelė tikimybė pastoti. Svarbu suprasti, kad ovuliacijos diena turi būti nustatyta tiksliai pagal individualų moters ciklą.
– Kam šis apsisaugojimo būdas netinka?
– Toms, kurios nenori ar negali skirti laiko savistabai. Reikia suprasti, kad natūralus šeimos planavimas reikalauja žinių, noro ir laiko. Moteris turi išmokti, kaip atpažinti savo vaisingas dienas, kaip žinoti, kada santykiaudama ji nepastos. Norint suprasti, kada yra vaisingos dienos, o kada ne, neužtenka menstruacijų kalendoriaus.
– Ar šis metodas tinka neseniai pagimdžiusioms arba perimenopauzėje esančioms moterims? Juk tuomet menstruacijos yra nereguliarios, ciklas kinta.
– Šis metodas tinka tiek gimdžiusioms, tiek perimenopauzėje esančioms moterims. Nes, kaip minėjau, tai nėra tiesiog dienų skaičiavimas, tai yra savo organizmo simptomų stebėjimas.
– Kokie yra šio apsisaugojimo būdo privalumai?
– Išskirčiau tokius, kurių neturi kiti kontracepcijos būdai. Tai natūralių kūno ženklų supratimas, pagarbus partnerio požiūris į lytinius santykius. Žmonės, kurie pasirenka šį metodą, dažniausiai supranta savo ir savo partnerio atsakomybes, gerbia vienas kitą ir gerai pažįsta savo kūną.
– Kokį kontracepcijos būdą rekomenduotumėte jūs?
– Kaip ir minėjau, tai visiškai individualu. Kiekvienai merginai, pradedančiai lytinį gyvenimą, siūlyčiau pirmiausia ateiti pasikonsultuoti su specialistu. Nereikėtų imtis priemonių, nes „draugė patarė“, nes „mačiau reklamoje“ ar pati taip nusprendžiau. Kiekvienas esame skirtingas su individualiais savo poreikiais. Vienam gali tikti barjerinė kontracepcija, kitam – natūralus šeimos planavimas. Vienam gali tikti kontraceptinės tabletės, kitam – ne. Svarbiausia, nebijoti, klausti savo gydytojo, prašyti, kad jis patartų ir parinktų tinkamiausią variantą.