Krūtų didinimas – ne pati populiariausia operacija
Kaip aiškina „Northway“ medicinos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Arūnas Jankauskas, populiariausios šiame centre atliekamos procedūros yra krūtų pakėlimas su krūtų mažinimu arba krūtų pakėlimas be mažinimo.
„Tokios operacijos aktualios vyresnio amžiaus pacientėms arba pacientėms po kūno pokyčių – numetus svorį, po žindymo. Kita kategorija operacijų yra vien tik krūtų mažinimas. Dėl šios priežasties ateina ir 18-metės, kartais netgi būna, kad išdrįsta pirma jaunos pacientės, po to ateina ir mamos, arba atvirkščiai. Ir tikrai ateina su tokia krūtų hipertrofija, kuri jau trukdo tiek fiziškai gyventi visavertiškai, tiek psichologiškai. Jos neretai atvyksta netgi po šeimos gydytojo ar neurologo konsultacijų“, – aiškina gydytojas.
To paties centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Indrė Sakalauskaitė aiškina, kad kai moteris atvyksta dėl krūtų mažinimo operacijos, tai dažniausiai būna susiję su sveikatos problemomis. Būtent dėl šios priežasties, kaip minėjo ir dr. A. Jankauskas, moterys pas plastikos chirurgus atvyksta jau po konsultacijų su kitais specialistais. Šios pacientės neretai skundžiasi nugaros ir kaklo skausmais, rankų tirpimu. Ir tik vėliau minimi tokie aspektai kaip estetinis vaizdas ir kiti nepatogumai. Pavyzdžiui, sunkumai rasti tinkamo dydžio liemenėlę, varginantis poreikis ją siūtis individualiai.
„Tai – gigantomastija. Ji diagnozuojama tada, kai atstumas tarp krūtinkaulio jungo daubos ir spenelio siekia daugiau nei 35 cm, gali siekti ir virš 40 cm. Tokia krūtinė yra labai labai didžiulė. Ji gali būti išdidėjusi genetiškai, turint labai didelę pieno liauką, bet gali būti išdidėjusi dėl antsvorio, dėl nutukimo. Čia mes kalbame apie tokią krūtinę, kurios liemenėlės dydis yra didesnis negu D, E, F, G ir taip toliau. Tokioms moterims siūloma krūtų mažinimo operacija, joms netgi priklauso kompensacija valstybinėse įstaigose“, – aiškina gydytoja.
Dar viena pacienčių kategorija – tos moterys, kurioms reikalinga krūtų rekonstrukcija. Pavyzdžiui, netekus krūties dėl vėžinių susirgimų ar kitų patologijų. Vis dėlto, šios pacientės dažniausiai kreipiasi į viešąjį sektorių, kuriame atliekamos sudėtingos operacijos, naudojant mikroskopą ir kitą specifinę įrangą. Moterims, kurioms pašalinta krūtis, valstybė taip pat teikia kompensaciją ir implantams.
Į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų kabinetus beldžiasi ir tos moterys, kurioms reikia išimti arba keisti implantus, taip pat išimti implantus ir pakelti krūtinę. Pasak I. Sakalauskaitės, krūtų plastinės operacijos Lietuvoje jau vykdomos apie 30 metų, todėl atsiranda vis daugiau pacienčių, kurioms tokio pobūdžio operacijos yra labai reikalingos.
„Turim pacienčių, kurios ateina išsiimti implantus ir kurios nenori jų keisti kitais. Ir kai išimi implantą, aišku, kad krūtinės forma, apimtis būna pasikeitusi, tai tos operacijos metu ne tik išimami implantai, bet ir krūtinė vėl atstatoma į gražią formą. Yra daromas pakėlimas, mažinimas, riebalų suleidimas, priklausomai nuo situacijos, kas būtent tuo atveju yra reikalinga. Yra dar ir ta kategorija pacienčių, kurios ateina kitam etapui, kai jau atnešiojo implantus. Sako: viskas, aš jais pasidžiaugiau ir dabar noriu gyventi be implantų. Priežastys įvairios: dėl amžiaus, galbūt nenori dėti kitų ir taip toliau“ – sako ji.
Krūtų operacija aktuali ne tik moterims, bet ir vyrams. Kaip pasakoja gydytojai, jų kabinetų duris neretai praveria ir vis jaunesnio amžiaus vyrai. Čia lydimi tėvų užsuka ir paaugliai. Tačiau, kaip aiškina dr. A. Jankauskas, paaugliams procedūros dažniausiai neatliekamos, laukiama, kol pastarieji sulauks pilnametystės.
Priežastis, dėl kurios į gydytojus kreipiasi vyrai, yra viena – per didelė krūtinė. Ši būklė vadinama ginekomastija ir pasireiškia tada, kai padidėja pieno liauka ir išvešėja liaukinis audinys. Taip nutinka dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, dėl praeityje naudotų nežinomų hormoninių preparatų. Vis dėlto, gydytojai pastebi, kad atvyksta ir tokie vyrai, kurie niekada iki šiol nevartojo jokių hormoninių vaistų. Kaip svarsto jie, tai gali būti ir mitybos pasekmė. Pavyzdžiui, nesaikingai vartojant vištieną, siekiant greitai auginti raumenų masę.
„Vyrai taip pat kreipiasi ir numetę daug svorio, kai krūtinė pradeda kabėti. Jie nori korekcijos, nes užsidėjus viršutinį rūbą krūtinė labai išsiryškina ir estetiškai tampa nepatraukli. Esame pastebėję, kad vyrų liaukų padidėjimas yra progresuojanti tendencija. Ateina ir tie, kurie savo krūtinėje užčiuopia neaiškų darinį. Dažniausiai į mus kreipiasi jaunesni vyrai – iki 40 metų amžiaus“, – pastebi I. Sakalauskaitė.
Amžius – ne riba
Tad akivaizdu, kad krūtų plastinės operacijos jau seniai nebėra išskirtinai tik moterų, o ypač – tik jaunų moterų procedūros. Gydytojai pasakoja, kad pas juos prašyti pagalbos dėl sveikatos ar estetinių priežasčių vis dažniau užsuka ne tik vyrai, bet ir vyresnio amžiaus moterys.
„Pavyzdžiui, šiandien operavau 64 metų moterį, jai buvo atlikta krūtų pakėlimo operacija. Baigėsi ta tendencija, kuri būdavo anksčiau, kad ateidavo vien tik jaunos moterys, norinčios pasididinti krūtinę ar pasikeisti implantą. Dabar amžius jau yra tik paso reikalas. Būna, kad ateina brandaus amžiaus moteris ir sako: aš nežinau, ar man čia dar galima atlikti operaciją. Mūsų anesteziologai aiškina, kad jeigu jūsų sveikata yra puiki, tyrimai yra idealūs – galima atlikti bet kokią operaciją ir viskas priklauso tik nuo pacientės sveikatos rodiklių.
Vis dažniau pastebiu, kad tikrai amžiaus ribos yra pasikeitusios. Taip, matyt, yra todėl, kad kiekvienas nori jaustis gerai, o mūsų finansinės galimybės lemia, kad šios operacijos ir procedūros dabar prieinamos kiekvienam. Tad, manau, pagrindinė varomoji jėga yra noras jaustis gerai, noras susitvarkyti pokyčius po tam tikrų gyvenimo įvykių – nėštumo, svorio netekimo, maitinimo ir taip toliau“, – sako I. Sakalauskaitė.
O štai dr. A. Jankauskas priduria, kad yra ir tam tikra priežastis, kodėl kai kurios vyresnės moterys tikrai nevengia prašyti plastikos chirurgų pagalbos: „Tos vyresnio amžiaus moterys, kurioms įdėti implantai prieš 25 metus, echoskopuotojams radus ar įtariant plyšusį implantą, tikrai ateis. Tad ši kategorija pacienčių, kurioms reikia pašalinti implantą arba pašalinus ir pakelti krūtinę, tikrai auga.“
Tad viena tampa akivaizdu: amžiaus ribos, iki kada galima atlikti šią operaciją, – tikrai nėra.
„Jeigu moters sveikata gera, visi kraujo tyrimai idealūs, kraujyje nėra krūties vėžio žymenų – operaciją atlikti galima. Jeigu yra krūties vėžio žymenys arba krūties vėžio anamnezė yra teigiama – moteris sirgusi krūties vėžiu, tada sakytume tikrinkitės žymenį, žiūrėkite, nes gali viskas baigtis liaukos amputacija, o ne implantais“, – teigia dr. A. Jankauskas.
Kartais tenka atkalbėti
Natūralu, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kada pacientės kreipiasi turėdamos perdėtus lūkesčius. Tada gydytojams tenka pacientes atkalbėti ir paaiškinti, kad operacija joms nėra reikalinga.
„Atkalbinėjame, jeigu pacientės lūkesčiai yra nepagrįsti ir tai kardinaliai kenkia jos sveikata. Nes visų pirma, tai yra operacijos. Ir mūsų operacijos neturi žaloti pacientės sveikatos ir kūno. Jeigu pacientės noras yra neadekvatus, jeigu jos lūkesčiai yra neadekvatūs, tai, be abejo, operuoti visada bus atsisakyta. Nes kaip bebūtų, mes turime išklausyti, suprasti, ko pacientė nori, bet kartu jai ir padėti susigaudyti toje labai didžiulėje pasiūloje, ką galima padaryti ir ko nereikėtų daryti.
Pacientės ateina ir sako: kaip gerai, kad atėjau, kad išsikalbėjome, sužinojau informaciją, kurios nežinojau. Tai mūsų žodis visą laiką yra patariamasis ir vis tiek ta svarstyklių lėkštė nusveria į medicininę pusę – mes negalime vykdyti bet kokio pacientės įgeidžio, kuris žalotų sveikatą“, – pastebi I. Sakalauskaitė.
Dr. A. Jankauskas priduria: „Papildysiu pavyzdžiu. Ateina pacientė ir mes matome, kad yra B dydžio krūtinė, atrodo visiškai dailiai, kaip ir priklauso, o ji sako: aš noriu vienu dydžiu pasididinti krutinę implantais. Nežinau kaip kiti kolegos, bet aš dažniausiai atkalbu. Todėl, kad tai yra operacija, po kurios galimos komplikacijos, galimos ir pakartotinės operacijos. O ir implantai neduoda garantijų visam gyvenimui.
Kitas variantas – kai ateina dėl krūties formos korekcijos. Atstumas nuo krūtinkaulio jungo daubos iki spenelio, mūsų supratimu, padidėjęs ne tiek daug – krūtinė pakankamai pilna, o pacientė įsivaizduoja, kad galime ją pakelti, staiga ji be jokių pjūvių taps standi, graži ir jaunatviška. Tada paaiškiname, kad bus randai, siūlome apsvarstyti. Tokiais atvejais, kada matome, kad tai yra neracionalu, kertasi su logika ir dar prieštarauja sveikatos būklei, – atkalbame.“
Paklausti, ar dažnai tenka taisyti kitų gydytojų padarytas klaidas, pašnekovai pasakoja, kad tokių kreipimųsi sulaukia, tačiau kiekviena papildoma operacija, kaip aiškina I. Sakalauskaitė, nebūtinai duos geresnį rezultatą.
„Kai ateina pacientė turėjusi operaciją ar pas kolegą, ar pas kelis kolegas, tai visą laiką susimąstai: o kodėl ta pacientė atėjo pas mane – ką aš jai galėsiu padėti, jeigu tų operacijų jau ne viena padaryta? Tai dažnai būna, kad kalbiesi su paciente, bandai išsiaiškinti jos lūkesčius, bandai ją suprasti, kodėl ji pas vieną chirurgą tą darėsi, pas kita dar kažką – ar neranda bendros kalbos, ar kažkokie lūkesčiai buvo nepatenkinti, ar neišsipildė svajonė?
Vis dėlto, kai yra pridaryta daug operacijų, daug randų, tai n-tasis įsikišimas į tą patį audinį duos tik papildomą randėjimą ir gali duoti dar blogesnį rezultatą, negu, kad yra. Tada irgi tenka kalbėti, žiūrėti, ar tikrai čia verta kažką daryti. Reikia aiškinti pacientei, kad visgi tai yra operacija, kad randėjimo, nesugijimo, audinių nekrozės ir įvairių kitų komplikacijų rizika yra didžiulė. Labai dažnai su tomis pacientėmis kalbamės ne po valandą ir ne po dvi“, – pastebi gydytoja I. Sakalauskaitė.
Dr. A. Jankauskas priduria, kad tokiais atvejais dažniausiai stengiamasi pacientes siųsti atgal pas gauto krūtinės rezultato autorių, kad pastarasis jį keistų, jei pacientė yra nepatenkinta. Tačiau, kai pasireiškia komplikacijos arba nėra kito būdo norimam rezultatui gauti, gydytojai tikrai stengiasi padėti. O paklausti, kodėl kartais pasireiškia komplikacijos, specialistai aiškina, kad taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių.
„Kuo daugiau chirurgas operuoja, tuo daugiau jis sąlyginai turės komplikacijų. Tų komplikacijų gali būti dėl įvairių priežasčių – dėl netikėtų radinių operacijos metu, dėl kraujavimo, kurie atsitinka pooperaciniu periodu, ne toks randėjimas, koks turėjo būti, audiniai gyja ne taip, kaip turi, nes moteris turi kraujotakos sutrikimų ir t. t. Gali būti, kad pacientė turi kažkokią lėtinę ligą, kurios nepaminėjo ir gijimas yra apsunkintas, gali būti dėl pacientų kaltės, kurie nesilaiko pooperacinio režimo ir taip toliau“, – vardija I. Sakalauskaitė.
Norint išvengti komplikacijų po operacijos, gydytojai vieningai tvirtina: būtina laikytis visų operavusio specialisto rekomendacijų ir nurodymų. Pastarasis moterims paaiškins, kaip prižiūrėti siūles, vėliau – kaip išvengti didelių randų, kokias liemenėles dėvėti, nes maždaug apie porą mėnesių reikia dėvėti specialią, kompresinę liemenėlę, tik tada galima rinktis įprastas liemenėles. Taip pat patars, kaip reguliuoti savo fizinį krūvį ir kt. Tik tada, kai pacientės bendradarbiauja su gydytojais, galima pasiekti norimų rezultatų. Na ir svarbiausia, kaip teigia gydytojai, – derėtų niekada nepamiršti dėvėti liemenėlės, kuri padeda palaikyti gražią krūtinės formą bėgant metams.
„Moterys, besidžiaugdamos gerais rezultatais ir gražia krūtine, vengia dėvėti liemenėlę. Tačiau krūtinė turi savo svorį, patiria žemės trauką, todėl liemenėlė skirta jai prilaikyti, kad ateityje būtų mažesnis nukarimas ir t. t. Nereikėtų pamiršti, kad liemenėlė nėra tik grožio atributas. Ypač jos nereikėtų pamiršti sportuojant“, – pabrėžia I. Sakalauskaitė.
Atvyksta krūtų tobulinimo operacijai, tačiau netikėtai randa vėžį
Paklausti, ar implantus būtina profilaktiškai keisti, gydytojai tvirtina, kad toks poreikis yra tik atsiradus tam tikroms indikacijoms. Todėl implantų keitimas ar išėmimas nėra būtinas, jei pacientė neturi jokių nusiskundimų ar ją stebintys specialistai nemato jokių pakitimų tiek moters krūties audinyje, tiek pačiame implante.
„Jeigu jūs reguliariai tikrinatės krūtų audinį dėl galimo vėžio ar auglių, jeigu implantai yra minkšti, nekieti, nejaučiate diskomforto, echoskopuotojas nieko neranda, silikonas skaidrus, matosi implanto kapsulė, reiškia – implantai nesusidėvėję ir jų keisti nereikia. Reikia stebėti, atlikti tyrimą dėl krūtų, kaip ir visoms moterims, reguliariai – kas metus, kas du. Ir echoskopuotojai paprastai pasako, kad yra kažkas įtariama: ar silikonas drumstas, ar jo kapsulė nėra vientisa, o galbūt pati pacientė turi nusiskundimų. Tada, kai atsiranda įtarimas, mes arba tiksliname ir siunčiame detalesniems tyrimams, arba, iš karto žinodami, kad praėjo daug laiko nuo implanto įdėjimo, tariamės su paciente pakeisti naujais“, – aiškina dr. A. Jankauskas.
Prakalbus apie krūtų echoskopiją, I. Sakalauskaitė skuba pastebėti, kad dažnai pasitaiko, jog tik atvykus į gydytojo kabinetą konsultuotis dėl vienokios ar kitokios krūtų tobulinimo operacijos, paaiškėja, kad pacientė iki šiol vengė rūpintis savo krūtų sveikata.
„Uždavus vieną pagrindinių klausimų renkant pacientės anamnezę – ar buvo ir kada buvo atlikta krūtų echoskopija – dažnai pacientės atsako: oi, daktare, niekada nesu dariusi krūtų echoskopijos. Tai mūsų tas įsikišimas į krūties audinį, ypač įdėjus implantus, lemia, kad mes irgi prisidedame prie profilaktinės patikros, nes mūsų visos pacientės yra įspėtos ir žino, kad jeigu dedami implantai, jos privalo kartą per metus atlikti krūtų echoskopinį ištyrimą, kaip aš juokauju – techninę apžiūrą. Tyrimas reikalingas tam, kad būtų patikrintas implantas, o prie to paties echoskopuotojas apžiūri krūties liauką, limfmazgius. Tad pacientės nuolat stebimos ir sekamos, kad nebūtų praleisti jokie pakitimai“, – sako I. Sakalauskaitė.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai aiškina, kad prieš bet kokį įsikišimą į krūties audinį, t. y. operaciją, visos pacientės be išimties siunčiamos detaliems tyrimams. Vienas jų būtent ir yra krūtų echoskopija. Tad štai čia kartais nutinka taip, jog moteris, iki šiol vengusi prevencinės patikros, išgirsta baisias diagnozes ir sužino apie ligas, apie kurias iki šiol nenutuokė.
„Yra buvę tokių liūdnų atvejų, kai siunti echoskopijai, o ateina blogas atsakymas. Tada, aišku, nekalbame apie operaciją – siunčiame į Nacionalinį vėžio institutą onkomomologo konsultacijai ir ten prasideda jau visai kiti dalykai“, – nuogąstauja gydytoja.
Čia galima paneigti ir vieną sklandantį mitą, sakantį, kad krūtų implantai gali apsunkinti vėžinių pakitimų ir darinių ankstyvąją diagnostiką. Gydytojai tvirtina: šiuolaikinės technologijos garantuoja savalaikio ištyrimo galimybę, todėl implantai tyrimams nekliudo.
„Visoms šiuolaikinėms technologijoms – echoskopijai, kompiuterinei tomografijai, mamografijai, moderniajam krūtų ištyrimui ABUS, kuris atitinka mamografijos vaizdą, – krūtų implantai nėra naujiena ir visi gydytojai žino, kas tai yra. Tyrimų metų tiesiog parenkamas kitas apšvitos lygmuo ir implantai absoliučiai netrukdo apžiūrėti nei krūties audinį, nei limfmazgius ar kitus darinius, kurie gali būti aptikti tos procedūros metu“, – pasakoja gydytoja I. Sakalauskaitė.