Sąnario skausmas – pavojingas ženklas: gydytojai perspėjo, ko nedaryti jį pajutus

Šiandien turbūt dažnas atsargiau dėlioja žingsnius – kai šaligatvius ir takelius dengia slidaus sniego sluoksnis, nė kiek nesinori paslysti ir patirti traumą. Nors žiemos pramogos kasmet gydytojams traumatologams pridaro daug darbo, pastaraisiais metais išaugęs fizinis gyventojų aktyvumas lemia dažnesnes traumas ištisus metus. Neretai jose nukenčia kelio sąnariai – o apie tai, kokios dar priežastys gali nulemti jų pažeidimus ir kaip juos spręsti, kad greičiau galėtume justi judėjimo džiaugsmą, kalbame su gydytojais.

Gyventojai tampa aktyvesni, todėl fiksuojama daugiau traumų

Kelio sąnarys – didžiausias ir vienas sudėtingiausių sąnarių žmogaus organizme. Kaip teigia medicinos centro „Northway“ ortopedas traumatologas Markas Fiodorovas, kelio sąnarys sudarytas iš šlaunikaulio, blauzdikaulio ir girnelės, o darnų kelio sąnario darbą palaiko ir stabilumą suteikia raiščiai. Svarbią funkciją kelio sąnaryje atlieka ir meniskai – jie apsaugo sąnarines kremzles nuo pažeidimų ir sugeria didesnio fizinio krūvio metu tenkantį krūvį, veikdami kaip amortizatoriai.

„Sąnarys gali tarnauti ilgai, bet tai priklauso nuo to, kaip jį naudosime. Pacientams dažnai sąnarius palyginu su mašinų detalėmis: jei važiuosime sportiniu režimu per griovius, netausosime, greičiau viską sugadinsime. Tačiau net jei ir aktyviai gyvensime, bet neturėsime traumų, sąnarys tarnaus ilgiau“, – teigia M. Fiodorovas.

Kaip žinia, viena iš priežasčių, kodėl gali kilti kelio sąnarių pažeidimai, – traumos. Tad traumatologas įvardija, kad dažniausias traumos mechanizmas, kuris įvyksta kelio sąnariuose, – rotacinis. Pavyzdžiui, kai žaidžiant krepšinį ar slidinėjant paslystama, koja lieka fiksuota, o žmogaus kūnas krisdamas sukasi, taigi, įvyksta rotacija per kelio sąnarį. Tokios traumos metu dažniausiai ir įvyksta kelio sąnario pažeidimai – gali plyšti šoniniai ar kryžminiai raiščiai, meniskai.

Nors šios traumos stebimos ištisus metus, dažniau kreipiamasi žiemos sporto sezonu. Pavyzdžiui, krentant su neatsegtomis slidėmis, slidininkams dažnai plyšta raiščiai ar meniskai.

Vis dėlto, panašių traumų netrūksta ir kitose veiklose – bėgiojant, minant dviratį, treniruojantis salėje. M. Fiodorovas pastebi, kad šių traumų ilgainiui tenka sutikti vis dažniau.

„Pacientų dinamika kiekvienais metais vis didėja. Iš vienos pusės, džiugina tai, kad žmonių aktyvumas yra nepalyginamai didesnis, nei anksčiau – kiekvieną sezoną jie slidinėja, kopia į kalnus, yra vis aktyvesni. Daugiausiai tai yra jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, tačiau netrūksta ir vyresnio amžiaus žmonių, nes jie taip pat nori gyventi sveikai, todėl ir pabėgioja, ir dviratį pamina. O būtent čia tos traumos kartais ir tyko“, – kalba ortopedas traumatologas.

Kai pacientai bando gydytis patys: tokius atvejus atstatyti būna sunku

Po traumos pasireiškus kelio sąnario pažeidimams, pacientai turi įvairių nusiskundimų. Pagrindinis jų – skausmas, tačiau, plyšus raiščiams, dažnai skundžiamasi ir jausmu, tarsi stovint koja bando „išvažiuoti“ iš vietos. Taip pat pasireiškia patinimai, strigimai.

Ortopedas traumatologas pabrėžia, kad sudėtingesnių traumų atvejais gali plyšti ne vienas, o du ar net trys raiščiai su meniskais, o itin didelių traumų metu šiuos plyšimus lydi ir kaulų lūžiai.

Priklausomai nuo traumos sudėtingumo, paskiriamas gydymas. Anot ortopedo traumatologo, kai kuriais atvejais pakanka nešioti įtvarą ir operacijos neprireikia. Taip pat jis pabrėžia, kad delsdami kreiptis pagalbos pacientai rizikuoja, kad pažeistos struktūros netaisyklingai sugis ir dėl to jų judėjimas nebebus toks lengvas, kaip prieš traumą.

„Sąnaryje yra struktūrų, kurios pačios gerai sugyja ir jų operuoti nereikia, bet jeigu nenešiojame įtvaro, nesilaikome režimo, su laiku dėl to gali būti nemažai bėdų. Patyrus traumą, visuomet tikslinga kreiptis į specialistą – juk jeigu mums skauda, logiška manyti, kad kažkas įvyko. Tikslią diagnostiką atlikti ir reikiamą gydymą paskirti gali tik specialistas“, – sako M. Fiodorovas.

Gydytojui tenka pastebėti, kad kai kurie pacientai iš pradžių mėgina gydytis patys, klauso draugų ir giminaičių patarimų, neturi laiko kreiptis į gydytojus. Per tą laiką pažeista vieta sugyja netaisyklingai ir net gali pažeisti šalia esančias struktūras.

„Įsivaizduokime, kad plyšta priekinis kryžminis raištis, suteikiantis priekinį ir šoninį stabilumą. Jei sąnarys nestabilus, o žmogus vis tiek vaikščioja ir neišvengia kojos kryptelėjimų, pažeidžiama daugiau struktūrų, taip gali plyšti meniskas, pasižeisti kremzlė. Būna pacientų, kurie nesikreipia apie 2–3 metus po traumos. Tuomet jau būna plyšę ne tik raiščiai, bet ir sąnariniai paviršiai, meniskai, stebimas didelis sąnario pažeidimas. Tokius atvejus atstatyti būna sunku“, – teigia M. Fiodorovas.

Anot jo, svarbu kreiptis į gydytojus iškart po traumos, nes tai leidžia tikėtis geresnių gydymo rezultatų. Net jei prireiktų operacijos, ortopedas traumatologas tikina, kad šiandien ji atliekama minimaliai invazyviais ir labiau tausojančiais metodais, po kurių į aktyvų gyvenimą galima grįžti greičiau.

Priklausomai nuo pažeidimo, įprastai po operacijos sėsti ant dviračio galima praėjus 2–3 mėnesiams nuo operacijos, o užsiimti aktyvesniu sportu, tokiu kaip krepšinis ar futbolas, galima maždaug po 4–5 mėnesių.

„Visos kelio sąnario operacijos atliekamos artroskopiniu būdu – per mažus pjūvelius, sąnario viduje, jo neatidarant. Kartais pacientai išsigąsta, kai išgirsta, kad jų laukia operacija, nes įsivaizduoja didelį pjūvį ir ilgą gijimo laiką, tačiau taip nebėra. Technologijos ir implantai dabar yra žymiai patobulėję, todėl pacientui galima greičiau grįžti į aktyvų gyvenimą“, – aiškina jis.

Kelio sąnarius gali žaloti ir ligos: jos neaplenkia ir jaunų pacientų

Tuo metu medicinos centro „Northway“ reumatologas Mindaugas Sakalauskas pažymi, kad kelio sąnario funkcija gali sutrikti arba kelti skausmą dėl įvairių ligų, tarp kurių pirmiausia išskiria artritus. Anot jo, artritų apskritai yra labai daug, ir praktiškai jie visi gali kažkurioje ligos stadijoje pažeisti kelio sąnarį.

Be to, reumatologas pažymi, kad šios ligos kamuoja ne tik vyresnio amžiaus pacientus, kaip kad dažnai klaidingai manoma.

„Pagrindiniai artritui būdingi pakitimai yra matomas sąnario sutinimas, paraudimas, o sąnarį palietus – jo karštumas, skausmingumas, funkcijos sutrikimas. Kaip reumatologas, labai dažnai susiduriu su kelių artroze, kuri dar kartais vadinama osteoartritu arba degeneraciniu artritu. Dažniausiai ją gydome konservatyviai, o kai konservatyvus gydymas nepadeda, tenka bendradarbiauti su ortopedais“, – teigia M. Sakalauskas.

Kita dažna kelio sąnario pažeidimų priežastimi gydytojas reumatologas įvardija reumatoidinį artritą, kuris taip pat gali pažeisti bet kurį sąnarį. Reumatoidinis artritas – tai lėtinė liga, kuriai būdingi dažni paūmėjimai, dėl kurių sąnarys gali būti smarkiai pažeistas.

Be reumatoidinio artrito, kelio sąnarius gali pažeisti kristalinės artropatijos, iš kurių dažniausiai sutinkama podagra. Kai liga nepakankamai kontroliuojama, yra labai atkakli ir nepasiduoda gydymui, dažnai būna kelio sąnario uždegimai.

„Dar viena dažna kelio sąnario pažeidimų priežastis – reaktyvūs artritai, kylantys dėl infekcijos organizme. Vienos dažniausių pasitaikančių infekcijų tarp jaunų pacientų yra lytiškai plintančios ligos, kurios sukelia sąnarių uždegimus, taip pat lėtiniai tonzilitai. Dažnai pašalinus pirminę priežastį praeina ir pačio artrito klinika ir visi varginantys simptomai“, – teigia M. Sakalauskas.

Reumatologinės priežastys įprastai sprendžiamos vaistais

Tuo pačiu reumatologas pabrėžia, kad gera kelio sąnario funkcija priklauso nuo kremzlinių paviršių, jį laikančių raiščių, meniskų būklės, nuo kelio sąnaryje esančio sąnario skysčio kiekio.

Taip pat didelę reikšmę turi kojų raumenys ir kitų sąnarių būklė, tokių kaip klubo, čiurnos ir pėdos. Jei kažkuri iš šių struktūrų yra pažeista dėl traumos, ligos ar esant įgimtai patologijai, galime turėti sutrikusią sąnario funkciją, jausti skausmą, nestabilumą, strigimą.

„Kodėl vieniems sąnariai „laiko“ geriau nei kitiems, vieno atsakymo ir recepto nėra. Be abejo, didžiąja dalimi sąnarių būklė priklauso nuo genetikos, gyvenimo būdo. Neigiamai sąnarius veikia nutukimas, taip pat juos greičiau nualina intensyvus sportas, fizinis darbas. Tam tikrų ligų ir traumų atveju, kelio sąnarių funkcija gali smarkiai sutrikti, sukelti diskomfortą ir sutrikdyti judėjimą“, – aiškina M. Sakalauskas.

Tiesa, pritaikius atitinkamą gydymą, problemos gali būti išsprendžiamos. Nustačius reumatologinę sąnarių pažeidimo priežastį, dažniausiai pacientams siūlomi geriami ar leidžiami vaistai.

Kita vertus, jei priežastis mechaninė, trauminė ar galbūt yra sąlygota per didelio krūvio, jie dažniau gydomi chirurginiu arba reabilitaciniu gydymu.

Kaip bebūtų, M. Sakalauskas pabrėžia, kad išvengti sąnarių pažeidimų turbūt neįmanoma.

„Žmogui judėti yra labai svarbu, nejudėjimas kartais gali pridaryti daugiau žalos nei per didelis judėjimas. Atraskite mėgstamą veiklą – tai gali būti važiavimas dviračiu, vaikščiojimas su tinkama avalyne, plaukimas, o, jei nusprendėt rimtai sportuoti, darykit viską palaipsniui ir pasitarkite su tai išmanančiais specialistais. Kelių ar kitų sąnarių pažeidimų išvengti turbūt nėra įmanoma, nes mes esam taip sukurti, kad turim judėti, o kiek mums bus galima judėti, niekas nežino. O jei jau ištiko bėda, neramu, visada geriau yra pasitarti su specialistais“, – teigia reumatologas.