Kiekvieno situacija individuali
„Idealus laikas tada, kai sugalvoji pasitikrinti sveikatą. Nereikia laukti nei pavasario, nei vasaros, nei kito metų laiko ar kažkokios ypatingos progos, apvalių metų skaičiaus“, – tvirtina „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, pasidalinęs mintimis apie profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą.
„Jei mes kalbame apie profilaktinį patikrinimą, kai mes neturime kažkokių nusiskundimų, kažkokios rizikos, jauniems, sveikiems žmonėms, jei prieš tai nebuvo diagnozuoti kokie nors sveikatos sutrikimai, galbūt užtektų tikrintis sveikatą ir kas dvejus metus.
Žinoma, tą patogiau daryti, kai nesiautėja infekcinės ligos, kai nėra gripo epidemijos ar karantino dėl COVID-19 pandemijos. Bet pasikartosiu, idealaus laiko patikrinimui tikrai nėra“, – teigė šeimos gydytojas.
Pasak jo, nėra vieno sąrašo tyrimų, kurie patenka į profilaktinių sveikatos patikrinimų rėmus ir būtų taikomi visiems.
Tyrimų specifika ir kiekis priklauso nuo to, ką norima patikrinti, ar žmogus jaučia kokius nors negalavimus ir kiek tam nusiteikęs skirti pinigų.
„Profilaktinis sveikatos patikrinimas turi du minusus: kuo daugiau padarome tyrimų, tuo daugiau sumokame ar kažkas už mus sumoka. Kitas dalykas, su informacijos kiekiu gauname daugiau nerimo, jei yra kokių pakitimų.
Kai kalbame apie konkrečias gaires ką tikrinti, tai man labai nepatinka bendras visų šukavimas vieneriomis šukomis.
Kiekvienas žmogus skirtingas, vienas turi vienokias baimes, riziką, kitas – kitokią. Ne visada teisinga apsiriboti tik gydymo įstaigos pasiūlytais tyrimais, dažnai tai neracionalu. Aš esu tos nuomonės, kad tyrimai turi būti individualūs pagal žmogaus sveikatos būklę“, – mano V. Morozovas.
– Nemokamai sveikatą galima pasitikrinti ir pagal prevencines programas. Jūsų manymu, ar žmonės žino apie tokias galimybes ir ar jomis naudojasi? Gal patys šeimos gydytojai turėtų nuolat priminti ir skatinti tą daryti?, – paklausėme V. Morozovo.
– Ir taip, ir ne. Priklauso nuo žmogaus, taip pat ir nuo gydytojo, nuo įstaigos. Vieni žmonės patys domisi, kai kurie pasižymi kalendoriuose, kad štai kovo mėnesį pasitikrino sveikatą ir kitų metų kovą vėl reikės tyrimus kartoti.
Kai kas galvoja, kad tą praneš gydymo įstaiga. Taip, gydymo įstaigos stengiasi informuoti, kuo aktyviau į programas įtraukti pacientus.
Mes daug kalbame apie laboratorinius sveikatos tyrimus, kraujo ištyrimą ir panašiai, bet ligų profilaktika nėra tik kraujo ir šlapimo ištyrimas ar kardiogramos išrašas. Yra ir tolimesni veiksmai: gyvensenos korekcija, sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas. To dažniausiai niekas nenori girdėti.
Jei mes kalbame, ar žmonės noriai tikrinasi sveikatą, galima sakyti taip, mes norėtume, kad tą žmonės darytų dar aktyviau. Bet ar žmonės įsiklauso į rekomendacijas ir ar visi gydytojai pateikia tas rekomendacijas, deja, šioje vietoje turime kur tobulėti ir tikrai retas iš pacientų įsiklauso į savo gydytojo rekomendacijas.
– Ar veikia prevencinės programos karantino metu?
– Taip, viskas priklauso nuo įstaigos, jos darbo organizavimo. Stengiamės, kad ta profilaktika nesustotų. Kita vertus, prieš vizitą pasikalbame su pacientu apie jo būklę, jei jo būklė leidžia tyrimus atidėti, mes galime luktelti mėnesiuką, bet tikrai nėra taip, kad mes atidėsime tyrimus metams ar dvejiems.
Stengiamasi visas paslaugas suteikti, profilaktiniai patikrinimai nedingo iš klinikų darbo organizavimo ir siūlomų paslaugų sąrašo.
— Ar jūsų nestebina žmonės, kurie numoja ranka į profilaktinius sveikatos patikrinimus, kurie tvirtina besijaučiantys gerai ir nemato prasmės lankytis klinikoje?
– Tai yra normalus reiškinys, kuomet patys žmonės pasirenka nevaldyti savo likimo, nesiskiepyti, nepadaryti visko, kad apsisaugotų nuo ligų ir taip palieka vietos rizikai.
Kaip minėjau, profilaktiniai patikrinimai turi ir du minusus, kurių vienas yra nerimas. Taip, tu padarai tyrimus, sužinojai, kad tavo cholesterolio kiekis yra kiek didesnis virš normos ir yra rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis, kuriomis sirgo tavo tėvas, tavo senelis ir brolis.
Žmonės bijo tą sužinoti, jie nenoriai tikrinasi sveikatą ir galima juos suprasti. Žiniasklaidos darbas, gydytojų švietėjiška veikla, tiesioginis bendravimas su pacientais lemtų geresnius rezultatus.
Svarbus valstybės indėlis į tą profilaktikos švietimą. Tai turėtų būti varomoji jėga, kuri skatintų žmones bent jau paskambinti savo šeimos gydytojui ir kartą per metus ateiti į tą polikliniką.
– Ar reikia kaip nors ruoštis profilaktiniams tyrimams? Ar yra dalykų, kurių vengti vizito išvakarėse?
– Jei eina kalba apie tuos populiariausius tyrimus, rekomenduojama prieš juos 10-12 val. nevalgyti.
Nereikia griebtis kažkokių dietų prieš kraujo tyrimus ar pradėti vartoti vaistus prieš spaudimo matavimą. Tai yra ydinga praktika, dėl kurios gali būti gauti klaidingi tyrimų rezultatai.
Jei išgėrus vaistų, jums bus nustatytas geras spaudimas, tai dar nereiškia, kad visą gyvenimą neturite aukšto spaudimo ir rizikos anksčiau numirti.
Prevencija mažina riziką
„Tai yra elementarūs tyrimai, kuriuos gali atlikti jūsų šeimos gydytojas“, – tvirtina M. Kovaitė.
Anot kardiologės, jei nėra jokių simptomų, žmogus yra aktyvus, sportiškas, o kasdienė veikla ar sportas nesukelia kažkokio diskomforto, tai kasmetinės kardiologo konsultacijos nėra būtinos.
„Bet savo kraujospūdį, gliukozės kiekį, cholesterolį reikia žinoti. Gal nėra būtina kasmet to tikrinti. Pavyzdžiui, sulaukus pilnametystės ir ištyrus cholesterolio kiekį, jei jis geras, galima jį po penkių metų tirti.
Taip pat ir su gliukoze, nebūtina kasmet. Jei yra kažkokios problemos, arba amžius apie 40 metų, tai tą reikėtų daryti dažniau.
Jauniems žmonėms tikrai nėra būtina kasmet darytis tyrimų, jei nėra sveikatos nusiskundimų. Vyresniems, vėlgi, pagal situaciją“, – kalba M. Kovaitė.
Anot jos, apie dešimtmetį veikianti širdies ir kraujagyslių ligų atrankos ir prevencijos priemonių programa duoda teigiamų rezultatų.
„Ji skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų amžiaus, moterims – nuo 50 iki 64 metų amžiaus. Programa orientuota į tą darbingo amžiaus žmogų, kuris ir suserga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ar ji žinoma? Jei žmogus lankosi pas savo šeimos gydytoją, tai jie ir atlieka pirminę programos patikrą. Jei mato, kad yra pakitimų, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, šalia – cukraligė, kuri yra rizikos veiksnys, tai tokie pacientai nukreipiami kardiologo konsultacijai, atliekami detalesni tyrimai: echoskopas, krūvio mėginiai, kraujagyslių funkciniai tyrimai“, – teigė M. Kovaitė.
„Nuo šios prevencinės programos pradžios per dešimtmetį pagerėjo kraujospūdžio, cholesterolio korekcija Lietuvoje. Taip pat pastebima tokia tendencija, kad vidutinio amžiaus vyrų gretose mažiau infarktų.
Bet kokiu atveju prevencija yra svarbi. Jos tikslas yra išvengti tų ligų, gydytojai suteikia gydymo ir gyvensenos rekomendacijas.
Jei po tyrimų matai, kad žmogaus aukštas spaudimas, didelis cholesterolio kiekis, vadinasi profilaktika pasiteisino. Nei vienas iš šių rizikos veiksnių jokių simptomų neduoda, žmonės klaidingai mano, kad kraujospūdis turi sukelti kažkokius simptomus. 90 proc. tai yra besimptomė liga, jei nesimatuoji spaudimo, tu nežinai jo lygio.
Jei tą pavyksta diagnozuoti ir stabilizuoti, tai automatiškai su sumažini riziką ir gali išvengi rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, infarkto“, – tvirtina kardiologė.
„Kartais girdžiu tokias istorijas, kad pacientas sako, štai, iki infarkto buvau sveikas, o iš reanimacijos išvažiavau turėdamas 4-ias ligas: cukraligę, hipertenziją, dislipidemiją, koronarinę širdies ligą. Greičiausiai tos keturios ligos galėjo būti diagnozuotos anksčiau, o miokardo infarktas yra jų pasekmė.
Prevencijos programos tikslas ir yra diagnozuoti tas ligas kur kas anksčiau, o ne infarkto dieną. Džiaugiamės, kai galime užkirsti kelią skaudžioms ligoms“, – teigė M. Kovaitė.