Kelios priežastys, kodėl moterys vengia atlikti mamografijos tyrimą, – jos bijo sužinoti piktybinės ligos diagnozę, kai kurios galvoja, kad tai skausminga procedūra ir ji kenkia sveikatai. Vienos įsitikinusios, kad nesusirgs, nes krūtų vėžio neturėjo mama ar močiutė, kitos iš esmės atidėlioja, nes vis neranda laiko.
„Pati mamografija ar kraujo vėžį skatinantys veiksniai labai dažnai apipinti mokslu nepagrįstais, tačiau visuomenėje, o neretai net ir tarp pačių medikų, gajais mitais“, – pastebi viena žymiausių šios srities šalies gydytojų, Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininkė, medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja onkochirurgė, mamologė dr. Agnė Čižauskaitė.
Tikrintis reiktų pradėti nuo 35–40 metų, savityros neužtenka
Į klausimą, nuo kada pradėti tikrintis ir kuriuo metu geriausia pasitikrinti krūtinę pačioms namuose, mamologė sako, kad tikslių gairių, deja, nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50 iki 69 metų amžiaus, tuomet moterį tirtis siunčia jos šeimos gydytojas.
Europos ir JAV mokslininkų krūtų patikros rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, krūtis pradėti tikrinti rekomenduojama 35–40 metų ir, neradus pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius, tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti.
Moksliškai įrodyta, jog krūtų savityra, kaip ir klinikinis krūtų tyrimas, atliekamas gydytojo, nedirbančio krūtų patologijos srityje, nėra veiksmingi. Nustatyta, jog pati moteris, kaip ir krūtis čiuopiantis nepatyręs specialistas, geba užčiuopti darinius, didesnius nei 2 cm skersmens.
„Reikia suprasti: nors savityra bei klinikinis ištyrimas nemažina mirštamumo nuo krūtų vėžio, tai skatina moteris pasirūpinti savimi ir pasinaudoti atrankinės mamografinės patikros programa“, – pabrėžia gydytoja.
Kada reiktų sunerimti apsižiūrėjus ir kodėl nereikia delsti kreiptis į gydytojus
Onkochirurgė teigia, kad krūtų vėžio simptomai pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį.
„Reikėtų sunerimti, jei pastebėjote krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingų ar tamsios spalvos išskyrų iš spenelio, jei spenelis įsitraukęs. Jeigu čiuopdamos užčiuopėte guzelį (ar guzelių) krūtyje arba pažastyje.
Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūtų ligos požymis, tačiau labai retais atvejais, kuomet liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą ligos vietoje“, – sako gydytoja.
Visais šiais atvejais, pasak jos, reikėtų kreiptis gydytojo specialisto konsultacijos nepaisant amžiaus, mat kas penkta moteris, kuri serga krūtų vėžiu, yra jaunesnė nei 50-ies. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į savavališkai atliekamus krūtų vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada jokiu būdu nereiškia, kad onkologinės ligos nėra“, – pabrėžia onkochirurgė A. Čižauskaitė.
Būna, kad ir iš gerybinių navikų imama biopsija
Gydytoja sako, kad dažniausiai moters apčiuopti sukietėjimai krūtyje yra gerybinės kilmės. Tai – cistos, krūties audinio fibrozė ar adenozė, gerybinės kilmės navikai (dažniausiai fibroadenomos) ar net ir normalus krūties liaukinis audinys. Nepaisant to, visi naujai atsiradę sukietėjimai privalo būti ištirti krūtų ligų specialisto parinkus tinkamiausią instrumentinį metodą.
Skausmas krūtyje (mastalgia, mastodynia) vargina 45–70 proc. krūtų ligų specialisto konsultacijos besikreipiančių moterų ir dažniausiai yra hormoninės kilmės. Jei skausmas tęsiasi daugiau nei 2 menstruacinius ciklus ar išlieka menopauzės periodu, reikalinga gydytojo konsultacija siekiant ekskliuduoti kitas galimas skausmo priežastis.
Paklausus, kas daroma su gerybiniais navikais, jei jų aptinkama, gydytoja sako, kad yra tam tikri nustatytų darinių įtartinumo požymiai, kurie nustatomi tiriant krūtis instrumentiniais tyrimais. Jei yra tokių požymių, net iš gerybinio darinio imama biopsija ir pagal jos išvadą sprendžiama dėl tolesnio gydymo. Kiekvienas atvejis individualus, reikia įvertinti daug veiksnių, pavyzdžiui, kokio dydžio gerybinis navikas, kokio amžiaus moteriai jis nustatytas ir kt.
Mamogramos nereikia bijoti: gydytoja paneigia mitus
„Mamografija yra svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas. Jo metu, naudojant rentgeno spindulius, gaunamas suminis detalus krūtų audinio vaizdas – mamograma. Profilaktinės mamogramos periodiškai atliekamos moterims, kurios nejaučia ligos simptomų, siekiant ankstyvesnės krūtų vėžio diagnostikos, nei liga pasireiškia kliniškai. Diagnostinės mamogramos tikslas – diagnozuoti ligą moterims, kurios jaučia klinikinių simptomų“, – paaiškina mamologė.
Lietuvoje beveik 20 metų vykdoma atrankinė programa, kurios metu 50–69 metų moterys kartą per dvejus metus kviečiamos atlikti profilaktinę mamogramą. Nuo kitų metų remiantis Europos Komisijos rekomendacija šios amžiaus ribos bus išplėstos nuo 45 iki 74 metų (imtinai). Deja, pasak gydytojos, tuo pasinaudoja vos pusė kviečiamųjų.
„Dažnai moteris nuo mamogramos sustabdo nepagrįstos skausmo ar apšvitos baimės. Mamografinis tyrimas nėra skausmingas, o suspaudimo sukeliamą diskomfortą galima sumažinti tinkamai parinkus laiką (7–12 mėnesinių ciklo dienos), tyrimo metu atpalaidavus krūtinės raumenis ir nusiteikus pozityviai. Svarbu žinoti, kad didesnis suspaudimas lemia mažesnę spindulių dozę ir geresnės kokybės vaizdus.
Apšvitos baimintis taip pat nereikėtų, nes šiuolaikiniai skaitmeniniai mamografai bei aukštos vaizdų apdorojimo technologijos tyrimo metu gaunamos spinduliuotės kiekį sumažino iki minimalaus.
Paklausus apie sklandantį mitą, kad mamografija gali išprovokuoti vėžį, krūtų onkochirurgė atsako: mokslinėje literatūroje buvo nagrinėjamos prielaidos, jog kasmetinis mamografinis tyrimas, kuris taikomas kai kuriose pasaulio šalyse, gali padidinti ikivėžinių būklių atsiradimo krūtyse riziką. Atliekant ilgalaikius stebėjimus nutarta, jog nauda sveikatai – ankstyvų ligos stadijų nustatymas – viršija galimą žalą. Mamografinis tyrimas negali pagreitinti ligos išplitimo.
Tyrimais įrodyta, jog per 34 metus (kasmet atliekant mamogramas 40–55 m. moterims, kartą per dvejus metus – 56–74 m. moterims) radiacijos nulemto vėžio rizika yra 1 iš 1000 moterų (0,1 %), o išsivysčiusių šalių moterų populiacijoje rizika susirgti krūtų vėžiu 100 kartų didesnė (1 iš 10 moterų). Dėl profilaktinės patikros mirštamumas nuo krūtų vėžio sumažėjo 40 proc.
„Visgi, visiems tyrimams, kurių metu tiriamasis gauna tam tikrą apšvitos dozę, reikalingas gydytojo specialisto siuntimas. Tyrimas, kuris atliekamas be reikalo, yra laikomas žala sveikatai“, – patikina gydytoja.
Jeigu vėžiu sirgo mama ar močiutė, dar nereiškia, kad sirgsite jūs
„Dažnai klaidingai manoma, jog jei šeimoje ar giminėje yra sergančių krūtų vėžiu, tikimybė susirgti yra 100 proc.. Tai netiesa. Dauguma krūtų vėžio atvejų yra sporadiniai, o paveldėjimą sirgti šia liga turinčios tesudaro mažiau nei 10 proc. iš sergančių“, – sako krūtų onkochirurgė.
Šiandien, pasak gydytojos, esant nustatytoms indikacijoms atlikti genetinį ištyrimą dėl galimo paveldėjimo sirgti onkologinėmis ligomis, atliekamas daugiau nei 50-ies genų tyrimas patogeninėms mutacijoms nustatyti.
Tokios patogeninės mutacijos kaip BRCA1, BRCA2, CHEK2, ATM, PALB2 ir kt. susijusios su didžiausia tikimybe susirgti krūtų vėžiu. Nustačius šias mutacijas moteriai rekomenduojamas dažnas periodinis krūtų ištyrimas ir riziką mažinančios operacijos.
„Indikacijos kreiptis gydytojo genetiko konsultacijos yra šios: jeigu turite dvi ar daugiau pirmos, antros eilės giminaites, sergančias krūtų ir (ar) kiaušidžių vėžiu, jeigu turite du ar daugiau pirmos, antros eilės giminės narius, sergančius krūtų ir (ar) žarnyno, gimdos vėžiu, bei trečia – pirmos, antros eilės giminės nariui nustatytos genų mutacijos, didinančios riziką sirgti vėžiu“, – paaiškina gydytoja A. Čižauskaitė.
Štai kas išprovokuoja krūtų vėžį
Pasak onkochirurgės, išskiriamos 3 veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūtų vėžiu, grupės.
Pirmoji yra veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis, amžius (dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys); ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė); mutacijos, susijusiis su padidėjusia rizika sirgti krūtų vėžiu; onkologinių krūtų ligų atvejai šeimoje; jau diagnozuotas krūtų vėžys bei gerybinio tipo krūtų navikai ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.
Antroji grupė – veiksniai, kuriuos galime koreguoti. Tas pats ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis, kuomet moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes (apie 15 metų) ar pakaitinę hormoninę terapiją (apie 5 metus); vėlai susilaukia pirmojo vaikelio (apie 30 metų) ar lieka negimdžiusi; nežindo krūtimi; be saiko vartoja alkoholį; rūko; turi antsvorio bei nėra pakankamai aktyvi fiziškai.
Ir trečioji grupė veiksnių – aplinkos poveikis. Tai aplinkoje esanti jonizuojančioji spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.
Pasitikrinkite: sklando daug moksliškai neįrodytų krūtų vėžį skatinančių veiksnių
Gydytoja sako, kad įvairiuose nepatikimuose internetiniuose šaltiniuose galima rasti daugybę papildomų moksliškai neįrodytų rizikos veiksnių. Ji išskyrė populiariausius, susijusius su sveikata, higiena bei gyvenimo būdu.
Sveikatos grupėje dažniausiai minimi pagalbinis dirbtinis apvaisinimas, dėl kurio krūtų vėžio rizika vyresnėms nei 40 metų moterims moksliškai nėra įrodyta, taip pat daugkartiniai nėštumo nutraukimai, krūtų implantai bei krūtų sužalojimai.
Higienos grupėje galite rasti tokių veiksnių kaip antiperspirantuose esančių aliuminio druskų poveikis krūtų ar limfoidiniam pažastų srities audiniams, liemenėlių (ypač su metaliniais lankeliais) dėvėjimas, auskarai krūties spenelyje ar net areolės plaukelių epiliacija.
Gyvenimo būdo grupėje paminėtini mokslinių įrodymų stokojantys veiksniai yra mobiliojo ryšio telefonų laikymas liemenėlėje sportuojant, naktinis pamaininis darbas, cukraus vartojimas (nesant nutukimo) ar aplinkos teršalai.
Jeigu nustatys krūtų vėžį, štai kas lauks
„Krūtų vėžio, kaip ir visų onkologinių ligų, gydymas šiandieną personalizuotas. Patvirtinus krūtų vėžio diagnozę tolesnis gydymas sprendžiamas įvairaus profilio gydytojų aptarime. Konsiliumo komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemo- ir radioterapeutai, bet ir plastinės chirurgijos specialistai, akušeriai-ginekologai, radiologai, patologai, branduolinės diagnostikos gydytojai, genetikai bei atvejo vadybininkai.
Aptarimo metu įvertinus ligos išplitimą, histologinį tipą, ligonės amžių bei gretutines ligas, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, parenkamas asmeniškai labiausiai tinkamas gydymas“, – paaiškina krūtų onkochirurgė.
Krūtų vėžio gydymas, pasak A. Čižauskaitės, paremtas trimis svarbiausiais metodais, tai – chirurginis, spindulinis bei sisteminis gydymas.
„Chirurginiam gydymui taikomi pažangiausi plastinės chirurgijos ir branduolinės medicinos metodai. Tai leidžia moteriai ne tik išsaugoti, o neretai net ir pagerinti savo kūno įvaizdį, išvengti gyvenimo kokybę bloginančių veiksnių, pavyzdžiui, kai netenkama krūties ar sutinsta ranka“, – sako gydytoja.
Nustačius krūties vėžį ankstyvoje stadijoje – 99 proc., kad išgyvensite
Į klausimą, ar ketvirtoji krūtų vėžio stadija yra nuosprendis, onkochirurgė atsako, kad beviltiškos situacijos, kalbant apie šiuolaikinio vėžio gydymą, nėra. Remiantis statistiniais duomenimis, kuomet liga išplitusi į atokius organus, tokius kaip kaulai, plaučiai, kepenys ar smegenys, 5-erių metų išgyvenamumas (šis laikotarpis visuomet naudojamas, kai kalbama apie onkologinę ligą) yra net 30 procentų.
„Krūtų vėžiui gydyti taikomas platus gydymo galimybių arsenalas, kuris kasmet plečiamas, tai – chemoterapiniai preparatai, hormoniniai vaistai, biologinė ir imuninė terapijos, taip pat chirurginis ir spindulinis gydymai. Be jokios abejonės, išgyvenamumas ligą nustačius ankstyvoje stadijoje, kuomet ji nustatoma tik krūtyje, siekia net 99 proc. Jei liga išplitusi į gretimus audinius ar limfmazgius, išgyvenamumo procentas mažėja iki 86 proc.“, – paaiškina gydytoja A. Čižauskaitė.