Nemalonus pojūtis, deginimas ar net skausmas šlapinantis, – gydytojo teigimu, moterys dažnai šį skausmą apibūdina kaip šlapinimąsi skutimosi peiliukais. Dažnesnis noras šlapintis, kai tenka eiti dažnai ir po truputį. Maudimas, skausmas apatinėje pilvo dalyje. Visa tai – šlapimo takų infekcijos požymiai.
Per gyvenimą – bent kartą
Šlapimo pūslės uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti šlapimo takų infekcija. Uždegimas prasideda, kai prie šlapimo pūslės ir šlaplės gleivinės prisitvirtina bakterijos, tai dar vadinama ūminiu cistitu. Tai, kad juo dažniau serga moterys, yra absoliuti tiesa. Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja, akušerė-ginekologė Lina Mockevičienė paaiškino, kad tai lemia anatominės savybės.
„Moterims šlapimo pūslės uždegimai yra žymiai dažnesni nei vyrams dėl anatominių ypatybių – trumpesnės šlaplės. Bakterijos iš tarpvietės, makšties, tiesiosios žarnos lengviau patenka į šlaplę ir šlapimo pūslę. Vyrus natūraliai nuo bakterijų patekimo į šlapimo pūslę saugo anatomiškai ilgesnė šlaplė ir prostatos sekretas, kuris turi antibakterinių savybių“, – sakė L. Mockevičienė.
„Northway“ gydytojo urologo Mariaus Anglickio teigimu, šlapimo pūslės uždegimu bent kartą per gyvenimą perserga apie 40–50 proc. moterų.
„Moterys serga dažniau, tačiau kai kurie vyrai serga daug sunkiau. Laiku neskyrus tinkamo gydymo gali prasidėti ūminis prostatos uždegimas, kuris pasireiškia skausmais pilvo apačioje, temperatūros pakilimu iki 41 laipsnio karščio ar net sepsiu. Įsisenėjus uždegimui gali prasidėti lėtinis prostatitas, kuris vyrus kamuoja visą likusį gyvenimą“, – pavojus vardijo M. Anglickis.
Kuo čia dėtas seksas?
Ūminį cistitą sukelia į šlapimo takus patekusios bakterijos. M. Anglickio teigimu, dažniausiai ūminį cistitą sukeliančios bakterijos – žarnyno lazdelės. Daug rečiau – kiti sukėlėjai.
Įtakos turi ir paveldimumas, hormoninė tuometinė moters būklė.
„Šlapimo takų uždegimui įtaką daro ankstesnės šlapimo takų infekcijos, šeiminis paveldimumas, menopauzė. Retai šlapimo takų uždegimo išsivystymą sąlygoti gali cheminės medžiagos, kurių randama kontraceptinėse priemonėse, putose, kremuose“, – sakė L. Mockevičienė.
Dažniausias cistito sukėlėjas – minėtosios žarnyno bakterijos – gyvena šalia tiesiosios žarnos ar makšties. Todėl itin dažnai ūminis cistitas prasideda būtent po nesaugių, ne visiškai higieniškų ar itin intensyvių lytinių santykių.
Moterų šlaplės anga atsiveria į makšties prieangį, taigi, lytinių santykių metu mikrobai gali patekti iš jos į šlaplę. Itin dažną seksą po abstinencijos laikotarpio kai kurie net vadina „medaus mėnesio cistito rizika“.
„Moters šlaplė yra šalia lyties organų ir išeinamosios angos, kas taip pat padidina bakterijų patekimo riziką. Be to, prasidėjus menopauzei, sumažėja moteriškų hormonų, dėl ko išplonėja šlaplės gleivinė ir bakterijoms daug lengviau patekti į šlapimo takus“, – paaiškino gydytojas M. Anglickis.
Uždegimas gali kilti ir dėl higienos nesilaikymo: nešvarių partnerio rankų ar reto jo prausimosi, santykiavimo vaginaliniu būdu neapsiprausus po analinės sueities.
Kartais nebepadeda net chirurgai
Turbūt dauguma mūsų ne kartą esame girdėję kurią nors pažįstamą skundžiantis: „Man vėl pūslė...“
Kodėl šis susirgimas – besikartojantis? Taip, kai kurioms moterims šlapimo takų infekcija pasireiškia labai retai, tačiau medikams tenka susidurti su moterimis, kurioms šlapimo takų infekcijos kartojasi kas 1–2 savaites.
Gydytojo M. Anglickio teigimu, dėl dažno šlapimo takų infekcijų pasikartojimo gali būti kaltas besaikis antibiotikų vartojimas užsiimant savigyda. Priežasčių yra ir daugiau.
„Lytiniai santykiai, netinkamas gydymas, dažnas lankymasis baseine ir daugybė kitų priežasčių gali nulemti dažnas šlapimo takų infekcijas. Mano užduotis yra įvertinti galimas priežastis ir pasirinkti tinkamą taktiką.
Vienoms moterims pasiteisina antibiotikų skyrimas po lytinių santykių, kitoms – ilgalaikis antibiotikų naudojimas ar kiti gydymo metodai. Šiai dienai Lietuvoje yra galimas labai platus šlapimo takų infekcijų gydymo pasirinkimas – pradedant specialaus preparato instaliacijomis į šlapimo pūslę ir baigiant specialiai apdorotų bakterijų purškalu į burną, kuris stimuliuoja įmuminį atsaką į šlapimo takų sukėlėjus.
Deja, būna moterų, kurioms standartinis gydymas būna neveiksmingas ir šlapimo takų infekcijos kartojasi be galo dažnai. Teko lankytis vienoje didžiausių Rusijos ligoninių Sankt Peterburge. Ten moterims chirurgiškai perkelia šlaplę toliau nuo lytis organų, tačiau net ir tai jų nebeapsaugo nuo dažnų šlapimo takų infekcijų“, – pasakojo medikas.
L. Mockevičienės teigimu, dažniausiai pasikartoja ankščiau iki galo neišgydytas šlapimo takų uždegimas, todėl itin svarbu laikytis medikų nurodymų ir susirgus išsigydyti iki galo. Taip pat turi įtakos lėtinės gretutinės ligos, kurios neigiamai veikia imuninę sistemą, pavyzdžiui, cukrinis diabetas.
Pasekmės – blogiausios negydant
„Google“ ieškant pūslės uždegimo gydymo būdų, daugelyje nemokslinių puslapių nurodoma, kad per kelias dienas simptomai išnyksta patys. Jeigu ir taip, jų išnykimu pasikliauti nereikėtų. Pūslės uždegimo atveju patartina būtinai kreiptis į medikus – net jei ir manote, kad „tiesiog praeis“.
Specialistų teigimu, jei liga negydoma, jos simptomai per savaitę susilpnėja arba net visai išnyksta, tačiau tuomet ji gali periodiškai pasikartoti ir iš ūminės tapti lėtine.
„Moterims, komplikuojantis ligai, dažniausiai pažeidžiama gimda, gimdos kaklelis, taip pat kiaušidės, kiaušintakiai bei pilvaplėvė.
Ilgainiui vystosi su vaisingumu susijusios problemos, tokios kaip nevaisingumas, negimdinis nėštumas, persileidimai, nėštumo metu gali būti neišvengta komplikacijų. Dar šlapimo takų uždegimo komplikacija gali būti mažojo dubens uždegimas. Ligai progresuojant gali atsirasti šlapimo laikymo sutrikimų“, – perspėjo. L. Mockevičienė.
Ko griebtis, kol ne per vėlu?
Kreiptis į medikus. Dažniausiai šlapimo takų uždegimo diagnozę pakanka patvirtini remiantis paprastu šlapimo tyrimu. Jei šlapime randamas žymiai padidėjęs leukocitų kiekis, skiriama antibiotikų.
Šiuo metu medikai rengiasi ir tiems atvejams, kuriems įprastų antibiotikų – ne gana. Gydytojas M. Anglickis papasakojo, kaip keičiasi gydymas.
„Šiuo metu vis dažniau susiduriame su bakterijomis, kurios yra jautrios vienam ar tik keliems rezerviniams antibiotikams. Vis daugiau aprašoma atvejų, kada bakterijų neveikia jokie antibiotikai. Jau net ir Lietuvoje teko susidurti su žmonėmis, kuriems pasireiškė šlapimo takų infekcija, atspari visiems mūsų naudojamiems antibiotikams.
Tačiau labai džiugu, kad kuriami vis nauji vaistai. Labai gera patirtis yra dalyvauti klinikinėse studijose su naujai kuriamais vaistais.
Per kelis pastaruosius metus atlikome nemažai klinikinių tyrimų su naujausiais antibiotikais, skirtais komplikuotų šlapimo takų infekcijų gydymui. Dalyvaudamas klinikinėse studijose ne tik gali savo pacientams pasiūlyti pačius naujausius vaistus, bet ir įgyti patirties dirbant su naujais vaistais, kurie kitiems dar neprieinami“, – teigė jis.
Svarbu žinoti
M. Anglickis pabrėžė, kad dažnai moterys šlapimo takų uždegimą gydosi kaip išmano – spanguolių preparatais, šlapimo takus dezinfekuojančiomis arbatomis. Nors pastaruoju metu pasirodė keli didelės apimties tyrimai, kurių išvados teigia, kad spanguolių preparatai greičiausiai yra neveiksmingi gydant būtent ūminę šlapimo takų infekciją.
„Pirmo pasirinkimo priemonė turėtų būti uroseptikai. Tačiau ne visada tas gydymas veiksmingas. Tuomet šlapimo pūslės uždegimai kartojasi, dažnėja. Svarbiausia priemonė norint, kad nesikartotų šlapimo takų ir inkstų uždegimai, – tinkamas ir savalaikis gydymas“, – sakė medikas.
L. Mockevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad minėtuosius spanguolių preparatus bei arbatas reikėtų vartoti būtent profilaktikai. Tuo metu, kai nėra ūminio uždegimo: „Pravartu vartoti spanguolių preparatus, meškauogių arbatas, kurios stiprina šlapimo takų sieneles ir užkerta kelią bakterijų sąstoviui. Bakterijos iš žarnyno gali migruoti į šlapimo takus, tad tiktų vartoti gerąsias bakterijas, kurios teigiamai veikia žarnyno mikroflorą“, – patarė gydytoja.