Šiais sutrikimais skundžiasi vis jaunesni: medikė įvardijo klausą žalojančias madas

Praėjusią savaitę buvo minima pasaulinė klausos diena. Kaip medikai vertina Lietuvos gyventojų klausos būklę ir kokius nusiskundimus dažniausiai išsako lietuviai?

Otorinolaringologė Aušra Jurčiukonienė sako, kad klausos bėdų turinčių pacientų nemažėja, o dėl sutrikimų kreipiasi ir jaunų žmonių.

„Jauni žmonės skundžiasi ūžesiais, traškėjimais, neprigirdėjimu. Klausa mums labai svarbi. Aišku, tokių ligonių visada būdavo, bet kai sulyginu savo jaunystės dienų praktiką – dabar jų tikrai daugiau“, – teigia „Northway“ medicinos centro otorinolaringologė.

Ne paslaptis, kad klausa neretai prastėja natūraliai, senstant, visgi medikė pastebi, kad gyvename didesniame triukšme, ir tai turi neigiamos įtakos vis jaunesniems žmonėms.

„Kaip su metais mums prireikia akinių, taip ir klausa ilgainiui silpnėja, mums sunkiau sureaguoti, triukšme atsakyti į klausimus. Vadinamasis klausos silpnėjimas jauniems žmonėms vystosi anksčiau, manau, dėl kelių priežasčių. Visų pirma, esame labai apsupti triukšmo. Jei geriau įsigilintume, tas triukšmas mus supa ir dieną, ir naktį. Galime užsimerkti ir mes nematysime. Bei jei migdomės, vis tiek girdime visokius šalutinius triukšmus. Dabar yra mada naudoti ausines, ausinukus, dirbti su ausinėmis, o tai nėra sveika klausos analizatoriui. Antras dalykas – reiktų atkreipti dėmesį į mūsų visuomenę, kuri sveikatingumu labai nepasižymi, nes sveikas gyvenimo būdas ne visiems priimtinas, ypač lėtinio streso valdymas. Informacijos gausa, nuolatinis skubėjimas atsiliepia ir klausai – nukenčia klausos nervas, mat tai susiję ir su bendra mūsų nervine sistema“, – gydytoja A. Jurčiukonienė įvardija pagrindinius klausos negalavimų sukėlėjus.

Otorinolaringologė sako, kad jei jau norite ausinių, stenkitės naudoti tik vienoje ausyje, o jei tai neįmanoma, bent jau nedidinkite garso. Be to, būtina rinktis kokybiškesnį gaminį.

„Europoje yra mūsų specialistų atlikti tyrimai, kurie įrodo, kad ausinukai, ypač tie, kurie dedami į ausis, kenkia. Juos ilgai naudojant nustatoma klausos sutrikimų. Mūsų patarimas būtų iš viso jų vengti, bet, taip sakant, prieš madą nelabai papūsi, tad rekomenduojame keisti – kaskart įsidėti į kitą ausį, neįprasti klausyti viena ir ta pačia. Jei naudojate į abi ausis, stenkitės nedidinti garso, dažniau klausyti natūraliu garsu. Kalbant apie medžiagą, patartina naudoti geresnės kokybės ausinukus, ausines, kurias galima dezinfekuoti. Savo praktikoje labai dažnai susiduriame su ausies kanalo uždegimais, nes žmonės nepagalvoja – naudoją visą laiką ir ausinukų neišvalo, nedezinfekuoja, tad įsiveisia infekcija. Jau nekalbant apie tai, kad ausinukai turėtų būti griežtai individualūs“, – dar vieną gausesnių ausies ligų pusę įvardija A. Jurčiukonienė.

Pašnekovė primena, kad ausų higiena itin svarbi, o išpopuliarėjusių ausų krapštukų medikė sako nepatarianti naudoti, nes jais itin lengva sužaloti ausis.

„Ausų krapštukų mes nepatariame naudoti, nes dažnai norisi per giliai pakrapštyti – taip pažeidžiama ausis. Patariama naudoti minkštas vatytes ar rankšluosčio kampuką tokiame gylyje, kiek paciento mažasis pirštelis lenda į landą. Tiek pavalyti kartais reikalinga, kartais malonu, ir tai nėra pavojinga. Giliau krapštant sutrikdomas sieros pasišalinimas, ji užsilieka, tuomet didesnė tikimybė atsirasti infekcijai. Tarsi užburtas ratas – pacientai ateina išplauti ausį, skundžiasi, kad niežti, skauda, vėl skiriame vaistų, o tai išbalansuoja vadinamąją odos lokalią limfostazę“, – aiškina medikė.

Norintys taisyklingai prižiūrėti ausis, anot pašnekovės, neturėtų aklai sekti internete randamais patarimais. Pavyzdžiui, neretai interneto platybėse randamas patarimas dezinfekuoti ausis peroksidu, anot medikės, galimas tik kraštutiniu atveju, tačiau medicininio pritarimo tam nėra.

„Manau, tik ekstra atveju galima taip daryti, tarkim, svetimame krašte, gal tam kartui padės, bet nepatartina. Ramus kasdienis valymas, ypač po pirties, po vonios, po dušo, per savaitę sykį pavalyti – to visiškai užtenka. Kasdien valyti, krapštyti, plauti su muilu, su dušo žele tikrai nepatariame, nes šarmina odos PH, tuomet oda pasidaro labiau jautri infekcijai“, – detalizuoja A. Jurčiukonienė.
Kaip pačiam suprasti, ar sutriko klausa? Otorinolaringologė sako, kad neretai prie žmogaus negirdėjimo prisideda ne tik klausos sutrikimas – būname labiau išsiblaškę, tad net dažnokai perklaustas klausimas ne visuomet reiškia klausos problemas.

„Būname išsiblaškę, galvojame apie kažką kitą, nekoncentruojame dėmesio, o dar informacijos gausa – mes dažnai perklausiame. Tai natūralus dalykas ir nereiktų išsigąsti. Jei norime pasitikslinti, kaip mes girdime, patarčiau gamtoje, kai esame natūralioje, tylioje aplinkoje, pasiklausyti, ar girdime paukščius, ar girdime žiogus rugpjūčio mėnesį, ar girdime medžių šnarėjimą vasarą. Mėgstu duoti tokį patarimą – kai gulime po medžiu ir būna labai ramus oras, nėra jokio vėjelio, normaliai girdintis žmogus girdi lapų šnarėjimą. Tokie garsai ramina – kaip balzamas mūsų klausos analizatoriui. Absoliuti tyla klausai nėra gerai. Mes prie to nepripratę. Bet tokie gamtos garsai – vandens čiurlenimas ir panašūs – padeda klausai“, – pasakoja medikė.

Kaip patikrinti vaiko klausą? Anot pašnekovės, maždaug šešių metrų atstumu vaikas turėtų išgirsti ramų šnabždesį. Jei namuose nėra tokios erdvės, tuomet patartina šnabždėti nusisukus į sieną nuo vaiko maždaug trijų metrų atstumu. Tokie patikrinimai naudingi po peršalimo ligų, slogos. Visgi gamtos garsus medikė rekomenduoja ir kaip klausos patikrinimą, ir kaip vaistą nuo kasdien mus lydinčio triukšmo.